Išsamiai apie gruntus

 7. PAGRINDŲ IR PAMATŲ PROJEKTAVIMO PRINCIPAI Pagrindai skirstomi į natūralius ir dirbtinius.Natūralus pagrindas – tai natūralus gruntas, kurio stiprumas pakankamas priimti pastato apkrovas ir užtikrinti normalų jo eksplotavimą. Dirbtinis gruntas – kada silpnas gruntas yra sustiprinamas. Gruntai skirstomi į stiprius ir silpnus. Ar gruntas tinkamas būti natūraliu pagrindu projektuojamam pastatui, nustatomas is pagrindo skaičiavimo ribinių būvių metodu rezultatų. Stipriais gruntais vadinami tankūs ir vidutinio tankumo smėliai bei kieti, puskiečiai ir kietai plastiški moliniai gruntai. Pamatai statomi ant natūralių pagrindų, dirbtiniai naudojami retai, nes juos įrengti gana sudėtinga. Pamatai skirstomi į sekliuosius, polinius ir giliuosius. Skiriasi jų įgilinimo gylis ir konstrukcijos. Pagrindinis skiriamasis bruožas – pagrindo deformavimosi ir irimo būvis. Techniniu požiūriu reikia įvertinti, ar parinkto tipo pamatas atitinka konstrukcinius ir technologinius reikalavimus.Pamatas turi būti toks, kad užtikrintų pastato ir atskirų jo konstrukcijų elementų pastovumą ir stiprumą, bei normalų eksplotavimą ir kad pagrindo bei pastato deformacijos būtų nedidesnes negu ribinės. Ekonomiški pamatai yra tokie, kuriuos įrengus, galima kuo geriau panaudoti pagrindo gruntų ir pamato medžiagos stiprumą, o jiems pastatyti reikia mažiausiai darbo. Projektuojant pamtus ir pagrindus reikia numatyti priemones aplinkai saugoti, kad kuo žemiau būtų pažeisti natūralūs gamtiniai procesai ir augmenija. Pamatai ir pagrindai skaičiuojami ribinių būvių metodu pagal dviejų grupių ribinius būvius. Pagrindo ribinis būvis pasiekiamas tada, kai pasiekiamas pastato konstrukcijos ribinis būvis. Tai yra pagrindinis pamatų ir pagrindų projektavimo dėsnis – pagrindas ir pastatas sudaro nedalomą vienetą, jų deformacijos bendros. Kad pastatas būtų normaliai eksplotuojmas, reikia apriboti pagrindo ir pastato bendras deformacijas.Pamatų matmenys parenkami tokie kad būtų tenkinama sąlyga ( s ≤ su ). Norint užtikrinti pagrindo stiprumą ir pastato ar atskirų jo konstrukcijų pastovumą, reikia apriboti pagrindui perduodamų apkrovų didumą. Turi būti užtikrinta sąlyga: NI ≤ γc Fu / γn . 8. SEKLIEJI PAMATAI 8.1 PAMATO GYLIO PARINKIMAS: Parenkant pamato gylį, kartu nustatomas grunto sluoksnis, kuris bus pamato pagrindu. Pamatą geriausiai įgilinti iki stipraus, mažai suspaudžiamo grunto sluoksnio. Pamato gylis parenkamas pagal techninius ir ekonominius reikalavimus. Sekliųjų pamatų gylis priklauso nuo pastato paskirties, konstrukcijos ir eksplotacinių reikalavimų; sezoninio įšalo gylio; pagrindą sudarančių gruntų sluoksniavimosi ir jų savybių; gretimų pastatų pamatų gylio; pamatų statybos būdo, pagrindui perduodamų apkrovų didumo ir pobūdžio ir t.t. Pamato gylis matuojamas nuo rūsio grindų iki pamato pado arba iki paruošiamojo betoninio sluoksnio, esančio po pamatu, apačios. Mažiausias pamato įgilinimo gylis yra 0,50 m žemiau suplaniruoto žemės paviršiaus. Jeigu pagrindą sudarančių gruntų sluoksniai pasvirę, įlinkę ar nusmailėję, pamatus reikia įgilinti tiek, kad jie atsiremtų į vienodo stiprumo gruntus.Gretimi pamatai turi būti įgilinami giliau negu greta esamo pastato pamatai. Didinant pamato gylį, didėja pagrindo laikomoji galia, mažėja pamatų nusėdimas, jie sėda vienodžiau. 