Išsamus pasiruošimas informatikos egzaminui

DB-duomenų apie konkrečius objektus dalykinėje srityje visuma. Vystymasis: nuoseklaus apdorojimo failai, laisvosios kreipties f., hierarchinis db modelis, kodd‘o reliacinio mod.publikacija, reliacinės db objektiškai oreantuoti mod., kliento ir serverio techn., objektiškai oreantuotos db. Modelių savybės: Nuoseklios kreipties- įrašaiapdorojami nuosekliai. Laisvosios k.f.-tiesioginė kreiptis į įrašą, sudėtinga rast daug įrašų susietų su vienu. Hierarchinė-palaiko kreiptį į kelis įrašus susietus su vienu, hierarch.ryšiai, naudoja fizines iš anksto apibrėžtas nuorodas. Tinklinė db-tinklinis ryšys, naudoja fizines apibrėžtas nuorodas. Reliacinė-loginiai ryšiai, log.kreiptis nepriklauso nuo fizinės reliacijos. DB scema- reliacinė sch.-reliacinių lentelių, atributų vardų, tipų, raktinių atr.ir išorinių atr.sąrašas. Reliacinis(sąryšinis) mod.:(Codd) svarbiausia ryšiai, iki tol įterpiamos tik fizinės rodyklės-susiaurinamos duom.manipuliacijos. Db jautrios fiz.aplinkos pokyčiam. Savybės: išpildomos 2 salygos-duom. lentelėje, darbui su db siūlomi operatoriai-iš lentelių generuojamos naujos. 1) lentelėse-tos pat rūšies objektų aiės. 2) atributų(stulpelių) sk.-sąryšio(reliacijos) laipsnis. 3) atributų išdėstymo tvarka nesvarbi, kiekvienas turi unikalų pav. 4) sąryšio eil.(kortežai) išdėstymas iš viršaus į ap. nesvarbus, bet vienodų eil. nėra. Domenas- atributų reikšmės atominės. Atskiro atr.leistinų reikšmių visuma-atr. apibrėžimo sr.,galimų.r.aibė. Null-tuščia reikšmė-nežinoma, neapibrėžta. Galima įvesti vėliau. Raktai-min atributų rinkinys vienareikšmiškai apibrėžiantis atskirą įrašą. pirminis r.-vienas iš r. pasirenkamas pagrindiniu. R.tipai: sudėtinis r.-iš daugiau nei 1 atributo. Potencialieji r.-lentelėse daug atributų rinkinių, kuriuos galima naudot kaip r. Svarbu, kad r.-unikalus. Išoriniai r.-vienos lentelės atr.rinkinys-kitos lentelės r. Skirtingose lentelėse yra atr.su vienodom reikšmėm-nuorodos sąryšiui sudaryti. Suriša vienos lent.duom.su kitos. IS tikslas-duomenų apie realaus pasaulio objektus apdorojimas. DBVS-programinių priemonių valdymo kompleksas: aprašo duomenų str., įveda duom., duom.paieška, ataskaitų sudarymas. Failinės S. trūkumai: duom.perteklius, silpna duom.kontrolė, nepakankamos duom.valdymo galimybės, did.sanaudos programuojant. Tiesioginė prieiga.DBVS(base, FoxPro, Paradox)-visiem vartotojam vienodai prieinamos lentelės. Tiesioginės prieigos trūkumai: 1) DB pažeidimai jei 2 vartotojai tuo pat metu apdoroja tą patį db lent.įrašą nevienodom DB. 2) įrašai rakinami, atsitikus trykiui kampe, duomenys neprieinami. 