Išsami hidraulikos informacija

 1. Mentinių siurblių apibrėžimas ir klasifikacija. Siurbliai, kuriuose skystis įsiurbiamas ir išstumiamas mentėmis, pritvirtintomis tarp siurbliaračio diskų ir besisukančiomis kartu su juo, bei suteikia skysčiui daugiausia kinetinę energiją, vadinami mentiniais siurbliais. Pagal skysčio tekėjimo pobūdį jie skirstomi į išcentrinius ir ašinius. 2. Siurbliaračio menčių formos įtaka siurblio charakteristikoms. • Kai siurbliaračio menčių kampas β2 ≥ 90°, skysčio pratekėjimo difuzorius yra trumpesnis negu tada, kai β2 90°, difuzoriuje skysčio srautas turi būti dar papildomai ir pasuktas. Tokiuose difuzoriuose vietiniai slėgio nuostoliai yra gana dideli. Didelė slėgio dalis sukuriama kaip kinetinė energija. Kai greitis didesnis, kinetinę energiją paverčiant potencine, gaunami dideli energijos nuostoliai. • Kai β2 > 90°, slėgio aukštis ir galia auga didėjant našumui tūriniam. Kai β2 = 90°, slėgio aukštis nuo tūrinio našumo nepriklauso, o galia, tūriniam našumui didėjant, auga. • Kai β2 0? Reikia žinoti, kad, įjungus variklį, mentinis siurblys pumpuotų skystį į slėgimo vamzdį būtina (prieš įjungiant variklį) įsiurbimo vamzdį, siurblio kamerą ir siurbliaratį pripildyti pumpuojamo skysčio. Siurblio paleidimo sėkmė priklauso nuo atbulinio vožtuvo. Jeigu skysčio prateka per daug, tai neįmanoma paleisti siurblio. Kad atbulinis vožtuvas būtų mažiau užteršiamas prieš jį statomas tinklelis. Atbulinio vožtuvo konstrukcija gali būti įvairi. Paprasčiausias yra šarnyrinis metalinis arba guminis vožtuvas, sudėtingesni yra balno tipo ir rutulinis voztuvai. 28. Sūkurinio siurblio sukuriamas slėgio aukštis H (su paaiškinimais ir matavimo vienetais). Sūkurinio siurblio slėgio aukštis priklauso nuo skysčio tekėjimo apskritiminio greičio , ir skaičiuojamas pagal formulę ψ – koeficientas apytiksliai lygus 2,5…5,5; D – išorinis siurbliaračio skersmuo m; n – siurbliaračio dažnis sūk/min. 29. Kada siurbliai jungiami nuosekliai? Schema ir charakteristikos. Siurbliai jungiami nuosekliai, kai reikia padidinti slėgio aukštį (kai vienas iš siurblių negali sukurti reikiamo slėgio). Šiuo atveju našumas vienodas, bet bendras slėgis lygus abiejų siurblių sumai, kai našumas vienodas. Nuosekliai sujungtų siurblių naudingumo koeficientas lygus jų sandaugai. (pav 3,23 psl 104) 30. Mentinių ašinių siurblių privalumai. Ašiniai siurbliai labai našūs ir jų slėgis mažas, konstrukcija paprasta, jie kompaktiški, gali pumpuoti užterštus skysčius. Naudingumo koef. η = 0,77...0,88. 31. Nubrėžkite mentinio siurblio paleidimo schemą, kai Hs0, Paaiškinkite jo darbo esmę. Siurbimo linija ir siurblio kamera pripildomos pumpuojamo skysčio. Siurbimo linijos pradžioje statomas atbulinis vožtuvas AV. Prieš paleidžiant siurblį, per slėgimo vamzdį (taškas B) arba per siurblio spiralinės kameros korpuso skylę (taškas A) pripilama skysčio į siurbimo vamzdį ir siurbimo kamerą. Pilant svarbu stebėti kad oras išeitų iš visų siurbimo linijos ir kameros bei korpuso vietų. 