Logistika ir inovacijos logistikoje

ĮVADAS Logistika palyginti su tradicinėmis vadybos mokslo šakomis: finansų, rinkodaros ir gamybos valdymu yra gana nauja mokslo šaka. Mokslininkai senai pabrėžė, kad logistika bus paskutinis efektyvus įrankis, mažinantis įmonės kaštus. Naujos technologijos tapo prieinamos visoms įmonėms, daugelis įmonių iškėlė gamybą į pigesnės darbo jėgos rinkas, todėl gamybos kaštai visose įmonėse tampa panašūs. Šiandieninėje rinkoje kai jaučiamas produktų perteklius labai sunku konkuruoti, vien kokybe ar išskirtinumu, vartotojams renkantis prekę didžiausias dėmesys tenka kainai. Todėl labai svarbu siekti teikti vertę pridedančias paslaugas ir taip išskirti prekę iš konkurentų. Tai gali užtikrinti tinkamos logistikos sistemos, tinkamas jų panaudojimas, leidžia sumažinti ne tik išlaidas, tačiau ir efektyviai padidinti pajamas. Pirmiausia įmonė privalo reaguoti į pasikeitimus rinkose tokiais produktais ar paslaugomis, kuriuos galėtų pasiūlyti vartotojams ne kaip prekes, bet kaip naujus jų problemų sprendimus. Tai galima užtikrinti įvedant efektyviai veikiančias naujas technologijas tokiuose logistikos sistemos elementuose: vartotojų aptarnavimo, užsakymo vykdymo, komunikacijos logistikoje, transportavime, sandėliavime, atsargų kontrolėje, žaliavų valdyme. Sujungtos atskiros informacinių technologijų inovacijos tampa tinklais ir išauga į elektroninę infrastruktūrą, naudojamą gamybai, paskirstymui ir transportui valdyti. Kadangi informacijos srautas ir apdorojimo galimybės yra naujo ekonominio konteksto pagrindinis bruožas, šie tinklai pirmiausia padaro kiekvieną individualią sistemą prieinamą plačiam geografiškai paplitusių vartotojų ratui, ir, antra, tokios paslaugos gali tapti prieinamos vienu metu taip, kad jos viena kitą papildytų ir sustiprintų. Būtent ši nauja galimybė interaktyviai naudoti IT paremtą įrangą, leidžia sustiprinti rinką priimant naujus inovacinius sprendimus. Šios konkrečios galimybės, tiesą pasakius, lemia IT potencialą ir jų ekonominį patrauklumą transporto sektoriui, logistikai ir pramonei apskritai. Tyrimo aktualumas – šiuo tiriamuoju darbu norima prisidėti prie bendro logistikos paslaugų Lietuvoje vystimosi tyrimo ir jų gerinimo Tyrimo objektas – inovacijos logistikoje. Darbo tikslas – pateikti pasiūlymus kaip inovatyviai vystyti logistiką. Uždaviniai: • Atlikti logistikos ir inovacijų teorinę analizę; • Ištirti Lietuvos logistikos įmonių inovacijų taikymo lygį; • Pateikti pasiūlymus logistikos paslaugų Lietuvoje vystymo optimizavimui. Darbo metodai – literatūros analizė, duomenų sisteminimas ir apibendrinimas, palyginamoji analizė. LOGISTIKOS IR INOVACIJŲ ESMĖ 1.1. Logistikos samprata ir tikslai Logistikos sampratas tiek lietuvių, tiek užsienio literatūra pateikia labai įvairias. Organizacijoje logistika apima sritį nuo žaliavų valdymo iki galutinio produkto pristatymo. 1 paveiksle parodyta šios sistemos samprata. 