3)komp. tinklo apkrova. Kliento ir serverio architektūra. Serverio mechanizmas globalizuoja išteklius, leidžia naudotis jais. Duom.bazė prieinama tik serveriui, programos siunčia užklausas serveriui su prašymu atlikt paslaugas. Privalumai:+DBVS (serveris) vienas. Neprileidžiant pašalinių sumažėja tikimybė pažeist db integralumą. +jei dbvs komp.tinkle, sumažėja duom.srautai. –serveris reikalauja papildomų techninių išteklių, vienas aptarnauja daug. SQL kalba- struktūrizuota užklausų kalba(klientas-serveris). Skiriasi dialektai, tikrinimo procedūrų, aukštesnių struktūrų sintaksė. SQL užklausas palaikantys DB serveriai: Oracle, Informix, MS SQL Server, Gupta SQL, DB/2, My SQL. SQL užklausos išrinkimas.1) visi duom.: select*from DARBUOTOJAS 2)lentelėje D..vardus, pav.: select Vardas, Pavardė from D.. 3) duom.apie Jonaitį: select* from D..where Pavarde=‘Jonaitis‘. 4) palyginimas išrinkimo metu: select Vardas, Pavarde, Val_per_sav from D.. where val_per_sav between 20 and 40. 5) visi Jonaičiai pagal laiką: select*from D..where Pavarde in (‚Jonaitis‘) orderį by val_per_sav. 6) pavardžių abc pabaigoje sąrašas: select Vardas,Pavarde from D..where Pavarde>‘K‘ orderį by Pavarde. 7)duomenų įterpimas: insert into Pareigos values (1,‘mechanikas‘,null). 8)keitimas: update Pareigos set Pavadinimas=’Mechanikas’ where Pavadinimas=’Elektrikas’. Grupinės funkcijos: count, max, min, sum.. Lentelių apjungimas: select d,Vardas, d. Pavarde, p. Pavadinimas from D..d, Pareigos p where d, Pareigybe=p. Tipas_id. Lentelių jungimo būdai:Jei salyga nenurodyta-dekarto sandauga-visos kombinacijos. 1) lentelėse sutampa rišančios reikšmės-išvedamas apjungtas įrašas(kortežas). 2) išvedami kortežai su visais pirmos lent.įrašais, jei randamos kelios reikšmės, vedami keli kortežai. Indeksai- struktūra, ryšiui tarp lentelių greitai paieška pagal kodą. Indeksą kuria DBVS.Naudojant indeksus db įrašų nereikia rūšiuoti. Dalijimo būdas-efektyviausias. Įrašai fiksuoto ilgio, n-tojo įrašo adresas(n-1)*L(baitai). Naudojimas: 1)išvesti įrašus norima tvarka. 2)surišti įrašus tarp lent.bendrais laukais. Duom. vientisumą palaikančios ribinės sąlygos: 1)kategorinis vient.-raktas vienareikšmiškai apibrėžia eil., negali būti null., 2) ryšių darna-db, kur visos netuščios išorinių raktų reikšmės atitinka lentelės rakt.atr.reikšmes žymi darną. Taisyklė: išorinio rakt.atr.reikšmė turi būti arba tuščia ar lygi kt.lentelės rakt.atr. reikšmei. Tuščių ryšių vengti-griauna reliacinio mod. loginius pagr. Normalizacija-reliacinių lentelių transformavimas iki standartinio db mod. Taikant normalizaciją sukuriama reliacinė db schema tenkinanti abi ribines sąlygas. Lentelės skaidymas į daug. Reikalinga kad išvengt atnaujinimo, pildymo, keitimo anomalijų. Nenormalizuotos db problemos: 1) duom.perteklumas 2)pažeistas duom.vientisumas. Normalinė forma. Lentelė privedama iki: 1)Pirmosios n.f.-atributų reikšmės atominės. 2)Antroji n.f.-negali būti neraktinių atributų, kurių reikšmė vienareikšmiškai priklauso tik nuo dalies rakto. 3)Trečia n.f.-naudojama dažniausiai. Pasiekta 2 n.f. Bet koks determinantas-raktas. Determinantas-atributas, nuo kurio priklauso kt.atr. DB modeliavimas:etapais sukuriama 1)koncepcinis modelis 2)loginis m. 3)fizinis m. Koncepcinis duom.m.