Fizika (138)

Fizikos egzamino klausimai 2011. Fizikiniai dydžiai. Fizikinių dydžių matavimas. Matavimų klasifikacija. Matavimų vienetai. Pagrindiniai ir papildomi tarptautinės sistemos (SI) vienetai. Mechaninio judėjimo sąvoka. Dekarto koordinačių sistema. Kelio, poslinkio, greičio ir pagreičio sąvokos. Tiesiaeigis tolyginis ir tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas. Judėjimas apskritimu. Kampinis greitis ir pagreitis. Dinamikos pagrindai. Jėgos ir jų rūšys bei klasifikacija. Masė ir kūno judesio kiekis. Niutono dėsniai. Kinetinė, potencinė energija. Darbas, galia. skysčiuose ir dujose. Paskalio dėsnis. Atmosferos slėgis. Bernulio lygtis. Tolydumo lygtis. Molekulinė kinetinė teorija ir jos išvados. Brauno judėjimas. Difuzija. Idealiosios dujos ir jų dėsniai. Adiabatinis procesas. Idealiųjų dujų būsenos lygtis. Kristaliniai ir amorfiniai kūnai. Mechaninės savybės. Sistemos vidinė energija. Darbas. Šilumos kiekis. Savitoji šiluma. Šiluminė talpa. Termodinamikos dėsniai. Elektrostatinis laukas vakuume – elektros krūvis. Elektros krūvio tvermės dėsnis. Krūvio tankio sąvoka. Elektrostatinio lauko sąvoka. Elektrinio lauko stipris. Elektrinio lauko vaizdavimas. Taškinio krūvio elektrinis laukas. Elektrostatinių jėgų atliekamas darbas perkeliant krūvį. Krūvio potencinė energija. Elektrostatinio lauko taško potencialas. Potencialų skirtumas. Elektrostatinio lauko stiprio ir potencialo ryšys. Elektrostatinis laukas laidininke. Krūvio pasiskirstymas. Įelektrinto laidininko elektrinė talpa. Kondensatoriai ir jų tipai. Kondensatoriaus elektrinė talpa. Įelektrinto kondensatoriaus energija. Nuolatinė elektros srovė. Srovės stipris. Srovės stiprio tankis. Srovės stiprio tankio ir krūvininkų koncentracijos ryšys. Krūvininkų dreifinis greitis, judrumas. Laidininko savitasis laidumas. Omo dėsnio diferencialine išraiška. Omo dėsnio išraiška vienalyčiam laidininkui pastoviai nuolatinei srovei. Omo dėsnio bendriausia išraiška. Elektrovaros jėga. Omo dėsnis nevienalytei grandinės daliai. Grandinės dalies varža bei įtampa. Omo dėsnio išraišką uždarai grandinei. Elektrine varža, savitoji varža. Savitosios varžos temperatūrinė priklausomybė. Srovės darbas ir galia. Džaulio ir Lenco dėsnis. Elektros srovė dujose ir skysčiuose. Magnetinis laukas vakuume. Magnetinio lauko savybės, pagrindinės charakteristikos. Magnetinė indukcija. Magnetinės indukcijos linijos. Srovės elemento sukurtas magnetinis laukas. Bio ir Savaro dėsnis. Tiesiu laidu tekančios srovės magnetinis laukas. Apskritiminės srovės magnetinis laukas. Magnetinio lauko ir elektros srovės sąveika – Ampero jėga. Ampero dėsnis. Lorenco jėga. Magnetinis laukas medžiagoje. Medžiagos įmagnetėjimas. Santykine magnetinė skvarba. Reiškiniai, vykstantys medžiagose, veikiant jas išoriniu magnetiniu lauku. Paramagnetizmas. Diamagnetizmas.Feromagnetizmo prigimtis. Domenai. Histerezės kilpa. Kiuri temperatūra. Elektromagnetinės indukcijos reiškinys. Elektromagnetinės indukcijos Faradėjaus dėsnis. Elektrovaros jėgos kryptis - Lenco taisyklė. Indukcinės evj kilmė judančiame ir nejudančiame laidininke. Saviindukcijos reiškinys – induktyvumas. Abipusės indukcijos reiškinys. Magnetinio lauko energija. Elektrinių virpesių kontūras. Savieji virpesiai. Tomsono formulė. Slopinamieji elektromagnetiniai virpesiai. Virpesių