1 pav. Logistikos samprata Šaltinis: A. Garalis (2003) Logistikos tikslas yra klientų poreikių tenkinimas, t.y. prekę būtina pristatyti: reikiamos būklės, reikiamo kiekio, reikiamu laiku, į reikiamą vietą, kuo rentabiliau. Logistika apima tokias sritis: • Verslo logistika; • Kanalo valdymas; • Pramonės logistika; • Logistinis valdymas; • Medžiagų valdymas; • Fizinis paskirstymas; • Operatyvaus atsako sistemos; • Tiekimo grandinės valdymas; • Tiekimo valdymas. Logistikos valdymas nėra naujas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje, tačiau tik neseniai verslo organizacijos pripažino, kad siekiant pranašumo konkurencinėje aplinkoje, logistikos valdymas yra gyvybiškai svarbus. Lietuvių literatūroje logistikos apibrėžimus yra siūloma skirti į tokias grupes, kurios susijusios su: • Materialinių srautų valdymu gamybos ir apyvartos sferoje; • Naujų galimybių paieška didinant materialinių srautų efektyvumą. Logistika yra pateikiama kaip integruota materialinių ir informacinių srautų perdavimas siekiant efektyvaus materialinių srautų valdymo (2 pav.) 2 pav. Logistikos skirstymas Šaltinis: R. Minalga (2001) Vienas žymus užsienių autorių M. Christopher (2007) logistiką apibrėžia kaip strategišką pirkimų valdymą, medžiagų, detalių ir užbaigtų daiktų sandėliavimą ir jų judėjimą kartu su susijusios informacijos srautu organizacijoje ir jos rinkodaros kanalais, rentabiliai vykdant užsakymus ir palaikant maksimalų esamą ir siekiant būsimo pelningumo. Literatūros šaltiniuose galima aptikt, ne tik įvairių logistikos apibrėžimų, tačiau logistikos suskirtymą į atskiras jos rūšis. Janulienė (2004) turizmo paslaugų informacinėje losistikoje pateikia tokią schemą pav. 3. 3 pav. Logistikos rūšys Šaltinis: Janulienė (2004), Turizmo paslaugų informacinė logistika ,,Verlo žinios” Šiuolaikinė logistikos samprata susidarė vystantis logistikos mokslui ir daugelio mokslininkų buvo įvardijami įvairiai A. Jeržemskis (2004) savo disertacijoje apibrėždamas logistikos sampratą nustatė logistikos ir transporto sąlyčio taškus. Tam tikslui dėmesys buvo sukoncentruotas į įvairių mokslininkų požiūrių į logistikos komplekso elementus jis pateikia lentelę (nr.1) kurioje susistemina įvairių autorių požiūrį į logistikos komplekso elementus. 1 lentelė Įvairių autorių požiūris į logistikos komplekso elementus Šaltinis: A. Jeržemskis (2004) Kaip matome iš autoriaus pateiktos lentelės labiausiai logistikos komplekso elementai priskirti buvo: • Atsargų valdymas; • Transportas; • Sandėliavimas; • Informacijos srautai ir kontrolė. Disertacijos autorius A. Jeržemskis (2004) šiandieninę logistiką apibrėžia: Tai mokslas apie materialinių ir informacinių srautų planavimą, organizavimą, valdymą ir kontrolę laike bei erdvėje, nuo pirminio tiekėjo iki galutinio vartotojo, šis apibrėžimas apima žymiausių pasaulio mokslininkų R. H. Ballou, D. J. Bowersox, M. Christopher, J. J. Coyle, E. J. Bardi, C. J. Langley, D. M. Lambert, bei Lietuvos mokslininkų R. Palšaičio, A. Baublio, nagrinėjančių logistiką, suformuluotus apibrėžimus. Globalizuojantis pasaulinei ekonomikai ir persipinant prekybiniams ryšiams pasaulyje ne tik tarp valstybių ar regionų, bet ir tarp kontinentų, logistika tampa viena svarbiausiu priemonių maksimaliam materialinių srautų judėjimo efektyvumui užtikrinti. 