Fizikos teorija

Daleles ir antidaleles.Atsiradimas ir anihiliacija.Antimedziaga Visiskai uzpildytos juostos elektronai niekaip negali pasireiksti.Taciau jei tokiam elektronui suteiksime en W>=2mec2,tuomet jis persoks draudziamu en juosta ir pereis I teigiamu energiju lygmeni,o ten jau tures iprastines elektrono sav.Del sio perejimo neigiamu en lygmenyje susidaro elektrono vakansija(skyle).Ji ekvivalenti elektronui,kurio kruvis teigiamas.Si numatyta dalele pavadinta pozitronu.1932m buvo atrastas pozitronas.Bandymai parode,kad jo mase,sukinys,taip pat el kruvio bei savojo magnetinio momento moduliai tokie pat kaip ir elektrono.Taciau pozitrono elektros kruvis yra teigiamas ir magnetinis momentas antilygiagretus sukiniui.todel pozitronas yra elektrono antidalele.Pozitronui saveikaujant su elektronu,jie abu isnyksta ir virsta gama kvantais.Sis virsmas vad anihiliacija arba ismedziagejimu.jam galioja el kruvio,energijos,judesio kiekio ir jo momento tvermes d.Pozitrono ir elektrono anihiliacija vyksta pagal tokia schema:e++e-->γ+γ(+γ)anihiliuojant atsiranda 2-3gama spinduliu fotonai.Antimedziaga.Is antidaleliu sudaryta materija vd antimedziaga.Antiatomas-tai is antiprotonu ir antineutronu sudarytas antibranduolys ir apie ji skriejantys pozitronai.Kadangi atomai,saveikaudami su antiatomais,anihiliuoja,tai zemes salygomis antimedziaga egzistuoj gana trumpai.Visatoje jos egzistavimo salygos gali buti ir kitokios.Spektroskopiskai neimanoma nei patvirtinti nei paneigti antimedziagos buvimo. Subatominiu daleliu klasifikacija. Daleles kuriu mase mazesne uz atomo mase,vad subatominemis.Fotonai-tai sviesos greiciu sklindantys elektromagnetinio lauko en kvantai.ju rimties mase m0=0.jiems budingas sukinys ir jo kvantinis sk s=1,todel fotonai yra bozonai.fotonas-stabili elementarioji dalele.Leptonu grupei priklauso elektronai,miuonai,taonai,iv rusiu neutrinai ir visu siu daleliu antidaleles.Visu leptonu sukinio kvantinis sk s=1/2,todel visi jie fermionai.Miuonai ir taonai-nestabilus leptonai.1975m atrastas dar sunkesnis elektronas-tau leptonas arba taonas.(τ+,τ-)ju mase apie 3487 karto didesne uz me.Tai nestabilios daleles:gyvavimo trukme apie 3,4*10-13s.Galimi iv taonu virsmai:gali virsti atitinkamai elektronu,neigaimu miuonu ar net pionu.visuose virsmuose susidaro dart au neutrinas ar antineutrinas.Mezonai-tai tokios nestabilios daleles,kuriu rimties mase didesne nei elektronu,bet mazesne nei nukleonu.Mezonai sukinio neturi s=0,todel jie visi yra bozonai.Mezonai skirstomi I pionus,kaonus,ir eta mezonus.Kaonai yra sunkieji mezonai.Yra elektringieji(mK=996,3me) ir neutralieji(mK0=974,5me) kaonai.Pastarieji vienas nuo kito skiraisi gyvavimo trukme ir virsmu schema. Kaonu gyvavimo trukme 10-8s.Barionai yra visose fundamentaliose saveikose daslyvaujancios daleles.ju sukinio kvantinis sk yra pusinis,taigi visi barionai yra fermionai.Patys svarbiausieji barionai yra nukleonai ir hiperonai.pastarieji yra nestabilios daleles ir ju rimties mase didesne uz nukleono. Kvarku samprata ir svarb ju charakt. Hadronai sudaryti is strukturiniu daleliu ir sios strukturos daleles vad kvarkais. Tokia sudetinga hadronu sandarac grindziama prielaidomis:1dauguma hadronu yra lb nestabilus.2didelis energijos kiekis >5GeV elektronu sklaida hadronais parode,kad hadrono mase pasiskirsciusi netolygiai, o diskreciai lb mazose jo turio srityse vad partonais.3sklaidos eksp parodo,kad nukleonu kruvis ir magnetinis mom taip pat pasiskirste netolygiai.einant nuo centro I isore jie eksponentiskai mazeja.Kvarku el kruvis gali but +-1/3e;+-2/3e.1964 buvo surastas Ω-hiperonas.jo sukinys J=2/3,o jo keistumas s=-3,sis hiperonas sudarytas is3 lygiagreciu sukiniu kvarku.Seka kad visi 3 kvarkai edit toj pacioj kvantinej busenoj,tai priestarauja Paulio draudimo principui,kad to isvengt kvarkams buvo priskirtas kvantinis skaicius-spalva.Kvarku spalvos yra 3:raudona,melyna,zalia.