Informacinės technologijos, jų raida

Jau senovėje žmonėms reikėjo skaičiuoti.Bet jokių prietaisų tais laikais žmonija dar neturėjo.Todėl buvo skaičiuojama ant pirštų,pagaliukų ar akmenukų pagalba.Skaičių išsaugojimui skaičių suma paprasčiausiai buvo išpjaustoma ant pagaliukų ar kaulų,išbraižoma molinėse lentelėse.Tik žymiai vėliau senovės Egipte,Graikijoje,Romoje pasirodė skaičiavimo lenta-abrakas.
Apytiksliai prieš 1500 metų Viduržemio jūros šalyse buvo išrasti skaitytuvai.Jie buvo labai patogus ir efektyvus įrankis,naudotas iki XVII a.
1614 metais škotų matematikas Džonas Neperis išrado logaritmą.Panaudojant logaritmų savybes buvo galima lengvai sudauginti skaičius.Po kelių metų buvo sukonstruota logaritminė liniuotė.
1642 metais prancūzų matematikas ir fizikas Blezas Paskalis sukūrė mechaninę sumavimo mašiną.Kiti veiksmai buvo atliekami kartojant sudėtingą sudėties algoritmą.1673 metais vokietis Gotfrydas Vilhelmas Leibnicas sukonstravo mašiną, atliekančią visus keturis aritmetinius veiksmus.
Prancūzas Žozefas Mari Žakaras 1804 metais sukūrė audimo stakles,kuriomis norimas raštas būdavo programuojamas panaudojant perfokortas.
Nuo 1822 iki 1833 metų anglas Čarlzas Bebidžas bandė sukonstruoti įrenginį, kuris sugebėtų skaičiuoti ir spausdinti dideles lenteles.Ši mašina,kaip ir kitos iki tol sukurtos mašinos,sprendė vieno konkretaus tipo uždavinius.Jam kilo idėja sukonstruoti tokią mašiną,kuri spręstų bet kokius uždavinius,priklausomai nuo operatoriaus veiksmų.Šioje mašinoje turėjo būt “malūnas”-aritmetinis įrenginys, “sandėlis”-atmintis, programa įvedama perfokortų pagalba.Bet ši mašina taip ir nebuvo baigta.
Duomenų įvedimą į skaičiavimo mašiną panaudojant perfokortas pirmasis realiai įgyvendino amerikietis Hermanas Holeritas.1890 metais Amerikoje vyko gyventojų surašymas.Kad būtų pagreitintas šių duomenų apdorojimas ir buvo sukurta ši mašina.Perfokortos - dolerio banknoto dydžio kartoninės kortelės,kuriose buvo išduriamos skylės,atitinkančios anketinius duomenis.Vėliau Holeritas įkūrė kompaniją,gaminusią statistinio duomenų apdorojimo mašinas.1924 metais pertvarkius šią kompaniją buvo įkurta IBM firma.
Kalbant apie informacinių technologijų raidą,reikia paminėti ir dvejetainę skaičiavimo sistemą.Ja domėjosi dar Švietimo epochos filosofai,pritaikydami ją matematikoje,logikoje,filosofijoje .Vėliau šia sistema Gotfridas Leibnicas.
Kitas mokslininkas,bandęs pajungti logiką matematikai,buvo Džordžas Bulis.Jis sugalvojo veiksmus dvejetainėje skaičiavimo sistemoje.Bulio algebroje naudojami trys pagrindiniai veiksmai:IR , ARBA , NE.
Apie 1867 metus Bulio pradėtus darbus tęsė amerikietis Čarlzas Pirsas.Jis patobulino ir papildė loginę algebra,suprato,kad dvejetainė Bulio algebra tinka komutuojamų elektros grandinių aprašymui.
1930 metais amerikiečių mokslininkas V.Bušas sukonstravo “diferencinį analizatorių”,kuris sprendė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!