2 lentelė Pagrindinės informacijos valdymo sistemos logistikoje Informacinė sistema Logistikos pavyzdžiai Biuro automatinė sistema: leidžia efektyviai apdoroti individualius, bei organizacijų verslo duomenis, atlikti skaičiavimus ir kurti dokumentus. Skaičiavimo sistema pritaikyta apskaičiuoti optimalius kiekybinius užsakymus, įrenginių vietą, transportavimo kaštų minimizavimą. Komunikacinė sistema: padeda žmonėms kartu dirbti bendraujant, bei dalijantis informacija įvairiomis formomis. Virtualūs susirinkimai pasitelkiant kompiuterines technologijas Žodinis užsakymo priėmimas. Operacijų apdorojimo sistema (TPS): renkair saugo informaciją apie atliktas operacijas; kontroliuoja kai kurias operacijas. Elektroninis duomenų apsikeitimas Automatinės identifikavimo technologijos, tokios kaip bar kodai. Informacijos valdymo sistema (MIS) ir vykdomoji informacijos sistema (EIS): TPS duomenis paverčia į informaciją kontroliuojant organizacijos veiklą ir valdymą; informaciją padaro prieinamą ir tinkamo formato. Logistikos informacinė sistema Sprendimo priėmimo sistema (DSS): palengvina žmonės sprendimų priėmimą aprūpinant informacija, modeliais ar analizės instrumentais. Modeliavimas Specialios programinės įrangos, kurios padera valdyti sandėlius Verslo sistemos: nuosekliai kuria ir palaiko duomenų apdorojimą per sudėtines verslo funkcijas. Logistikos moduliai įmonės išteklių planavimo sistemoje. Šaltinis: Steven Alter ,,Information systems“ 4 edition, Upper Saddle River, NJ: Prentice Hall, 2002. 2 lentelėje pateikta informacinės logistikos sistemos ir logistikos pavyzdžiai. Pagal šiuolaikinius apibrėžimus logistikos misija – gauti reikalingas prekes ar paslaugas reikiamu laiku į reikiamą vietą su didžiausia firmai nauda. Tačiau didėjant konkurencijai ir teikiamų paslaugų kiekiui bei kokybei, logistika aktualu pritaikyti ne tik gamybos sferoje. Kol paslauga pasiekia vartotoją praeinama nemažai etapų, kuriuose pritaikius logistikos principus galima taupyti laiką bei pinigus. 1.2 Logistikos svarba organizacijoje Nuo 1970 m. Buvo suvokta, kad sumažinti pagamintos produnkcijos savikainą galima racionalizavus paskirstymą. Atsirado supratimas, kad šioje srityje yra paslėptas nerealizuotas sąnaudų (išlaidų) sumažinimo ir produktų pristatymo kokybės pagerinimo potencialas, o tai reiškia ir konkurentiškumo padidinimą. Atlikti tyrimai parodė, kad iki 70 proc. produkto, kuris patenka galutiniam vartotojui, vertės sudaro logistikos išlaidos, t. y. transportavimas, saugojimas, pakavimas, aptarnavimas ir pan. 70 metų energetinė krizė dar labiau pastūmėjo tyrimus šia kryptimi (Balou (1995); Heskett (1983)). 4. pav. Logistikos svarbos padidėjimo priežasgtys Sudaryta autorės remiantis A. Garalio (2008) ,,Logistika, oraganizacijų konkurencingumo plėtojimo veiksnys: modernios informacinės technologijos tiekimo veikloje“ straipsniu Be šių faktorių, lemenčių logistikos išvystymą, būtina pažymėti faktorius, padedančius sukurti tam palankias galimybes. Prie jų reikėtų priskirti: sistemų ir kompromisų teorijų panaudojimą ekonominių uždavinių sprendimui; paskutinės kartos kompiuterinės technikos ir technologijų bei mokslo-technikos komunikacijų įdiegimą į firmų ūkinę praktiką; taisyklių ir normų prekių tiekime unifikavimą; įvairaus tipo importinių ir eksportinių apribojimų pašalinimą, susisiekimo