8.2 SEKLIŲJŲ PAMATŲ KONSTRUKCIJOS: Naudojamos stiprios, ilgaamžės, atsparios šalčiui ir agresyviojo gruntinio vandens poveikiui medžiagos.Seklieji pamatai daromi monolitiniai ir surenkamieji. Pamato didumą rodo trys matmenys: viršaus plotis ir ilgis, pado potis ir ilgis, aukštis. Pamai, kurie pagrindu perduoda didelią vertikalią apkrovą, daromi gelžbetoniniai.Išskiriami 5 sekliųjų pamatų konstrukciniai tipai: 1)atskiri kolonų pamatai; 2)juostiniai sienų pamatai; 3)juostiniai kolonų pamatai; 4)ištisiniai pamatai; 5)masyvūs pamatai. Atskiri kolonų pamatai daromi monolitiniai laiptuoti. Pado forma parenkama atsižvelgiant į apkrovos pobūdį. Juostiniai sienų pamatai daromi surenkamieji, susideda iš gelžbetoninio pado bloko ir betoninių sieninių blokų. Ištisiniai pamatai įrengiami po visu pastatu.Paprasčiausia jų konstrukcija – bebriaunė plokštė į kurią atremtos kolonos. Yra dėžiniai pamatai. Masyvūs pamatai daromi gelžbetoniniai. Jie yra apvalūs ir stačiakampiai. 8.3 STANDŽIŲ PAMATŲ PAGRINDO SKAIČIAVIMAS PAGAL DEFORMACIJŲ RIBINĮ BŪVĮ: Skaičiuojama siekiant apriboti pagrindo ir pamato bendras deformacijas, kad jos nebūtų žalingos pastato konstrukcijos bei atskirų jos elementų stiprumui ir pastovumui, o pastatas būtų tinkamas eksplotuoti. Turi būti tenkinama sąlyga: s ≤ su, kad skaičiuojamosios bendros deformacijos būtų ne didesnės negu nustatytos ribinės reikšmės. Skaičiavimo etapai: 1)pagrindo skaičiuojamojo stiprumo nustatymas; 2)pamato pado matmenų parinkimas ( apskaičiuojami pagal pamato pamatui perduodamą apkrovą ir pagrindą sudarančio grunto stiprumą ); 3)grunto įtempimų tikrinimas ( tikrinami įtempimai po pamato padu ); 4)pagrindo ir pastato bendrų deformacijų skaičiavimas ( Skaičiuojama sumavimo, riboto storio sluoksnio, tampriųjų deformacijų, ekvivalentinio sluoksnio metodais ). 9. POLINIAI PAMATAI 9.1 POLINIŲ PAMATŲ IR POLIŲ TIPAI: Susideda iš polių ( perduoda pastato apkrovą stipriems gruntams )ir rostverko ( atlaiko pastato apkrovą ). Poliniai pamatai būna: su žemutiniu rostverku; su aukštutiniu rostverku. Pagal medžiagą: gelžbetoniniai poliai; betoniniai poliai; plieniniai ir mediniai poliai. Pagal gamybos būdą: kalamieji ( gatavieji ); plūkiamieji ( gaminami grunte ) 9.2 POLIŲ KONSTRUKCIJOS: Kalamųjų polių tipai. Polinių pamatų statyboje naudojami labai įvairių konstrukcijų poliai. Jie klasifikuojami taip: Pagal medžiagas iš ko pagaminti kaltiniai poliai būna:1. Mediniai poliai.2. Metaliniai poliai.3. Gelžbetoniniai poliai Pagal skerspjuvio formą:Kvadratinio skerspjūvio poliai su cilindrine tuštuma.;Trikampio skerspjūvio poliai.;Piramidiniai poliai.;Trapeciniai poliai.;Vamzdiniai poliai.;Kombinuoti ir sudurtiniai poliai.;Užtvariniai poliai – įlaidai. Kalamųjų polių ir įlaidų įgylinimo į gruntą metodai:Plaktais – smūginis metodas.;Vibratoriais – vibracinis metodas.;Įspaudimo mašinomis – statinio įspaudimo metodas.;Vibratoriais ir įspaudimo mašinomis – kombinuotas, vibracinis įspaudimo metodas.;Paplovimu – hidraulinis metodas.;Elektroosmoso metodas.;Įsukimo mašinomis – įsukimo metodas. 