38. Skysčio tekėjimas laisvasūkurinio siurblio siurbliaratyje (paaiškinkite schemą). Siurbliaratis sukasi cilindrinėje galinės sienelės išpjovoje. Iš siurbimo vamzdžio skystis patenka į laisvąją kamerą ir ant siurbliaračio. Visas skysčio srautas susideda iš srauto laisvojoje kameroje ir srauto siurbliaratyje. Vidutinė apskritiminio greičio dedamoji kameroje yra mažesnė už apskritiminį skysčio greitį siurbliaratyje. Dėl išcentrinių jėgų slėgių skirtumo laisvojoje siurblio kameroje skysčio tekėjimas yra meridianinis. Vienok, dalis skysčio nuo siurbliaračio patenka tiesiog į atšaką. Schema 102 psl. 39. Kada siurbliai jungiami lygiagrečiai? Schema ir charakteristikos. Jeigu reikia padidinti bendrą sistemos našumą, siurbliai jungiami lygiagrečiai. Dviejų skirtingų siurblių, sujungtų lygiagrečiai kreivės I ir II yra slėgio chrakteristikos H=f(Q), o kreivė IV-hidraulinės sistemos charakteristika. Dviejų vienodų siurblių, sujungtų lygiagrečiai, kreivė I yra jų slėgio charakteristika H=f(Q). Kreivė II vaizduoja suminę charakteristiką H=f(Q), gautą padvigubinus abscisę, atitinkančią tokį pat slėgį H. Schema 103 psl (3.22 pav). 40. Kokius žinote mentinių siurblių paleidimo būdus. 1. Siurblys pastatomas taip, kad jo ašis būtų žemiau apatinio bako lygio AB (šiuo atveju Hs0). Siurbimo linijos pradžioje statomas atbulinis vožtuvas AV. Prieš paleidžiant siurblį, per slėgimo vamzdį arba per siurblio spiralinės kameros korpuso skylę pripilama skysčio į siurbimo vamzdį ir siurbimo kamerą. 41. Laisvasūkurinių siurblių skirtumai nuo išcentrinių. Pagal konstrukcinius požymius ir darbo proceso pobūdį laisvasūkuriniai siurbliai nuo išcentrinių skiriasi šiais ypatumais: 1.Siurbliaratis yra korpuso nišoje ir turi laisvą kamerą, kurios nekerta sukimosi ašis; 2.Darbinis tūris yra vientisas, tai reiškia, kad kiekvienas uždaras kontūras, kuris yra tūrio viduje, gali būti sukoncentruotas į tašką, nekertant tūrio sienų, tuo tarpu išcentrinio siurblio darbinis tūris yra ne vientisas, o sudėtinis. Tai reiškia, kad laisvasūkurinis siurblys gali perpumpuoti užterštus arba pluoštinius mišinius, ir pakibę skystyje pluoštai neužsivynios ant siurbliaračio menčių; 3.Neturi priekinių sandariklių, dėl to nėra su jais susijusių problemų (susidėvėjimo, užterštumo, reguliavimo, praplovimo ir kt.); 4.Gerokai paprastesnė siurblio pumpuojamo mišinio pratekamosios dalies forma, todėl reikia mažiau metalo, lengviau siurblį surinklti, didesnis jo unifikavimo laipsnis; 5.Dėl tobulesnės siurbliaračio konstrukcijos mažesnės gamybos ir remonto sąnaudos. Be to, laisvasūkuriniais siurbliais galima pumpuoti dujinius mišinius, kuriuose duju yra iki 50 procentų, klampius skysčius, skysčius su priemaišomis. Šie siurbliai turi aukštą siurbimo galią ir nejautrūs kavitacijai. 