(R,B,G)Antikvakams priskiriami kvant sk R,B,G.jiems atitinka violetine,geltona ir oranzine sp.Kvarkai stipriosios sav daleles. Vandeniliskasis atomas.Vandenilio pagr. busenos bangine f-ija. Vandenilio atome arba vandeniliskame jone elektronai juda kuloniniame branduolio lauke.Elektronu sąv. Su branduolio pot.en.: U(r)=2e2/4πЄ0r; r-atstumas nuo branduolio. Elektrono busena atome aprasoma bangine f-ja Ψ, kuri tenkina stacionaria Sredingerio lygti: ∆Ψ+(2m/ħ2)*(E+2e2/4πЄ0r) Ψ=0 ; ∆- Laplaso operatorius. Kuloninis laukas pasizymi sferine ar centrine simetrija, todel naud. Sferine koord. sist. Sredingerio lygtis turi sprendinius tenkinancius standartines sąl., kai en. E yra kvantuota ir neigiama En=-(1/n2)*(mr2e4/8h2Є02), kai n=1 en. lygmuo vad. Pagrindinu, kai n>1, tai en. lygmenys-suzadinti;kai E0, tai elektronas laisvas ir en. spektras istisinis. BANGINE FUNKCIJA gaunama sprendziant Sredingerio lygti, turi 3, sveikais skaiciais isreiskiamus parametrus: Ψnlml(r, vandeliskasis atomas: pagr. Busenos.Sistema sudaryta is nejudancio branduolio , kurio elektros kruvis Ze ir apie ji skriejancio elektrono vadinama vandeniliska sistema. Kai elektrona veikia stacionarusis elektrostatinis laukas jo potencine en. uzrasoma taip V=-Ze2/4πЄ0r ;r –el nuotolis nuo brand. Potensine en. nuo laiko tiesiogiai nepriklauso.Atomo energija priklauso tik nuo pagrindinio kvantinio skaičiaus n . Tačiau esant apibrėžtai dydžio n vertei, galimas tam tikras dydžiu l ir m rinkinys Lygties sprendinį ψ galima išreikšti dviejų funkcijų R ir Y sandauga:Ψ(r,q,φ)=R(r) Y(q,φ) f-ja R(r) priklauso nuo r ir vadinama radialine bangine f-ja. O antroji nuo kampu priklausanti f-ja φ vadinama kampine bangine f-ja. Kuloninis laukas pasizymi sferine ar centrine simetrija, todel naud. Pagr kvantinis sk.Sferine koord. sist. Sredingerio lygtis turi sprendinius tenkinancius standartines sąl., kai en. E yra kvantuota ir neigiama En=-(1/n2)*(mr2e4/8h2Є02), kai n=1 en. lygmuo vad. Pagrindinu, kai n>1, tai en. lygmenys-suzadinti;kai E0, tai elektronas laisvas ir en. spektras istisinis. salutinis kv.skaicius. is lygties L=sqrt(l(l+1)*ħ). sioje lygtyje dydis l gali ygiti ivairias vertes. Jis vad atitinkamu kv. skaicium. Taigi mikrodaleles momentas yra kvantuojamas si lygibe yra bendra kvantmechanine impulso mom israiska. Jeigu L atomo elektrono orbitinis impulso mom tai dydis l vadinamas orbitiniu ar salutiniu kvantiniu skaiciumi, jis igauna sveiku teig. skaic. vertes, prad 0. kitais atvejais sis kvant. skaic. vadinamas kitaip. Atomo elektrono busenos priklausomai nuo kv skaiciaus l zymimos 0 1 2 3 4 5 6 S P D F G H I Metalų elektrinis laidumas (pagal klasikine teorija) Metaluose elektros krūvį perneša valentiniai elektronai, kuriems taikomi idialiųjų dujų šiluminio judėjimo dėsniai.Čia buvo laikomasi prielaidos,kad išorinio elektrinio lauko veikiami sdreifuojantys elektronai susiduria su atomų kamienais.Pagal šia prielaidą jų vidutinis laisvasis kelias nuo temperatūros nepriklauso ir apytiksliai lygus kristalinės gardelės konstantai a .P.Drudė gavo tokią metalų specifinio laidumo išraišką :γ=(ne^2

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!