9.3 POLINIŲ PAMATŲ KONSTRUKCIJOS: Konstrukcija priklauso nuo rostverko ir polių bei jų sujungimo konstrukcijos, taip pat polių išdėstymo plane ir vertikalioje plokštumoje. Rostverkai daromi iš sunkiojo atsparaus šalčiui betono B20..B30 ir armuojami AII ar AIII plieno strypais ar suvirintais tinklais. Kolonos polio pamato rostverkas yra kvadratinė ar stačiakampė plokštė, atremta į polius ir laikanti koloną. Sienos polio pamato rostverkas yra daugiaatramė nekarpyta sija, atremta į polius ir laikanti sieną.Rostverką į polius galima atremti laisvai arba sujungti su jais standžiai. Poliai išdėstomi taip, kad būtų apkrauti vienodomis jėgomis.Galimas simetrinis polių išdėstymas, taip pat eilėmis ir šachmatiškai. Poliai turi būti po sienų kampais, susikirtimais, tarpulangiais. Atstumas tarp polių ašių turi būti ne mažesnis kaip 3d (d-polio skersmuo ).Atstumas tarp polių turi būti ne mažesnis kaip 1,0m. 9.4 POLIŲ SAVEIKA SU GRUNTU: Kalamas gruntas spaudžia gruntą į šonus ir žemyn, prieš jį eina sutankinto grunto banga. Polį supančiame grunte vyksta šlyties deformacijos, gruntas spaudžiamas ir aukštyn, į žemės paviršiaus. Aplink polį sutankintas gruntas sudalijamas į keturias zonas. Pirmoji zona prie pat polio šonų yra 0,2...1 cm storio. Gruntas joje sutankintas ypač stipriai. Antroje zonoje – 4..6d skersmens, į ją išstumia gruntą praeidamas polio smaigalys. Joje gruntas taip pat sutankinamas. Trečioje zonoje – 8..12d skersmens smėlyje ir iki 16d moliniame grunte. Ketvirtoji zona – tampriųjų grunto deformacijų zona. Po polio padu išskiriamos tokios pat sutankinto grunto zonos. Polio pado pagrindo laikomoji galia susiformuoja dėl grunto atsparumo išspaudimui iš po polio pado. Apkrovos pasiskirstymas į polio šonus ir padą priklauso nuo grunto savybių ir polio matmenų. Kuo stipresnis gruntas po polio padu, tuo didesnė apkrovos dalis gruntui perduodama padu. Kalant polį, vandeningas gruntas gali tankėti tik išspaudus iš porų vandenį. 9,5 POLIO PAGRINDO LAIKOMOSIOS GALIOS SKAIČIAVIMAS: Apkrauto polio pagrindo ribinė laikomoji galia lygi jėgai, kuria apkrautas polis ima nesulaikomai smigti į gruntą, nes trinties jėgos prie polio šoninio paviršiaus yra didžiausios ir gruntas pradeda išsispausti iš po polio pado.Kalamųjų polių pagrindinė ribinė laikomoji galia dažniausiai skaičiuojama dviem empyriniais metodais. 1- pagal gruntų statinio zondavimo duomenis.2 – pagal projektavimo normų lenteles. Polio pagrindo ribinė laikomoji galia Fu yra dviejų polio pagrindo ribinių laikomųjų galių – po polio padu ir prie jo šonų – suma: Fu = Fcu + Ffu. Grunto po polio padu ribinis stiprumas, remiantis statinio zondavimo duomenimis, yra Rcu = β1*qc. Sakičiuojant pagal projektavimo normų lentele, ribinė laikomoji galia skaičiuojama pagal polinių pamatų projektaimo normų formulę, analogišką formulei: Fu = γc (γcR RcuA+u ∑ γcfi Rfui li ). 9,6 EKSPERIMENTINIAI METODAI POLIO PAGRINDO LAIKOMAJAI GALIAI NUSTATYTI: yra trys eksperimentiniai metodai: 1mas ir 2as – natūralaus didumo polis, įkaltas ar pagamintas statybos vietoje, bandomas projektinėje padėtyje statine apkrova ( siekiama nustatyti ribinę polio pagrindo laikomąją galią ir polio nusėdimą ) arba dinamine apkrova ( patikrinama, ar galima įkalti suprojektuotus polius iki projekte numatyto gylio, taip pat randamas tikrasis polio liekamasis atsakas ir pagal jį apskaičiuojama polio pagrindo laikomoji galia ). 3ias metodas – bandomas sumažintų matmenų eteloninis polis dinamine ir statine apkrova. 