42. Čiurkšlinio siurblio schema, sudėtinės dalys ir veikimo principas. Sudėtinės dalys: korpusas, žiotys, atvamzdis, difuzorius, siurbimo vamzdis, slėgio vamzdis. Išcentrinis siurblys pumpuoja vandenį slėgimo vamzdžiu į antgalį. Vanduo iš antgalio išlekia dideliu greičiu ir patenka į žiotis. Tarp antgalio ir žiočių srovė neturi griežtų ribų. Srovė, tekėdama dideliu greičiu, su savimi pasiglemžia gretimus skysčio sluoksnius ir siurblio korpuse sudaro vakuumą, kurio vaikiama sysčio masė iš priėmimo šaltinio įsiurbiama vamzdžiu 5. Difuzoriumi suminis skysčio srautas iš dalies kinetinę energiją verčia potencine, o srauto slėgis kyla. 43. Tūrinių hidraulinių pavarų pranašumai ir trukumai. Pranašumai: - maži hidraulinės pavaros ir jos agregatų matmenys bei masė vienam galios vienetui; - hidraulinėmis pavaromis galima lengvai ir greitai reversuoti judesį, t.y. pakeisti jo kryptį; - hidraulinių transmisijų grandžių rotorių inercijos momentai gerokai mažesni negu jo veleno sukuriami sukimo momentai, todėl jie greit reaguoja į valdymo impulsus; - hidraulinių pavarų hidraulinio variklio veleno sūkius galima nuosekliai keisti nestabdant pavaros; be to, hidraulinės pavaros varomosios grandies judesys pastovus, sklandus, tolygus; - hidraulinės pavaros lengvai apsaugo mechanizmus nuo perkrovimo apkrovų; vienas apsauginis vožtuvas gali apsaugoti visa sistema; - lengvai galima keisti hidraulinių pavarų tiek pavienius parametrus (skysčių slėgius, veleno sūkius, skysčio tūrius), tiek ir parametrų derinius; - apkrautų hidraulinių variklių charakteristikos yra „kietos“ ir jie ilgai gali dirbti mažu greičiu; - mechanizmus ir mašinas su hidraulinėmis pavaromis lengva automatizuoti; - hidraulines pavaras galima sudaryti iš standartizuotos ir normalizuotos hidraulinės aparatūros, kuri gaminama specializuotose gamyklose; hidraulines pavaras gali prižiūrėti žemesnės kvalifikacijos personalas; - mechanizmų apkrovas lengva kontroliuoti manometrais ir vakuumetrais, dėl to mechanizmų darbą galima reguliuoti taip, kad būtų optimalus jų darbo rėžimas; - hidraulines pavaras galima eksploatuoti iki 10000 h ir ilgiau, jų didelis naudingumo koeficientas; - hidraulines pavaras lengva patalpinti įvairiuose mechanizmuose. Trūkumai: - ištekant darbo skysčiui pro sistemos nesandarumus, varomosios grandies judėjimo greitis mažėja, todėl pavaros elementai turi būti gaminami preciziškai, o kadangi mažose gamyklose tai ne visados galima padaryti, tai hidraulinių pavarų elementai turi būti gaminami didelėse specializuotose gamyklose; - kintant darbo skysčio temperatūrai, kinta ir varomosios grandies judėjimo greitis; - sistemų elektros laidus lengviau montuoti negu vamzdžius; - darbo skysčiai (mineralinė alyva) pavojingi gaisro atveju; - hidraulinės pavaros ne visuomet tinkamos maisto ir poligrafijos pramonei, nes mineralinė alyva gali sugadinti maisto ir poligrafijos produkcija; - hidraulinių pavarų komandiniai impulsai lėčiau keičiami negu elektrinių; - energija perduodama palyginti nedideliu atstumu. 44. Čiurkšlinių siurblių modifikacijos (paaiškinti). Čiurkšlinių siurblių modifikacijos yra šios: ežektorius, inžektorius ir hidraulinis elevatorius. Ežektoriuose abu srautai-darbinis ir pumpuojamasis- yra to paties skysčio. Jeigu tai vanduo, tai siurblys vadinamas vandens siurbliu. Inžektoriuose darbinis srautas yra garas arba dujos, o perpumpuojamas vienos ar kitos rūšies skystis. Hidrauliniuose elevatoriuose darbinis būna vandens srautas, o perpumpuojama pulpa, t.y. vandens mišinys su moliu, smėliu, šlaku ar pelenais. Jie naudojami žemės arbams hidromechanizuoti. 