Fizikos pradmenys

Paskaita #1 1. Klasikinė ir modernioji fizika 2. Modeliai, teorijos, dėsniai, eksperimentas 3. Matematinis aparatas 4. Vektoriai 5. Matavimo vienetai. Dimensijų analizė 6. Tikslumas 7. Kinematika. Atskaitos sistemos (Galilėjaus reliatyvumas). 1. Klasikinė ir modernioji fizika Pirmieji moksliniai vaizdiniai atsirado, matyt, labai seniai, kiek apie tai galima spręsti iš rašytinių šaltinių. Tačiau fizikai kaip mokslui iš esmės pagrindus padėjo Galileo Galilėjus (1564-1642) bei Izaokas Niutonas (1643-1727). Mokslinio pažinimo požiūriu tai buvo revoliucija. Didelių laimėjimų yra pasiekusi ir kinetinė (dujų) teorija. Tris šimtmečius besivystantis fizikos mokslas kulminaciją pasiekė 19 a, kuomet buvo sukurta elektromagnetinė šviesos teorija. Šį fizikos etapą įprasta charakterizuoti kaip klasikinę fiziką. Klasikinės fizikos pasiekimai išties buvo stulbinantys. 19-20 amžių sankirtoje atrodė, kad fizinis pasaulis visiškai suprastas. Pavyzdžiui, tokio požiūrio laikėsi ir žinomas anglų fizikas Viljamas Tomsonas (Thomson) (lordas Kelvinas) (1824-1907), vienok jis genialiai įžiūrėjo šiaip jau giedrame klasikinės fizikos danguje du tamsius debesėlius, būtent fiasko, bandant sukurti teoriją ir paaiškinti absoliučiai juodo kūno spinduliuotę ir prieštaravimus dėl hipotetinės bangų aplinkos – eterio – elgesio. Iš tikrųjų vėliau 20 amžiuje šie debesėliai davė dvi pagrindines XX amžiaus fizikos teorijas – kvantinę mechaniką ir reliatyvumo teoriją. Kvantų idėja priklauso Maksui Plankui (1858-1947), kuris 1900 m. sugebėjo būtent įvesdamas energijos porcijas – kvantus – paaiškinti absoliučiai juodo kūno spinduliuotę. Eterio hipotezės prieštaravimus išaiškino Albertas Einšteinas (1879-1955), susiedamas erdvę ir laiką. 1897 m. buvo atrastas elektronas, kuris įeina į visų elementų sudėtį. Elektrono atradėju laikomas Džozefas Džonas Tomsonas (Thomson) (1856-1940). Tuo būdu buvo pradėta skverbtis į atominę medžiagų sandarą. Kur yra tos „klasikinės fizikos“ ribos? Egzistuoja dvi ekstremalios situacijos – „dideli“ greičiai ir „maži“ matmenys. Dideliais greičiais laikysime tokius, kurie pradeda darytis palyginami su šviesos greičiu . Iš tikrųjų reliatyvumo teorijojeLorenco transformacijose figūruoja daugiklis , kur v – tiriamojo objekto greitis. Akivaizdu, kad dažniausiai mūsų kasdienėje aplinkoje v

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!