-atsižvelgiant į dalykinėje sr.nustatytus koncertus, saitus tarp jų (atspindi projektuotojo požiūrį). Modelio savybės nepriklauso nuo konkrečios DBVS, jos tipo (hierarchinė,tinklinė,reliacinė). Modeliavimo etapai:1) išskiriamos esybės 2)nustatomi atributai 3)nustatomi identifikatoriai 4)ryšiai. Galima kt. tvarka. Ryšių savybės: Vienas su vienu-dalinis vienas su daug. Gali būti asimetrinis-vienas ryšio dalyvių svarbesnis. Vienas iš dalyvių gali būti nepriklausomas. Rekursinis r.-abu dalyviai ta pati esybė. Loginis d.m.- nepriklauso nuo konkrečios DBVS, priklauso nuo jos tipo (hierarchinė,tinklinė,reliacinė). Reliacinėje- vienas su daug. Daug su daug nerealizuojamas. Fizinis duom.m.- priklauso nuo konkrečios DBVS. Skiriasi duom.tipai, indeksavimo galimybės. Ryšių darnos palaikymas: kai įrašas į kurį nuoroda, trinamas, keičiamos jo raktinių laukų reikšmės: 1)nedaryti nieko 2)ištrinti nuorodos turinį(null) 3)neleisti trinti įrašo jei turi nuorodą iš kt.lentelių 4)ištrinti visus įrašus susietose lentelėse kur nuoroda į trinamą įrašą. Vientisumas nepažeidžiamas 3,4. Kompiuterių tinklas-priemonė(laidas) bendraut tarp kompų. OSI tinklo modelis- naudojamas tinklam aprašyti. Konceptualus modelis aprašantis kaip sąveikauja skirtinguose kampuose veikianti program.įranga. Sudaro 7 sluoksniai: 1)fizinis-apibrėžia fizinę duom.perdavimo terpę 2)duomenų perdavimo-duom.perdavimas per fizinį sujungimą 3)tinklo-valdo tinklo sujungimus 4)transportavimo-tinklo darbo klaidų nustatymas, ištaisymas 5)sesijos-valdo sesijas tarp programų 6)vaizdavimo-duom.vaizdavimo programoms standartai 7)programų-taikomosios pr.,naudojančios kompų tinklą. Sluoksnių realizacija: 1-2(apatiniai) realizuojami aparatūrinėmis priemonėmis, 3-programinėmis, aparatūrinėm pr., 4-7-dažniausiai tik programinėm pr. Komp.tinklų klasifikacija: 1)topologija(geometrinė charakteristika) 2)architektūra (kompų vaidmenų tinkle pasiskirstymas 3)protokolas (apibendrinta signalų ir kompo bendravimo taisyklių visuma). Tinklo topologija-rodo tinklo elementų išsidėstymo būdą: magistralės t., žiedo, žvaigždės, hierarchinė. Magistralinė t.-visi tinklo kampai duomenis gauna vienu metu.Magistralės ilgis ribojamas, nes tolimiausi kampai signalą gautų pavėlavę.Sugedus vienam, neveikia visas tinklas. Žiedo t.-kompai išsidėstę žiedu. Žvaigždės t.-kompai žvaigždės spindulių galuose, centre-aktyvi tinklo įranga skirstanti signalus. Hierarchinė t.-panaši į magistralės t. Realių tinklų t.-loginės tinklo architektūros, nusakančios galimus tinklo plėtojimo kelius, gali būti naudojama mišriai. Naudoja technologijas, artimas kuriam nors iš minėtų sujungimo būdų. FDDI- apibrėžia 100Mb/s duom.gr. optiniais kabeliais. Naudoja žiedinę t., du žiedai, kiekvienas mazgas prijungtas prie abiejų žiedų. Antras žiedas pradeda veikt jei pirmas sustoja. Didelis patikimumas. Atskiruose mazguose koncentratoriai, prie kurių jungiami išoriniai mazgai. Veikimas: žiede