45. Tūrinės pavaros principinė schema ir jos veikimo principas. Matematinės išraiškos. Du cilindrai 1 ir 2 pripildyti darbo skysčio ir sujungti vamzdynu. Cilindro 1 stūmoklis, veikiamas jėgos F1, slenka žemyn išspausdamas skystį iš cilindro 1 į cilindrą 2. - pagal Paskalio dėsnį slėgis abiejuose cilindruose yra vienodas. - įvertinus skysčio suslėgiamumą. - darbo skysčio energijos perdavimo sąlyga. 46. Čiurkšlinių siurblių charakteristikos. Jų charakteristikos yra grafikai, vaizduojantys parametrų H ir priklausomybę nuo Q. Čiurkšlinio siurblio slėgis labiausiai priklauso nuo Reinoldso skaičiaus. Jam mažėjant, slėgis mažėja. 47. Tūrinės pavaros blokinė schema. Nurodykite srautų transformacijos procesus tūrinėje pavaroje. Hidraulinėjė pavaroje mechaninės energijos srautas keičiamas i hidraulinės jėgos srautą. Pastarasis varomojoje grandyje vėl keičiamas į mechaninį. 48. Hidraulinių turbinų klasifikaviams. Pagal tai, kokia hidraulinės tėkmės dalį naudoja turbinratis, hidraulinės turbinos skirstomos į reaktyvines ir aktyvines. Hidraulinės turbinos, kurios naudoja potencinę ir kinetinę tėkmės energiją vadinamos reaktyvinėmis, o hidraulinės turbinos, kurios naudoja vien kinetinę tėkmės energiją, vadinamos aktyvinėmis. 49. Dinaminės hidraulinės turbinos apibrėžimas. Jų skirtumas nuo dinaminių siurblių perduodant skystį įtekėjimo momentu. Hidrauline turbina vadinamas dinaminis variklis, kuris skysčio tėkmės energiją paverčia besisukančio turbinračio veleno mechanine energija. 50. Tūrinių hidraulinių pavarų skirstymas pagal išėjimo grandies pobūdį. Hidraulinių aparatų komplektas, kurį sudaro viena arba kelios tūrinės hidraulinės mašinos, skirtos mechaninei energijai perduoti ir mechanizmų darbo įrenginiams priversti judėti suslėgtu darbo skysčių vadinamas tūrine hidrauline pavara. Pagal išėjimo grandies pobūdį tūrinės hidraulinės pavaros skirstomos į: a)slenkamojo judesio, kai hidraulinio variklio išėjimo gran­dis atlieka slenkamąjį judesį; b)pasukamojo judesio, kai hidraulinio variklio išėjimo grandis atlieka mažesnį kaip 360° kampo pasuka­mąjį judesį; c) sukamojo judesio, kai hidraulinio išėjimo grandis sukasi. 51. Darbo skysčio klampa. Priklausomybė nuo temperatūros ir jos matematinės išraiškos. Darbo skysčio klampa — tai skysčio savybė priešintis vienų sluoks­nių persislinkimui kitų atžvilgiu, t. y. klampa nusako vidines trinties jėgas. Trinties įtempimai τ pagal Niutono dėsnį proporcingi greičio gradientui dv/dy. tada čia η — proporcingumo koeficientas, arba dinaminė skysčio klampa; y — atstumas tarp darbo skysčio sluoksnių, išmatuotas statmenai skysčio tekėjimo krypčiai; F— vidinė trinties jėga, kuri veikia darbo skysčio dviejų sluoksnių paviršių sąlyčio vietoje, A — sluoksnio plotas. Dinaminės klampos vienetas yra 1 Pa·s. Praktikoje reikia įvertinti ne tik klampa, bet ir skysčio srauto inercijos įtaką vidinėms trinties jėgoms. Dėl to vartojama kinema­tinė klampa v, kuri lygi dinaminės klampos koeficiento η santykiui su skysčio tankiu ρ: Kinematinės klampos vienetas yra m2/s. Kylant darbo