kontūro slopinimo dekrementas. Kontūro kokybė. Priverstiniai elektromagnetiniai virpesiai. Pilnutinė kontūro varža – impedansas. Rezonansinis dažnis. Elektromagnetinės bangos – pagrindinės savybės. Elektromagnetinės bangos energija. Elektromagnetinių bangų spektras. Pagrindiniai geometrinės optikos dėsniai. Santykinis ir absoliutinis lūžio rodiklis. Visiškas vidaus atspindys. Šviesos banginės savybės. Interferencija. Interferencijos maksimumo ir minimumo sąlygos. Difrakcijos sąvoka. Difrakcinė gardelė. Difrakcija erdvinėje gardelėje ir jos taikymas kristalografijoje. Kvantinės optikos pagrindai. Šiluminis spinduliavimas. Emisijos ir absorbcijos geba. Absoliučiai juodas kūnas. Kirchhofo dėsnis. Energinis šviesis. Stefano ir Bolcmano dėsnis. Vyno poslinkio dėsnis. Planko dėsnis. Energijos kvantas. Išorinis fotoefektas. Einšteino lygtis fotoefektui. Fotonas, fotono energija. Vakuuminiai ir dujiniai fotoelementai. Fotoelektrinis daugintuvas. Kietųjų kūnų juostinė teorija. Kristalo modelis. Atomų energijos lygmenų skilimas susidarant kristalui. Kietųjų kūnų juostinė teorija, energijos juostos. Metalai, puslaidininkiai ir dielektrikai juostinės teorijos požiūriu. Puslaidininkiai. Elektroninis ir skylinis laidumas puslaidininkiuose. Savasis elektrinis laidumas, jo priklausomybė nuo temperatūros. Priemaišinis elektrinis laidumas. n-p sandūra. Sandūros voltamperinė charakteristika. Vidinis fotoefektas puslaidininkiuose – fotolaidumas. Fotorezistorius.
1 atsiliepimai
Apimtis
45 puslapiai
Kategorija
Fizikos špera
Fizika (138) 1 puslapis
1 puslapis
Fizika (138) 2 puslapis
2 puslapis
Fizika (138) 3 puslapis
3 puslapis
Fizika (138) 4 puslapis
4 puslapis
Fizika (138) 5 puslapis
5 puslapis
Fizika (138) 6 puslapis
6 puslapis
Fizika (138) 7 puslapis
7 puslapis
Fizika (138) 8 puslapis
8 puslapis
Fizika (138) 9 puslapis
9 puslapis
Fizika (138) 10 puslapis
10 puslapis
Fizika (138) 11 puslapis
11 puslapis
Fizika (138) 12 puslapis
12 puslapis
Fizika (138) 13 puslapis
13 puslapis
Fizika (138) 14 puslapis
14 puslapis
Fizika (138) 15 puslapis
15 puslapis
Fizika (138) 16 puslapis
16 puslapis
Fizika (138) 17 puslapis
17 puslapis
Fizika (138) 18 puslapis
18 puslapis
Fizika (138) 19 puslapis
19 puslapis
Fizika (138) 20 puslapis
20 puslapis
Fizika (138) 21 puslapis
21 puslapis
Fizika (138) 22 puslapis
22 puslapis
Fizika (138) 23 puslapis
23 puslapis
Fizika (138) 24 puslapis
24 puslapis
Fizika (138) 25 puslapis
25 puslapis
Fizika (138) 26 puslapis
26 puslapis
Fizika (138) 27 puslapis
27 puslapis
Fizika (138) 28 puslapis
28 puslapis
Fizika (138) 29 puslapis
29 puslapis
Fizika (138) 30 puslapis
30 puslapis
Fizika (138) 31 puslapis
31 puslapis
Fizika (138) 32 puslapis
32 puslapis
Fizika (138) 33 puslapis
33 puslapis
Fizika (138) 34 puslapis
34 puslapis
Fizika (138) 35 puslapis
35 puslapis
Fizika (138) 36 puslapis
36 puslapis
Fizika (138) 37 puslapis
37 puslapis
Fizika (138) 38 puslapis
38 puslapis
Fizika (138) 39 puslapis
39 puslapis
Fizika (138) 40 puslapis
40 puslapis
Fizika (138) 41 puslapis
41 puslapis
Fizika (138) 42 puslapis
42 puslapis
Fizika (138) 43 puslapis
43 puslapis
Fizika (138) 44 puslapis
44 puslapis
Fizika (138) 45 puslapis
45 puslapis
Svarbu! Žemiau pateiktos nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visos kokybės darbą spustelkite parsisiųsti.

