Franco Šuberto biografija ir kūryba

Viena, su kuria susijusi Haidno, Mocarto ir Bethoveno veikla, davė dar vieną muzikos genijų – Francą Šubertą. Per savo trumpą gyvenimą kompozitorius nepaprastai daug dirbo ir paliko virš tūkstančio kūrinių, kurių nepakartojamos melodijos, paprastumas, betarpiškumas tebežavi ir šiandien.
Referato tikslas – apžvelgti kompozitoriaus Franco Šuberto biografiją ir kūrybos ypatumus.
• Supažindinti su Franco Šuberto biografija.
• Pristatyti vokalinės kūrybos, simfonijų, fortepijoninės muzikos ypatumus.
Francas Šubertas gimė 1797 m. sausio 31 d. Vienos priemiestyje, mokytojo šeimoje. Tėvas pramokė jį groti smuiku, brolis – fortepijonu, todėl vienuolikmetis berniukas, priimtas į dainininkų internatinę mokyklą, vadinamą konviktu, muzikoje jau nebuvo naujokas. Grodamas mokinių orkestre, Šubertas susipažino su daugeliu iki tol negirdėtų kūrinių, o netrukus ir pats pradėjo kurti. Kaip kompozitorius, jis subrendo, galima sakyti, savarankiškai. „Neturiu ko jo mokyti, jis viska žino“, - kalbėjo apie Šubertą orkestro vadovas.
Pasimokęs konvikte penkerius metus, Šubertas jį metė, norėdamas visas jėgas ir laiką skirti kompozicijai. Tačiau netrukus teko susidurti su gyvenimo sunkumais – reikėjo rinktis arba keturiolika metų trunkančią karo tarnybą, arba nemėgstamą mokytojo darbą. Šubertas buvo priverstas sekti tėvo ir vyresniųjų brolių pavyzdžiu. Mokytojaudamas visą laisvalaikį jis skyrė muzikai. Maždaug per trejus metus Šubertas parašė 5 simfonijas, 7 sonatas fortepijonui ir apie 300 dainų (garsiąją „Margaritą prie ratelio“, „Girių karalių“, „Klajūną“, „Forelę“ ir kt.). Pasibaigus privalomam mokytojavimo laikotarpiui, Šubertas nė negalvodamas metė įgrisusį mokytojo darbą. Pasekmės buvo liūdnos: kompozitorius liko be duonos kąsnio; pasipiktinęs tėvas ne tik atsisakė padėti, bet ir nutraukė su juo ryšius. Net mergina, kurią Šubertas mylėjo, ištekėjo už turtingo konditerininko, nes muziko profesija nekėlė jos tėvams pasitikėjimo.
Labai sunkiai gyvendamas, badaudamas, Šubertas vieną po kitos, dešimtimis ir šimtais rašė naujas dainas, styginius kvartetus, operas ir simfonijas.
Ilgainiui kompozitoriui pavyko suburti būrelį muzikos entuziastų, kurie padėjo organizuoti vėliau išgarsėjusias „šubertiadas“ – vakarus, skirtus jo kūrybai. Draugams pavyko sutaikyti tėvą su sūnumi. Tais pačiais 1822 metais kompozitorius parašė genialiąją „Nebaigtąją“ simfoniją....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!