skysčio temperatūrai, jo klampa mažėja. Tuomet hidromechaniniai nuostoliai mažėja, o tūriniai labai didėja dėl to, kad skystis nuteka pro hidraulinių įrenginių ju­damąsias sandūras. Tada mažėja tūrinio naudingumo koeficientas, kartu mažėja mašinos vykdymo mechanizmų greitis ir pažeidžiamas jų darbo sinchroniškumas. Kai darbo skysčio temperatūra yra aukštesnė už tiesiogiai susikeičia judami trinties paviršiai, įšyla, intensyviai dyla ir net su­kimba jungiamos detalės, o dėl to iš dalies arba visiškai pažei­džiamas hidraulinių įrenginių darbingumas, pagreitėja darbo skysčio oksidavimosi procesas, ir iš jo išsiskiria dervos priemaišos, dėl kurių iš dalies arba visiškai užanka praeinamieji kapiliarai arba droseliniai plyšiai, dėl to pažeidžiamas normalus hidraulinės pa­varos darbas. Dėl kylančios darbo skysčio temperatūros gali sugesti hidrauliniai įrenginiai. 52. Hidraulinių tūrinių pavarų reguliavimo būdai. Pagal greičio reguliavimo būdą tūrinės valdomosios pavaros skirs­tomos į dviejų tipų: 1) droselinio reguliavimo — darbo skysčio srau­tas droseliuojamas ir jo dalis nupilama aplenkiant hidraulinį va­riklį; 2) mašininio reguliavimo — darbo skysčio srautas reguliuoja­mas atskirai keičiant siurblio arba hidraulinių variklių darbo tūrius arba abiejų hidraulinių mašinų darbo tūrius kartu. Kai hidraulinėje pavaroje išėjimo grandies greitis keičiamas abiem būdais kartu, tokia hidraulinė pavara vadinama mašininio droselinio reguliavimo pavara. Kartais siurblinių hidraulinių pavarų išėjimo grandies greitis valdomas keičiant varančiojo variklio greitį. Tokia hidraulinė pavara vadinama varančiojo varik­lio valdymo pavara. Greitį galima reguliuoti ranka — rankinio valdymo hidrauline pavara; automatiniu būdu — automatinio valdymo hidrauline pavara; pagal pasirinktą programą — programinio valdymo hidrauline pavara. 53. Valdomosios ir nevaldomos tūrinės pavaros. Tūrinė hidraulinė pavara, neturinti hidraulinio variklio išėjimo grandies greičio keitimo priemonių, vadinama nevaldomąja pavara. Tūrinė hidraulinė pavara, kurioje yra hidraulinio variklio išėji­mo" grandies greičio keitimo priemonės, vadinama valdomąja pavara. Dar galima pridėt truputi iš 52klausimo. 54. Darbo skysčio suslėgiamumas, stabilumas ir neputojimas. Darbo skysčio suslėgiamumas — tai skysčio savybė, veikiant išorinėms jėgoms, keisti savo tūrį grįžtamuoju būdu, t. y., nustojus veikti išorinėms jėgoms, įgyti pradinį tūrį. Suslėgiamumas apibūdinamas koeficientu k (Pa-1); arba tūrinio tamprumo moduliu K (Pa) ; čia V—darbo skysčio tūris; Δp ir ΔV — skysčio slėgio ir tūrio po­kyčiai. Didėjant slėgiui, skysčio suslėgiamumo koeficientas mažėja o kylant temperatūrai,— didėja. Darbo skysčio eksploatacinių savybių stabilumas — tai savybė išlaikyti pradinį darbingumą tam tikrą laiką. Tuo tikslu skystis turi nesioksiduoti ir išlikti vienalytis, t. y. neturi išsiskirti netirpiųjų priemaišų. Skysčio pasipriešinimas oro deguonies oksidacijai aukš­toje temperatūroje įvertinamas deguonies skaičiumi ir oksidacinė­mis nuosėdomis. Darbo skystis neturi putoti. Neputojimas — tai skysčio savybė iš skirti orą arba