Hidromelioracija

Hidromeliaracijos sistemos sudaro grovių, vamzdynų, hidrotechninių statinių, vandens apskaitos, automatizacijos ir pagalbinių įrenginių kompleksas. Visų šių techninių priemonių priežiūrą, tobulinimą, jų operatyvaus valdymo būdus bei metodus vadiname hidromeliaracijos sistemų eksplontacija.
Melioruotose plotuose siekiama gauti kuo gausesnius žemes ūkio kultūros derlius. Todel, eksplontuojant hidromelioracijos sistemas, reikia sukurti ir palaikyti melioruotame plote tokį dirvožemiodrėgmės režimą, kuris būtų palankus žemės ūkio kultūroms.
Eksplontuojant hidromelioracijos sistemas, iškyla jų techninio tobulinimo, rekonstrukcijos problemos. Ypač šios problemos aktualios, eksplontuojant drėkinimo saistemas, nes jos, palyginus su sausinimo sistemomis, sudėtingesnės: drėkinimo sistemoje yra nemaža stambių hidrotechninių statinių, vandens saugyklų. Transportuojant vandenį iš saugyklų į drėkinamus plotus grioviais, dideli vandens nuostoliai. Tokių sistemų griovus būtina keisti vamzdynais, tačiau tam reikia labia daug vamzdžių – vidutiniškai 150 m viena hektarui drėkinamo ploto. Todėl pirmiausia pertvarkytinos senosios drėkinimo sistemos, įrengiant reikalingus hidrotechninius statinius, sustambinant ir sumažinant tarpūkinių griovių ilgį.
Šiuo metu tobulinamas paviršinis drėkinimo būdas, mechanizuojant ir iš dalies automatizuojant jį. Šių svarbių darbų vystymas susijęs su sifonų, vamzdynų žemių lyginimo technikos gamyba. Kasmet vis plačiau taikomas lietinimas. 1973 m šalyje buvo lietinama 3 mln. ha, arba 25, viso drėkinamo ploto. Šis perspektyvus drėkinimo būdas pirmiausia plinta nepastovaus drėkinimo zonoje ir stepėse. Daugiausia lietinimo sistemų eksplontuojama Moldavijoje ir Ukrainoje.
Drėkinimo vandens perteklius daugelyje sistemų dar pašalinamas grioviais, kurių eksplontacija sunki, nes jie greit uždumblina ir užaugina augalija. Artimiausiu metu šiuos griovius būtina pakeisti drenažu.Dideli paviršiniu būdu drėkinami plotai yra nepakankamai išlyginti, dėl to jie nevienodai sudrėkinami. Nemažai drėkinamų žemių yra sudruskėjusių.
Šlapių žemių fondui priklauso nusausintos ir sausintinos žemės. Kasmet nusausintas plotas didėja, o sausintinas mažėja, tačiau jų suma nesikeičia.
Pirmieji duomenys apie šlapių žemių fondą Lietuvos spaudoje paskelbti 1923 m. Buvo laikoma, kad 40 % Lietuvos teritorijos reikia sausinti.
Lietuvos TSR yra 6530,1 tūkst. ha. žemės, o žemės ūkio naudmenos sudaro 3683,3 tūkst. ha. Per drėgnų žemiu yra 3053 tūkst. ha. , o tai sudaro 46,8% respublikos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!