Darbo ištrauka

Fizikiniai dydžiai. Fizikinių dydžių matavimas. Matavimų klasifikacija. Matavimų vienetai. Pagrindiniai ir papildomi tarptautinės sistemos (SI) vienetai. Jie klasifikuojami į: pagrindinius ir išvestinius.2 Mechaninio judėjimo sąvoka. Dekarto koordinačių sistema. Kelio, poslinkio, greičio ir pagreičio sąvokos. Mechaninis judėjimas - kūnų padėties kitimas kitų kūnų atžvilgiu. Jis skirstomas į tiesiaeigi ir kreivaeigiJudėjimas tiesia linija vadinamas tiesiaeigiu; kreive – kreivaeigiuDekarto koordinačių sistema: Dekarto koordinačių sistema vaizduoja tik binarinius santykius tarp 4 kvadrantų. Toliau visur naudojama struktūrinio lygio sistema.Pagreitis- fizikoje apibrėžiamas kaip greičio pokytis (arba išvestinė) laiko atžvilgiu.Greitis- yra kūno įveiktas atstumas per laiko vienetą.Poslinkis - mažiausias atstumas tarp pradinio ir galinio judėjimo taškų.Kelias- inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui.3 Tiesiaeigis tolyginis ir tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas. Judėjimas apskritimu. Kampinis greitis ir pagreitis. Tiesiaeigis tolyginis - yra tolyginis judėjimas. Tiesiaeigiu tolyginiu judėjimu vadiname tokį judėjimą, kai kūno poslinkiai per bet kuriuos lygius laiko tarpus yra vienodi. O trajektorija yra tiesė.Tiesiaeigis tolygiai kintamas judėjimas. Kūno judėjimas tiese, kai per vienodus laiko tarpus kūno greitis pasikeičia vienodai, vadinamas tiesiaeigiu tolygiai kintamu judėjimu.Kampinis greitis - apibūdina kampinio greičio kitimą laike. SI vienetų sistemoje kampinis pagreitis matuojamas radianais per sekundę kvadratu (rad/s2) ir žymimas graikiška raide alfa ( ).Judėjimas apskritimu - Kūno judėjimas apskritimu yra kreivaeigio judėjimo atvejis. Apskritimu tolygiai judančio kūno greičio kryptis nuolat kinta, taigi kūnas judantis tolygiai apskritimu juda su nekintančiu pagreičiu.Kampinis pagreitis - apibūdina kampinio greičio kitimą laike. SI vienetų sistemoje kampinis pagreitis matuojamas radianais per sekundę kvadratu (rad/s2) ir žymimas graikiška raide alfa ( ). ...

Darbo lygis Universitetinis
Kursas 1 kursas
Darbo tipas Šperos
Failas Fizika (138).doc (832.95 KB)

Kiti mokslo darbai

Ignalinos AE ir Černobylio AE
Ignalinos AE ir Černobylio AE
  • Analizės »
  • Fizikos analizė

Įvadas. Darbo tikslas ir uždaviniai. Ignalinos atominė elektrinė. Klimatas. IAE Generalinis planas. Ignalinos AE istor...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Standartas LST EN ISO 13694. Optika ir optiniai prietaisai. Lazeriai ir lazerinė įranga. Lazerio pluošto galios (energijos) tankio pasiskirstymo bandymo metodai (ISO 13694:2000)
Standartas LST EN ISO 13694. Optika ir optiniai prietaisai. Lazeriai ir lazerinė įranga. Lazerio pluošto galios (energijos) tankio pasiskirstymo bandymo metodai (ISO 13694:2000)
  • Analizės »
  • Fizikos analizė

Įvadas. Taikymo sritis. Fizikiniai pagrindai. Testavimo principas. Matavimo įrenginių išdėstymas ir testavimo įranga...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Bendri difuzijos dėsningumai kietuose kūnuose
Bendri difuzijos dėsningumai kietuose kūnuose
  • Diplominiai darbai »
  • Fizikos diplominis darbas

Įvadas. Kietųjų kūnų sandara. Kristalinių gardelių defektai. Pernešimo reiškiniai kietuose kūnuose. Netiesinės...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Biolustų substratų mikroformavimas ir tyrimas optinės ir atominės jėgos mikroskopijos metodais
Biolustų substratų mikroformavimas ir tyrimas optinės ir atominės jėgos mikroskopijos metodais
  • Diplominiai darbai »
  • Fizikos diplominis darbas

Įvadas. Literatūros apžvalga. Molekulinės sąveikos. Biolusto sensoriai – biologinės molekulės. Baltymai. Lipi...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti
Radiacijos stimuliuota difuzija silicio monokristaluose
Radiacijos stimuliuota difuzija silicio monokristaluose
  • Diplominiai darbai »
  • Fizikos diplominis darbas

Anotacija. Summary. Įvadas. Radiacinių taškinių defektų generacijos ir migracijos mechanizmai. Radiacijos stimuliuota...

2 atsiliepimų
Parsisiųsti