9.7 POLINIŲ PAMATŲ PROJEKTAVIMAS: Projektuojant polinius pamatus, parenkama polių ir rostverko konstrukcija bei matmenys, polių gylis ir skaičius atsižvelgiant į pamatą veikiančias apkrova, pagrindo gruntų sluoksniavimasi ir stiprumą. Polinai pamatai ir jų pagrindai skaičiuojami ribinių būvių metodu pagal laikomosios galios ir defprmacijų ribinius būvius. Šių pamatų laikomoji galia nustatoma pagal 2 sąlygas. 1) pagrindo gruntų ir stiprumą;2)pagal polių medžiagų stiprumą. Polių gylis ir skaičius oamate parenkamas priartėjimo būdu analizuojant keletą variantų. Polio gylis turi būti toks, kad po jo padu liktų ne mažiau kaip 3...5d storio stipraus grunto sluoksnis. Konstruojant polinį pamatą, parenkamas polių skaičius ir jų išdėstymo pamate tvarka, nustatomi rostverko matmenys ir jo apačios gylis žemiau žemės paviršiaus, polių sujungimo su rostverku konstrukcija. Polių skaičius nustatomas pagal didžiausią ašinę jėgą. Parinkus polių matmenis, jų skaičių ir išdėstymą, tikrinama poliui tenkanti apkrova veikiant didžiausiai ašiniai ir didžiausiam lankimo momentui. 10. atraminės konstrukcijos 10.1 atraminių konstrukcijų apžvalga jos perima horizontalujį slėgį. Atraminės konstrukcijos yra įvairių tipų ir jos yra skirstomos į atramines sienas, laidžias vandeniui ir atramines nelaidžias vandeniui. Laidžios vandeniui atraminės sienos: 1) susiliečiančių polių siena. Daromi gręžtiniai poliai, atstumai tarp jų didesni nei polių skersmuo. Kai betonas sukietėja daroma antra polių eilė. 2)berlyno siena. 3) susikertančios. 4) kombinuotos polių sienos. a) įrengiant gręžtinius polius ir kombinuojant aukšto slėgio injekcijas. 5) tranšėjinės sienos grunte. Gali būti daromos naudojant specialius greiferius, hidrofrezos. Naudojama bentonitinio molio susoensiją. Žingsniai: 1) iškasama tranšėja 3m gylio su vienakaušiu ekskavatoriumi. 2) iš šonų pridedamos laikančiosios konstrukcijos. 10.2 atraminių konstrukcijų inkaravimas konstrukcijos naudojamos esant vantinėms konstrukcijoms, šlaitams stabilizuoti. Inkarai daromi: 1) sraigtiniu gręžimu; 2) gręžimas su vandens pagalba. Inkarų gręžimo etapai: 1) nuo 90 iki 230 cm gręžimas; 2) užpildoma niša cemento suspensija ir įkišami lynai strypai. 3) įkišamas tamponas, kamštis paliekant skylę tik cementoskiediniui pompuot ir formuojama šaknis( joje užinkaruoti lynai ar strypai). ( kuo nelygesnis inkaro paviršius tuo geriau). 4) praėjus 8 iki 24 val. Po pirmosios injekcijos paduodama nauja cemento masė. 5) įtempiamas inkaras. Inkaras tempiamas didesne jėga negu apskaičiuota.( 2 kartus viršija). Inkarai būna: 1) ilgalaikiai inkarai;(1,5) 2)trumpalaikiai inkarai( reikalingi tik statybos metu 1,26) inkaro įtempimas baigiasi tempimo jėgos atleidimu ir pakišamos specialios plokštės užfiksuojant inkarą. Savaitei paliekamas. Kad sukietėtų cemento masė( sutvirtintų šaknis) ir tada apkraunamas tempimo jėga. 11. DIRBTINIAI PAGRINDAI 11.1.DIRBTINŲ PAGRINDŲ NAUDOJIMO SRITYS,KLASIFIKACIJA Dirbtiniai pagrindai - tai įvairiais būdais apdoroti silpni labai suspaudžiami gruntai, padidinant jų stiprumą ir sumažinant su­spaudžiamumą. Dirbtiniai pagrindai įrengiami, kai statybai skirtame sklype slūgso silpni gruntai: purus smėliai, takiai plastiški ir takūs moli­niai gruntai, durpingi, supiltieji ir kt. gruntai. Jų stiprumas dažnai būna nepakankamas pastato apkrovai priimti arba