dujas nesudarant putų. Putos turi dingti nustojus maišyti arba praėjus kelioms minutėms, kai nebetiekiamas oras. 55. Hidraulinių pavarų klasifikavimas pagal energijos šaltinį. Pagal energijos šaltinį hidraulinės pavaros būna trijų tipų. Siurblinė hidraulinė pavara — tai pavara, kurioje darbo skys­tis hidrauliniam varikliui tiekiamas tūriniu siurbliu, įeinančiu į šios pavaros sudėtį. Tokia pavara plačiai vartojama visose liaudies ūkio šakose. Pagal darbo skysčio cirkuliacijos pobūdį siurblinės hidrau­linės pavaros yra uždarosios darbo skysčio cirkuliacijos. Akumuliatorinė hidraulinė pavara — tai pavara, kurioje darbo skystis tiekiamas hidrauliniam varikliui nuo iš anksto pakrauto aku­muliatoriaus. Tokios hidraulinės pavaros naudojamos sistemose, ku­riose darbo ciklas trumpalaikis. Magistralinė hidraulinė pavara — tai pavara, kurioje darbo skystis hidrauliniam varikliui tiekiamas iš magistralinės hidraulinės linijos. Darbo skystį į magistralę tiekia siurblinė, kuri tiekia skystį kelioms hidraulinėms pavaroms. 56. Stabilizuotos ir sekos hidraulinės pavaros. Hidraulinė pavara, kurios išėjimo grandies greitis pastovus kei­kiantis išorinei apkrovai, vadinama stabilizuota hidrauline pavara. Iš valdomų hidraulinių pavarų išskirtinos sekos hidraulinės pavaros, kurių išėjimo grandies judesys keičiamas pagal žinomą apkrovos dėsnį. 57. Hidraulinių pavarų darbo skysčių eksploatacinės savybės. Darbo skystis užtikrina eksploatuojamų hidraulinių įrenginių patikimą darbą. Perpumpuoja­mas jis turi lengvai tekėti. Pagrindinės darbo skysčių eksploatacinės savybės yra: tankis, klampa, suslėgiamumas, stabilumas, neputojimas, patvarumas, neutralumas, sąlyginis šilumos imlumas, šilumos pralaidumas. 58. Darbo skysčio tankis. Jo priklausomybė nuo temperatūros. Ir matematinės išraiškos. Darbo skysčio tankis — tai skysčio tūrio vieneto masė. Jo išraiška ρ = m/V; čia ρ- tankis; m - masė; V - tūris. Darbo skysčio tankis, kai temperatūra T2=T1+ΔT; ; čia q1 – darbo skysčio tankis, kai temperatūra T1. Turinys: 1. Mentinių siurblių apibrėžimas ir klasifikacija. 2. Siurbliaračio menčių formos įtaka siurblio charakteristikoms. 3. Išcentrinių siurblių klasifikavimas pagal atskirus skiriamuosius požymius. 4. Kokiu būdu galima padidinti išcentrinio siurblio naudingumo koeficientą ir siurblio aukštį? 5. Išcentrinio siurblio principinė schema, jo sudedamosios dalys ir veikimo principas. 6. Išcentrinio siurblio siurbimo aukštis. Matematinė išraiška. 7. Kokie yra charakteringi greičiai skysčiui tekant išcentrinio siurblio siurbliaratyje. Jų kryptys (nubrėžti grafikus). 8. Kokias priimame prielaidas sudarant išcentrinio siurblio pagrindinę lygtį? 9. Išcentrinio siurblio pagrindinė lygtis ir išvados. 10. Išcentrinių siurblių kavitacinės charakteristikos. Pavaizduoti grafiškai. 11. Išcentrinių siurblių realios charakteristikos. 12. Skysčio tekėjimas išcentrinio siurblio siurbliaratyje (greičiai ir jų vektoriniai lygiagretainiai, greičių fizinė prasmė). 13. Mentinių siurblių panašumo teorijos esmė. Koks ryšys tarp panašių siurblių naudingumo koeficientų? 