Humoras lietuvių smulkiojoje tautosakoje

Žmonės visuomet mėgo kalbėti vaizdingai. Išsakydami savo mintis ir įspūdžius, jie ieško pačių įtaigiausių ir raiškiausių kalbos formų, stengiasi prabilti ne tik į klausančiųjų protą, bet ir į vaizduotę, jausmus. Todėl šiam tikslui pasirenkamos patarlės, priežodžiai ir mįslės – neišsemiami smulkiosios tautosakos klodai.
Priežodžiai – pastovūs posakiai, kuriais vaizdingai apibūdinami atskiri konkretūs daiktai, reiškiniai ar situacijos. Nuo patarlių jie visų pirma skiriasi tuo, kad jais nieko neapibendrinama ir nesistengiama pamokyti. Priežodžiai dažnai nesudaro sakinio, o panaudojami kaip sakinio dalis. Priežodžiai gali įeiti į patarles, kaip stambesnius kalbinius vienetus. Daugelyje posakių patarlių ir priežodžių žymės persipina, kur baigiasi priežodis ir kur prasideda patarlė. Todėl tekstų leidiniuose patarlės ir priežodžiai dažniausiai skelbiami kartu, o teorinėje folkloristinėje literatūroje diferencijuojami. Tačiau yra tyrinėtojų, manančių, kad ieškoti skirtumų tarp patarlės ir priežodžio nėra prasmės. Dėl patarlės ir priežodžio sąvokų įvairių tyrinėtojų nuomonės nesutampa. Vieni teoretikai tuos pačius bruožus laiko patarliškumo, kiti – priežodiškumo, treti – frezeologiškumo požymiais.
Nors priežodžiai užima reikšmingą vietą lietuvių tautosakoje, nors jų gausu tiek liaudies kalboje, tiek literatūroje, bet atskirų leidinių šis mūsų liaudies kūrybos žanras susilaukė nedaug. Kalbiniais tikslais pirmieji lietuvių liaudies priežodžių tekstai buvo pradėti naudoti ir spausdinti Prūsijoje jau XVII a. Ypač daug jų panaudojo XVIII a. pradžioje lietuvių-vokiečių kalbų žodynus rašęs J. Borovskis, 1800 m. tokius pat žodynus išleidęs K. Milkus. Pirmasis patarlių ir priežodžių pluoštas Lietuvoje buvo išspausdintas 1824 m. K. Nezabitauskio elementoriuje.
Priežodžiai užima reikšmingą vietą lietuvių tautosakoje. Tai yra vienas iš gyviausių jos žanrų. Šie kūrinėliai minimi ankstyvuosiuose lietuvių liaudies poetinę kūrybą liečiančiuose šaltiniuose. Jų rinkimu ir panaudojimu prasideda platesnis susidomėjimas lietuvių tautosaka. Priežodžiai plačiai gyvuoja ir šiuolaikinėje kalboje, turtindami ją.
Iš kitų tautosakos žanrų priežodžiai išsiskiria ne tik turiniu, menine forma, bet ir gyvavimo liaudyje būdu. Priežodžiai, ne taip kaip dainos, pasakos, nėra sakomi specialiai žmonėms pasiklausyti, pasigrožėti. Jie slypi kažkur atminties gelmėse, nejučia prisimenami ir natūraliai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!