keliuose; susisiekimo kelių, judamojo sąstato ir pakrovimo bei iškrovimo priemonių standartizavimą pasaulio šalyse, kurios realizuoja intensyvius ūkinius tarpusavio ryšius. Aštrios konkurencijos sąlygomis prisitaikymas prie vartotojų interesų pareikalavo iš firmų – produkcijos gamintojų adekvačios reakcijos į šias sąlygas, dėl to pagerėjo aptarnavimo kokybė ir visų pirma sumažėjo užsakymų atlikimo laikas, nes besąlygiškai laikomasi iš anksto suderinto tiekimų grafiko. Šiuolaikinėje sudėtingoje rinkoje laiko faktorius kartu su kaina ir produkcijos kokye padėjo pasiekti įmonės funkcionavimo sėkmę. Aktyviai išsiplėtė tam tikrų prekių judėjimo optimizavimo veikla. Buvo efektyviai sprendžiami sandėlių optimalaus išdėstymo, prekių tiekimo partijų dydžio nustatymo, optimalių pervežimų maršrutų schemų ir kt. problemos. Kaip žinoma, gyvojo darbo žymi ekonomija, pakeičiant ją robotais, ir lankščių gamybinių struktūrų sukūrimas, padarė nedidelių produkcijos partijų pagaminimo darbą rentabilų. Atsirado galimybė stambioms įmonėms pertvarkyti savo darbą, t. y. nuo masinės gamybos pereiti prie smulkiaserijinės, pagrįstos minimaliomis sąnaudomis, gamybos, o kartu mažos firmos įgavo šansus padidinti savo lankstumą ir gebėjimą konkuruoti. Atitinkami principo ,,mažomis partijomis“ realizavimas paveikė gamybos, materialinių išteklių, tiekimo sistemų bei gatavos produkcijos realizavimo pakitimus. Daugeliu atvejų didelių žaliavų, pusfabrikačių ir galutinės produkcijos apimčių tiekimai tapo ne tik neekonomiški, tačiau ir nereikalingi. Ryšium su tuo įmonėse nebeliko būtinumo turėti dideles sandėlių talpas ir atsirado poreikis transportuoti krovinius mažomis partijomis, tačiau būtinai tai atliekant gerokai konkretesniais terminais. Padidėjusios papildomos pervežimo išlaidos bovo mažinamos sandėlių sąnaudų sąskaita. Tačiau vadinamasis srautų valdymo ,,paslėptasis kontinentas“ įsisavintas ne iš karto. Septyniasdešimtais metais prasidėjo sandėlių ūkio ir transporto integracija bei jų panaudojimo koordinavimas. Šio etapo pradžioje transportas ir sandėliai buvo susieti tik su pakrovimo ir iškrovimo operacijomis. Pamažu visa tai pradeda labai tikslingai veikti siekiant vieningo ekonominio rezultato. Dabartiniu metu egzistuoja atskios pakopos, per kurias neišvengiamai turi praeiti logistikos funkcijos pirma, negu jos pasieks aukščiausią išsivystimo lygį. Dabartiniu metu kompanijose logistika pasiekė jau 4-ą lygį. Tačiau net ir dabartiniu metu daugelyje pasaulio kompanijų, šalyse, turinčiose aukštą ekonomikos potencialą, logistikos pasiskirstymas yra nevienodas. Vakarų Europoje 500 kompanijų tyrimas (jis apėmė 26 proc. Vokietijos, 20 proc. Olandijos, 17 proc. Anglijos, 16 proc. Prancūzijos, 11 proc. Danijos ir 10 proc. Italijos), atstovaujantis 30 skirtingų ekonomikos šakų, parodė, kad I lygio yra 57 proc. tyrinėtų firmų, antro lygio yra 20 proc., trečio ir ketvirto – 23 proc. kartu paimtų kompanijų (Kearney, 2004). Kompanijos pasiekusios ketvirtąjį lygį, daugelį metų atsiduria konkurentų priešakyje. Kaip tik tuo užtikrinama organizacijos ilgalaikė sėkmė rinkoje, jos ilgametis pranašumas prieš konkurentus. Tiokios įmonės ne tiktai siekia pasinaudoti kitų