skaičiuojamosios pagrindo ir pastato bendros deformacijos didesnės negu ribinės, o pamatai sėda ilgai. Ar tikslinga įrengti dirbtinius pagrindus, spren­džiama palyginus kelis projektų variantus, nes kai žemės paviršiu­je slūgso silpni gruntai, galima statyti polinius ar giliuosius, taip pat ištisinius sekliuosius pamatus ir kt. Dirbtiniams pagrindams įrengti yra įvairių būdų. Jie skirstomi į tris grupes: 1) grunto tankinimas, 2) konstrukciniai būdai pa­grindo darbo sąlygoms gerinti, 3) cheminis grunto stiprinimas. Dažniausiai naudojami pirmų dviejų grupių būdai. Cheminis grun­tų stiprinimo būdas sudėtingas ir brangus, naudojamas esamų pa­statų pagrindui stiprinti. 11.2. GRUNTO TANKINIMAS Ant labai poringų suspaudžiamų gruntų pastatai sėda daug ir nevienodai. Kad nusėdimai butų maži ir vienodi, prieš statant pamatus, gruntai tankinami. Nuo to dideja jų stiprumas, mažėja suspaudžiamumas. Gruntus reikia tankinti visame pagrindo deformacijų zonos gy­lyje. Kai kuriems pastatams užtenka sutankinti gruntą tik viršu­tineje tos zonos puseje, kur įtempimai nuo pamato apkrovos di­džiausi. Tankinimo budų yra įvairių, jie parenkami atsižvelgiant į gruntų savybes. Gruntai tankinami iki reikiamo tankumo, kurį rodo sauso grun­to tankis ρ. Projektuojant pagrindus ir pamatus, jo reikšmės pa­renkamos atsižvelgiant į reikalingą grunto stiprumą ir suspaudžia­mumą. Grunto sutankinimą galima įvertinti ir poringumo koeficientu. Sutankin­to grunto stiprumas padideja 2...3 kartus, pamatai ant tokio grun­to projektuojami mažesni, 1,5...2 kartus pigesni. Tankinimas kontroliuojamas įvairiai. Dažniausiai imami sutan­kinto grunto bandiniai, randamas sauso grunto tankis arba po­ringumo koeficientas e. Naudotini statinio zondavimo, o smėliams ir dinaminio zondavimo rnetodai. Svarbių sėdimams jautrių pasta­tų pagrindo tankinimas kontroliuojamas bandant sutankinta grun­t ą štampu. Tankinimas sunkiu pluktūvu. Taip galima tankinti smėlius ir kietai plastiškus molinius gruntus, kai jų soties laipsnis S,.80 rn/parą - tai vidutinio stambumo, stambūs ir žvy'riniai smėliai, gabaliniai gruntai. Cementuojami ir plyšėti uo­liniai gruntai. Šis būdas dažnai naudojamas ir kaip prieš filtracine priemonė. Injektuojamas portlandcemenčio skiedinys, naudojami auksų klasų, ne žemesnės kaip B40, cementai. Skiedinio konsistencija parenkama pagal porų didumą, vandens ir cemento santykis būna 0,4 iki 10. Kai poros didelės,į skiedinį pridedama smulkaus smėlio. Silikatinimas dviem tirpalais.Metodas pagrįstas koloidinio silicio cementuojančiomis savybėmis.Į gruntą įšvirkščiami paei­liui du tirpalai. Palaipsniui gilinant inžektorių, įšvirksciamas koloidinis natrio silikato (skystojo stiklo) tirpalas, o palaipsniui keliant - kalcio chlorido tirpalas. Tirpalai grunte reaguoja greitai, kietėjimo procesas prasideda tuojau pat ir tęsiasi keletą desimčių minučių. Silikatinant dviem tirpalais, stiprinami gruntai, kurių filtra­cijos koeficientas yra 2. . .80 m/park - tai vidutinio stambumo ir smulkus smėliai. Silikatinimas vienu tirpalu. Šiuo metodu stiprinami smulkūs ir dulkiniai smėliai, kai kurie priesmėliai. Į gruntą injektuojamas tirpalas, sudarytas is koloidinio natrio silikato (skystojo stiklo) ir specialaus priedo - kietiklio. Jis mažina skystojo stiklo klampumą, sudaro su juo van­denyje netirpstantį