Gamtonaudos sąvoka ir gamtos išteklių valdymo metodai, tikslai bei uždaviniai

Darbo ištrauka

Gamtos ištekliai yra mūsų gamtinis kapitalas, taigi ir ekonomikos kertinis akmuo. Mūsų gerovė, ateitis ir ekonomikos klestėjimas priklauso nuo mūsų pagarbos gamtos ištekliams ir jų tausaus naudojimo.Nors per pastaruosius dvidešimt penkerius metus pasaulio ekonomikos augimas padvigubėjo, tačiau 60% ekosistemos, kuri yra maisto, vandens energijos ir švaraus oro šaltinis, nyksta arba naudojama netausiai.Kad Lietuvos politika prisidėtų prie tausaus mūsų gamtos turtų valdymo, privalu imtis tokių priemonių: imtis ryžtingesnių veiksmų veiksmingesnio išteklių, ne tik energijos, bet ir žaliavų bei vandens, naudojimo srityje; žemės ūkio politiką ir žuvininkystės politiką formuoti ir įgyvendinti taip, kad būtų užtikrinta gamtos išteklių apsauga; geriau atsižvelgti į miškų vaidmenį Lietuvoje, kadangi miškai yra biologinės įvairovės prieglobstis, jie sukaupia anglį, jie yra bioenergijos šaltinis ir aprūpina statybinėmis medžiagomis.Savo darbe aptarsiu gamtonaudos sąvoką, gamtonaudos valdymo principus, gamtos išteklių valdymo metodus, tikslus bei uždavinius.Gamtonaudos sąvoka yra paprasta ir aiški, visų autorių apibrėžiama panašiai, konkrečiai – gamtos gėrybių naudojimas. Aplinkos ištekliais vadinami gyvosios ir negyvosios aplinkos komponentai, dabar naudojami arba gali būti panaudoti ateityje įvairioms žmogaus reikmėms tenkinti. Pagal pagrindines aplinkos išteklių savybes ir jų atsikūrimo galimybes, jie dažniausiai skirstomi į tris pagrindines grupes:1. Santykiškai pastovieji aplinkos ištekliai;2. Atsikuriantieji aplinkos ištekliai;3. Neatsikuriantieji aplinkos ištekliai.Santykiškai pastoviems aplinkos ištekliams priskiriami tie plačiai naudojami ištekliai, kurių bendrasis kiekis beveik nekinta. Šie ištekliai dažniausiai sudaro gyvybės egzistavimo Žemėje pagrindą ir jų visiškai neįmanoma pakeisti jokiais kitais arba panašiais aplinkos ištekliais (pvz. atmosferos deguonis, gėlasis vanduo, derlingasis dirvožemio sluoksnis ir kt.)Atsikuriančiais aplinkos ištekliais paprastai laikomi biologiniai ištekliai, kurie sunaudoti gali atsikurti patys savaime arba žmogaus padedami, jei nėra pažeistos jiems atsikurti būtinosios sąlygos (miškai, želdiniai, gėlųjų ir jūrinių žuvų ištekliai, medžiojamieji žvėrys).Neatsinaujinančiais aplinkos ištekliais paprastai vadinamos įvairios kilmės naudingosios iškasenos, kurių bendrosios atsargos Žemėje dažniausiai yra gana ribotos, o jų atsikūrimo tempai geriausiu atveju yra tik labai lėti. ...

Kiti mokslo darbai