14. Siurblio greitaeigiškumo koeficiento apibrėžimas ir jo matematinė išraiška. 15. Kaip pagal panašumo teoriją apskaičiuojamas natūralaus siurblio našumas ir slėgio aukštis, žinant modelinio siurblio našumą ir slėgio aukštį? (Matematinės išraiškos). 16. Kokie siurbliai vadinami dinamiškai panašiais? 17. Kokie mentiniai siurbliai laikomi kinematiškai panašiais? 18. Kokie kinematiškai panašių natūralaus didumo ir siurblio modelio proporcingi dydžiai? (matematinė išraiška). 19. Kaip greitaeigiškumo koeficientas priklauso nuo siurbliaračio formos? Jo kitimo įtaka mentinio siurblio modifikacijai. 20. Kaip pagal panašumo teorija apskaičiuojama natūralaus siurblio galia, žinant modelinio siurblio galią? 21. Kokie mentiniai siurbliai laikomi geometriškai panašiais? Kokie geometriškai panašių natūralaus didumo ir siurblio modelio proporcingi dydžiai? (parašykite matematinę išraišką). 22. Kokią įtaką greitaeigiškumo koeficientas turi siurblio naudingumo koeficientui? 23. Mentinių ašinių siurblių schema, sudėtinės dalys, veikimo principas ir klasifikavimas. 24. Kaip reguliuojamas mentinių ašinių siurblių našumas? 25. Pagrindiniai sūkurinių siurblių trūkumai. Kokias žinote priemones šiems trūkumams mažinti. 26. Laisvasūkurinių siurblių schema, pagrindinės sudedamosios dalys ir veikimo principas. 27. Nuo ko priklauso mentinio siurblio paleidimo sėkmė kai Hs > 0? 28. Sūkurinio siurblio sukuriamas slėgio aukštis H (su paaiškinimais ir matavimo vienetais). 29. Kada siurbliai jungiami nuosekliai? Schema ir charakteristikos. 30. Mentinių ašinių siurblių privalumai. 31. Nubrėžkite mentinio siurblio paleidimo schemą, kai Hs0, Paaiškinkite jo darbo esmę. 38. Skysčio tekėjimas laisvasūkurinio siurblio siurbliaratyje (paaiškinkite schemą). 39. Kada siurbliai jungiami lygiagrečiai? Schema ir charakteristikos. 40. Kokius žinote mentinių siurblių paleidimo būdus. 41. Laisvasūkurinių siurblių skirtumai nuo išcentrinių. 42. Čiurkšlinio siurblio schema, sudėtinės dalys ir veikimo principas. 43. Tūrinių hidraulinių pavarų pranašumai ir trukumai. 44. Čiurkšlinių siurblių modifikacijos (paaiškinti). 45. Tūrinės pavaros principinė schema ir jos veikimo principas. Matematinės išraiškos. 46. Čiurkšlinių siurblių charakteristikos. 47. Tūrinės pavaros blokinė schema. Nurodykite srautų transformacijos procesus tūrinėje pavaroje. 48. Hidraulinių turbinų klasifikaviams. 49. Dinaminės hidraulinės turbinos apibrėžimas. Jų skirtumas nuo dinaminių siurblių perduodant skystį įtekėjimo momentu. 50. Tūrinių hidraulinių pavarų skirstymas pagal išėjimo grandies pobūdį. 51. Darbo skysčio klampa. Priklausomybė nuo temperatūros ir jos matematinės išraiškos. 52. Hidraulinių tūrinių pavarų reguliavimo būdai. 53. Valdomosios ir nevaldomos tūrinės pavaros. 54. Darbo skysčio suslėgiamumas, stabilumas ir neputojimas. 55. Hidraulinių pavarų klasifikavimas pagal energijos šaltinį. 56. Stabilizuotos ir sekos hidraulinės pavaros. 57. Hidraulinių pavarų darbo skysčių eksploatacinės savybės. 58. Darbo skysčio tankis. Jo priklausomybė nuo temperatūros. Ir matematinės išraiškos.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!