Svyravimai, branduoliniai reaktoriai

4.Vienos krypties svyravimų sudėtis.
Kartais tas pats kūnas atlieka kelis svyravimus, išilgai tos pačios tiesės. Atstojamąjį svyravimą patogu nustatyti amplitudžių vektorių metodu. Tam tikslui svyravimas kurio lygties sprendinys s=smcos(w0t+) atvaizduojamas grafiškai amplitudės vektoriumi s>m . Tas vektorius atidedamas kampu 0 ašies OS atžvilgiu. Teigiamieji prieš laikrodžio rodyklę, neigiamieji pagal laikrodžio rodyklę. Jeigu amplitudės vektorius prieš laikrodžio rodyklę sukamas pastoviu greičiu w0 jo projekcija OS ašyje kis harmoningu dėsniu. Sakykime kūnas tuo pat metu dalyvauja dviejuose judėjimuose aprašomuose lygtimis: s1=sm1cos(w0t+01); s2=sm2cos(w0t+02). (brėž). s=s1+s2=smcos(w0t+0); sm=(s2m1+s2m22sm1sm2cos)=(s2m1+s2m2+2sm1sm2cos); =0201; Du svyravimai kurių fazių skirtumas lygus nuliui, arba kartotinis 2 vadinami sinfaziniais. Jeigu fazių skirtumas nelyginis  tokie svyravimai vadinami priešingų fazių svyravimais. Atstojamojo svyravimo pradinė fazė apskaičiuojama pagal formulę: Jeigu sudedami skirtingų dažnių svyravimai atstojamojo svyravimo amplitudės vektoriaus modulis ir sukimosi greitis laikui bėgant kinta nes vektoriai sm1 ir sm2 sukasi skirtingais greičiais. Atstojamasis svyravimas tokiu atveju nėra harmoninis. (brėž). Sudėkime du mažai besiskiriančių dažnių w1 ir w2 svyravimus, sakykim kad sm1=sm2=sm; s1=smcosw1t; s2=smcosw2t; Toks svyravimas vadinamas mušimu.(brėž). Laikas tarp gretimų laiko momentų atitinkančių mažiausią svyravimų amplitudę, vadinamas mušimo periodu.
6.Bangos energija.
.
7.Stovinčioji banga.
Stovinčioji banga yra vienodų amplitudžių koherentinių bangų sklindančių priešais interferencijos rezultatas s1=smcos(wtkx); s2=smcos(wt+kx); s=s1+s2=2smcoskxcoswt. Ši lygtis vadinama vienmatės (plokščiosios) stovinčiosios bangos lygtimi. Aplinkos taško virpesių amplitudė priklauso nuo no koordinatės x ir jinai yra didžiausia kur A=2smcoskx; Aamplitudė, kx= 2m(/2) max…(1) ; kx= (2m+1)(/2) min…(2). (1)-mieji vadinami pūpsniais, (2)-trieji mazgais. Bėgančioje bangoje visi taškai svyruoja vienoda amplitude. Visi aplinkos taškai tarp gretimų stovinčiosios bangos mazgų virpa ta pačia faze, bet skirtinga amplitude. Virpesių fazės abejose mazgo pusėse skiriasi dydžiu  taigi yra priešingos. Stovinčios bangos paprastai gaunamos atsispindint bėgančiai bangai nuo dviejų aplinkų skiriamosios ribos. Jei antroji aplinka tankesnė, atsispindėdama banga keičia fazę į priešingą ir atspindžio taške būtinai yra mazgas. Jei atsispindi nuo retesnės aplinkos fazė nesikeičia ir atspindžio taške būtinai yra pūpsnys.(brėž). Stovinčioji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!