silicio hidrogelį. Tirpalo recepturos įvairios,kietikliu vartojamos rūgštys ir šarmai, taip pat organiniai reagen­tai. Skystas stiklas su kietikliu reaguoja lėtai, todėl į gruntą injek­tuojamas iš anksto pagamintas vienas tirpalas. Sukieteja per ke­leta valandu. Silikatinimas dujomis. Tai naujas eiektyvus cheminio gruntų stiprinimo metodas. Gruntas pro inžektorių prisotinamas anglia­rūgštės, tada įšvirkščiamas koloidinis natrio silikato tirpalas, o po to vėl angliarūgštė. Tirpalas kieteja greitai. Svarbiausias šio metodo pranašumas tas, kad stiprinamo grunto spindulys apie inžektorių padidėja iki 50%, o grunto stiprumas iki dviejų kartų, palyginus su kitais silikatinimo metodais. Stiprinimas polimerinėmis dervomis. Taip stiprinami smulkus ir dulkiniai smėliai ir kuriuose yra ne daugiau kaip 2% molio priemaišų. Gruntai stipri­nami dažniausiai karbamidine derva, nes ji pigiausia, o kaip kie­tiklis vartojama druskos rūgštis. I grunts įšvirkščiamas paruoštas tirpalas. Jis kieteja greitai. Elektrocheminis stiprinimas. Metodas pagrįstas elektroosmoso principu, t. y. leidžiant pro gruntą pastovią elektros srovę, jame esantys elektrolitai juda link katodo. Ršamoji medžiaga moleku­linių tirpalų pavidalu įnešama į gruntą elektros srovce. Elektroche­minis metodas tinka stiprinti priemolius ir molius, kurių filtracijos koeficientas visai mažas. Į gruntą sukalami elektrodai taip pat, kaip tankinant gruntą elektroosmoso metodo. Skirtumas tik tas, kad anodai irgi yra plieniniai perforuoti vamzdžiai su uždaru smaigaliu. Į juos pilami daugiavalenčių metalų druskų tirpalai, juos elektros srovė įneša į gruntą. Jame vvksta jonų maimų reakcija, nuo to kinta mo­linio grunto savybės. Tuo pat metu, veikiant elektros srovei, mažėja grunto drėgnumas, didėja jo tankumas. Galima tuo budu į gruntą įnešti irt natrio silikato (skystojo stiklo) tirpalo - silikati­nimas elektra. Elektrocheminis grunto stiprinimo metodas retai naudojamas, nes sustiprinto grunto spindulys apie elektrodus mažas, stiprinti reikia ilgai, suvartojama daug elektros energijos. 12. pagrindų ir pamatų rekonstrukcija 1)paprasti gruntai- lengvi pastatai2) didelių sunkumų konstrukcijos3) gilios sienos ir kt. Kai pastatas įgyja plyšių atliekamas sustiorinimas. Norint pristatyti daugiau aukštų prie esamų – tada pamatai stiprinami, kai kada nestiprinami.du restouravimo būdai: 1) kai atstatinėjama taip kaip buvo iš tikro; 2) kai daro paliekant tik sienas. Stiprinimas gelbstint avarinius pastatus: 1) tradiciniai (senieji) metodai, tai pamatų paplatinimas ir pagilinimas.. 2) mažo skersmens p[olių (mikropolių) įrengimas. 3) pagrindų stiprinimas injekcijos metodais. 12.Pagrindų ir pamtų rekonstrukcija. Pagrindas gali būti stipri­namas įvairiais būdais: cementuojant, silikatinant, polimerinėmis 13.1. Cheminis pagrindo siprinimas: l-esamas pamatas. 