sukasi TOKEN signalas.Stotis A nori išsiųst pranešimą. Gavusi TOKEN, prikabina kadrą su pranešimu stočiai B. Antraštėje siuntėjas ir gavėjas.Kadras siunčiamas žiedu.Jei tarpinė stotis nėra gavėja, kadras siunčiamas toliau. Gavėjas kadrą ištuština, siunčia toliau, siuntėjas sunaikina. Analogiški CDDI. Token ring- IBM įvedė 4Mbit/s tinklą.Duomenų jungtis IDC - kaip hermafroditas. Starto metu viena iš stočių apsiskelbia kontroliuojanti tinklą, patikrina visų veiksnumą .Kas kelias s siunčiamas signalas, tikrinama ar nėra klaidų, kaip pasikeitė dalyviai, analizuojami jų kaimynai. Įvykus klaidai, tinklas išvalomas. Pranešimai siunčiami abiem kryptim. Ethernet-populiariausias tinklo standartas, aprašo 10Mbit/s sistemą. Naudoja ilgą koaksialinį kabelį (geltonas, „ThickEthernet“, 10Base5-greitis 10, bazinis nešantis dažnis 5-ilgis iki 500m) pastate ir trumpus, jungiamus 2,5m intervalais darbo stotims pajungti. Paplito dėl gero gr.,mažos kainos, nesudėtingi įdiegimo.Vėliau 10BaseT, 100BaseT, Gigabit Ethernet. LAN tinkluose naudojami koncentratoriai, tada Ethernet-žvaigždės topologijos. Kolizijos Ethernet tinkle. MAC protokolas-taisyklės kaip naudotis bendrai prieinamu tinklu. Įrenginys, jungiantis kompą su tinklu patikrina ar tinklas neužimtas, jei užimtas, laukia. Jei du įrenginiai bando perduot vienu metu- kolizija. Kolizijos atpažinimo mechanizmas nuodo palūkėti atsitiktinį liko intervalą. Tinklo architektūra. Lygeverčių vartotojų. Kiekvienas tinklo kompas vienodai atsakingas. Sujungti kampai tiesiog dalinasi failais, spausdintuvu. Kliento ir serverio architektūra. Darbas iš centralizuotų kompų į stotis. Stotyse bendram naudojimui lieka tik kai kurie ištekliai. PĮ dalijama:kliento-front end, serverio-back end. P2P architektūriniai sprendimai patogūs išnaudoti visų tinklo vartotojų potencialą sprendimui. Kompo tinklo aparatūra:1) terpė signalams perduot(variniai laidai), 2)tinklo korta(adapteris)-priemonė signalams perduoti, priimti 3)specializuota įranga, perduoti tinklu duomenis, paskirstyti( šakotuvai). Koaksialinis kabelis. Numatytas 10Base2 specifikacijoj, banginė varža 50Ω. Magistralės schema, mazgas prikabinamas per trišakį, kad nebūtų signalo atspindžių, magistralės galai terminuojami 50Ω aktyvinės varžos terminatoriais. Trūkumas-jei prastas kontaktas, neveikia visa magistralė. Vytos poros kabeliai. Specifikacijos(iki 2000m.pab):1kat.-telefono linijoms, 2kat-duomenų perdavimui iki 1Mb/s, 3kat-10BasT tinkluose, iki 16Mb/s, 4kat-Token Ring tinkluose, iki 20Mb/s, 5kat.-iki 100Mb/s. Naudojant 5E kabelį(standartas) išvystomas 1Gb/s naudojant 4 poras. FastEthernet (100Base) kelių modifikacijų: 100BaseTX-dvi poros 5kat. UTP kabelio., 100BaseT4-3poros 3kat. Standartinis UTP,rečiau ekranuotas STP. Kuo labiau suvytas-atsparesnis išorės trukdžiam. Jungiami RJ45 jungtimis. Optinės skaidulos(šviesolaidžiai). Optinis tankis(lūžio r.)m

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!