2-sustiprinto grunto masyvas, 3 – inžekrorius 13,2 akmens mūro pamato stiprinimas 1- esamas pamatas.2-gelžbetoninis apvalkalas.3-plieninė styga dervomis, elektrocheminiu metodu. I gruntą po pamato kalami in­žektoriai, pro juos į grunto įšvirkščiamas rišamosios medžiagos skiedinys, po pamatu suformuojamas sustiprinto grunto masyvas (13.1 pav.) Pamatų įrimo svarbiausios priežastys yra chemine korozija ir mechaninis ardymas. Cheminę koroziją sukelia agresyvus požemi­nis vanduo,į gruntą įsifiltravę šarmai ir rūgštys. Mechaninio ar­dymo priežastimi gali būti nevienodi pamato nusėdimai, dinaminis poveikis, nepakankamas atsparumas šalčiui ir kt. Patirtis rodo, kad daugelio rekonstruojamų pastatų pamatai sveiki ir pakankamai stip­rūs, jo apkrova galima didinti, išskyrus labai senus akmens mūro su kalkių skiediniu pamatus. Senus akmens mūro pamatus galima stiprinti injektuojant į juose atsiradusias tuštumas cemento skiedinį bei juos torkretuojant Tokius pamatus galima stiprinti apgaubiant gelžbetoniniu apvalkalu iš abieju pamato pusių (13.2 pav.). Kai pagrindo stiprumas per mažas po rekonstrukcijos padide­jusiai apkrovai atlaikyti, dažniausiai didinami pamato matmenys - pamatas platinamas arba gilinamas atsižvelgiant į gruntines ir hidrogeologines sąlygas, taip pat darbo vykdymo galimybes. Platinti pamatus galima įvairiai. Juostiniai sienų pamatai pla­tinami įrengiant šalia esamo pamato naujų simetriško gelžbetoninį pamatą, standžiai sujungtą su esamu pamatu (13.3 hav., a), arba po pamatu betonuojant gelžbetoninę plokštę (13.3 pat'., b). Atskiri kolonų parnatai platinami įrengiant po jais gelžbetoninę, plane žie­do formos plokštę (13.3 pav., c). Kai negiliai po esamu pamatu slūg­so stipraus grunto sluoksnis ir nėra požieminio vandens, geriau pamatą gilinti (13.4 pav.). Jeigu po rekonstrukcijos pamato ap­krova labai padidėja, galima pamatą gilinti ir kartu platinti. 13.3. Pamato plalinimas: a rt b - juostinio ,sienos. c - atskiro kolonos; I – esamas pamatas. 2-naujas gelžbetoninis pamatas. 3-gelžbeto­ninė plokštė, 4-plieninė sija, 5-plieninė styga Kai pagrindą sudaro labai suspaudžiami gruntai ir apkrova po rekonstrukcijos padidėja labai daug arba kai dėl nepalankių hidro­geologinių sąlygų sunku pamatą paplatinti ar pagilinti, seklieji pamatai keičiami poliniais. Jais pastato apkrova perduodama giliai slūgstančiam stipriam gruntui, pastatas po rekonstrukcijos sėda mažai arba visai nesėda. Tam tikslui tinka plūkiamieji poliai, beto­nuojami šalia pamato išgręžtuose gręžiniuose. Pastato apkrova poliams perduodama skersinėmis plieninėmis sijomis, įrengtomis po pamato padu arba prakištomis pro pamata (13.5 pav., a). Nau­dojami ir plieniniai sraigtiniai poliai. Galima po pamatu hidrauli­niu domkratu įpausti į gruntą gelžbetoninius polius. Pamato rekonstrulkcijai gerai tinka ir gelžbetoniniai injekciniai poliai (13.5 pav., c). Jiems įrengti gręžiami pasvirę gręžiniai nuo žemės paviršiaus ir iš rūsio pro pamata. Į gręžinius nuleidžiami armatūros strypynai ir gręži­nys pripildomas betono pro injekcinį vamzdį su slėgiu. Darbų vykdymo principai. Rekonstruojant pamatus, reikia lai­kytis specialių reikalavimų. Platinamų ir gilinamų sienų pamatų negalima atkasti visu ilgiu, darbai turi būti vykdomi 1,5...2 in ilgio ruožuose. Šis ilgis neturi būti lygus pastato moduliui. Rekonst­ruojant pamatus, grunto įtempimus po pamato padu galima padi­dinti ne daugiau kaip 20%. 13.5. Sekliojo pamato keititnas poliniu: a - pliikiamyJtl politj pamatas, h - surenkamtj poliq pamatas, c - injekcinnl poliit pamatas: 1-silpnas grunlas, ?-stiprus gruntas, a-esamas pamatas. 4-plieninc sija. 5-hidrau linis domkratas. 6 -- : nstvcrkas. 7 - poliai Pamatai atkasami ir platinami ar gili­nami vienu metu to paties numerio ruožuose. Sekančiuose ruožuose galima pradėti tik baigus darbą it užpylus pamatą gruntu. Rekonst­ruojant kolonų atskirus pamatus, kolonų reikia paremti laikinais spyriais ir sumažinti jos apkrovą nuo perdangų nuimant laikinas apkrovas. Po paplatintais ar pagilintais pamatais gruntas yra natūralus, nesutankėjęs, todėl pastato apkrovų veikiamas, jis deformuosis, pamatai dar karta sės. Norint, kad tie naujieji nusėdimai būtų kuo mažesni, gruntą po naujai įrengtu pamatu reikia sutankinti apkrau­nant ne mažesne kaip projektine apkrova ir išlaikant ją, kol defor­macijos stabilizuosis. Kai pamatas platinamas įrengiant po juo gelžbetoninę plokštę (13.3 pav., b) ar gilinamas (13.4 pav.), tarp esamo ir naujo pamato paliekami tarpai, juose statomi hidrauliniai domkratai ,jais ap­kraunamas naujasis pamatas. Kai grunto dcformacijos stabilizuo­jasi, neatleidžiant domkratų, tarpas tarp esarno ir naujo pamato užbetonuojamas. Betonui sukietejus, išimami domkratai, jų vietos taip pat užbetonuojamos. 12.2 mažo skersmens poliai(soaustiniai, gręžtiniai- injekciniai). mažo skersmens polių: mikro polių įrengimas: tai spraustiniai poliai ir gręžtiniai injekciniai – betonuojama padidinus slėgį. Spraustinius įspaudžiant kai pagrindą sudaro labai suspaudžiami gruntai ir apkrova po rekonstrukcijos padidėja labai daug seklieji pamatai keičiami poliniais. atsikasama ties kraštais tranšėjos ≈ 70 cm, apnuoginamas mūras iki 10 cm, gręžiama skylė ir įkišami armatūros strypai, toliau išilginės armatūros karkasai ir klojiniai, paruošiama betonavimui, betonuojama išilgai. Taip sujungiama įsprausti poliai su pamatu gręžtinia injekciniai poliai: gręžiama per pamatą. Šiuo metu mažai naudojami daugiau spraustiniai poliai (dėl gruntinio vandes lygio) Gręžiama 2/3 d (pamato gylio) viršuje paliekama skylutė cemento suspensijai paduoti nes gręžiant išjudinami akmenys. Injektuojama į šonus. Faktiškai atliekama pamato injekcija. Tada gręžiama iki galo ir vėl pilama suspensija. Poliai dirba gniuždymui. 12.3 injekcijos ( porų ir srautinė) 1) žemo slėgio (porų) injekcija; 2) aukšto slėgio( srautinė) injekcija. Atraminėms konstrukcijoms ir pastatams stiprinti . kai silpnas gruntas po pamato padu ar reikiant juos pagilinti – injekcijos būdu keičiamas gruntas (gaunama vidutinio stiprumo dirbtinė uoliena). Grunto struktūra nesuardoma. Porų injekcijai labai svarbus filtruojamo grunto pralaidumo koeficientas. Dviejų tirpalų silikatizacija – naudojama smėliniams gruntams stiprinti,kurių filtracija2m/val. Silikatizacijos metodai taikomi tunelių statyboje. Natrio silikatas(Dviejų tirpalų silikatizacija) . Injekcija atliekama nuo 3-5cm strypų(70-100cm) ilgio injektoriai. Tam tikrais atstumais perimetre yra skylutės,uždėtos guminiais žiedais, kad neišsipurvintų leidžiantį gruntą. Per tas skylutes į gruntą patenka injektuojamas tirpalas. Turi būti vidutinio smulkumo arba stambūs gruntai. Injektuojama nuo apačios į viršų. Vieno tirpalo metodas sustiprinti smulkų smėlį: organiniai polimerai gali tvirtinti smulkius smėlius. Pagrindinės dervos: akrilinės dervos(duoda molimerų grunte), karbomidinės dervos (naudojamos kaip ir akrilinės dervos), uretaninės dervos (naudojamos vieno tirpalo injekcijos metodo tipu). Naudojamas ypatingai smulkaus malimo cementas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!