organizacijų patyrimu tam tikroje šakoje, bet taip pat stengiasi viršyti pačius griežčiausius egzistuojančius veiklos ir gaminių standartus. Jos pasiruošusios mesti iššūkį bet kuriam konkurentui pasaulyje bet kuriuo gamybos arba valdymo aspektu. Tokios firmos vadinamos pasaulinės klasės organizacijomis. Jose valdymo mąstymo būdas ir organizavimo sistema visiškai kita, nepanaši į tas, kas taikoma pirmų dviejų konkurentiškumo lygių organizacijose. Visų pirma čia išorinių ekspertų vaidmuo realizuojamas iki minimumo. Labiau konkurentiškos organizacijos stengiasi vystyti savo gamybinį potencialą, suteikdamos kūrybinį akiratį bei galimybes verslo ir profesionaliam augimui viesiems savo darbuotojams. Tedėl pasaulinio lygio organizacijos stengiasi sukurti su išoriniu pasauliu (tiekėjais, kreditoriais, tarpininkais ir pan.) tvirtus darbuotojų horizontalius ryšius ir tarpusavio santykių sistemas, kad sprendimai apie produkto pagaminimą arba jo realizavimą būtų iš pat pradžių kaip galint trumpiau susieti su viso gamybinio komplekso uždaviniaism, o visos valdymo funkcijos būtų kaip galint tampriau susietos su galutiniais ūkiniais rezultatais. Pasaulio lygio organizacijos siekiant tapti dinamiškos, labai judrios, būti ieškojimo ir mokymosi proceso būsenos. Tokioje organizacijoje kiekvienas padalinys ir kiekvienas darbuotojas sieka būti nors truputį geresnis, negu buvo ankščiau. Ypač svarbų vaidmenį sukuriant objektyvias galimybes logistikos išvystymui suteikė informatikos technologijų išvystymas. Jos sudarė galimybę kur kas aukštesniu lygiu atlikti visų pagrindinių ir pagalbinių prekių judėjimo procesų kontrolę. Automatinė kontrolės sistema tiksliai seka tokius procesų rodiklius, kaip pusfabrikačių buvimą ir gatavos produkcijos išleidimą, gamybinių atsargų būseną, medžiagų ir komplektuojamų detalių tiekimų apimtis, užsakymo realizavimo laipsnį, krovinių judėjimą kelyje nuo gamintojo iki vartotojo. Šiuolaikinių informacinių srautų panaudojimas materialinių produktų judėjimo stebėjimui padeda įdiegti ,,be popierinę“ technologiją. Jos esmė ta, kad, pavyzdžiui, transporte vietoj krovinį lydinčių daugelio dokumentų (ypač tarptautiniame susiekime) per ryšių kanalus sinchroniškai su kroviniu perduodama informacija, suteikianti žinių apie kiekvieną išsiųstą vienetą, visas būtinas prekės rekvizito charakteristikas. Esant tokiai sistemai, visose maršruto vietose bet kuriuo metu galima gauti išsamią informaciją apie krovinį ir jos pagrindu priimti vadybinius sprendimus, visoje aptarnavimo grandinėje taikant ,,kompiuterinę logistiką“ atliekama firmos veiklos analizė ir pateikiamas jos padėties įvertinimas palyginus visa tai su konkurentais. Pradinių duomenų struktūra, panaudojama automatinei kontrolei, priklauso nuo kiekvienos įmonės ypatumų, dėl kurios sudaroma logistinė grandinė, su visų mazginių taškų, įeinančių ir išeinančių į juos kelių ir atitinkančių jiems informacinių srautų, nurodymais. Taip pat informacinės sistemos užtikrina duomenis apie rinkos imlumą ir jos prisotinimą prekių. Ne mažiau svarbų vaidmenį vaidina operacijų kompiuterizacija, susieta su sąskaitų apiforminimu. Tokių operacijų greitis ir tikslumas turi poveikį firmų balanso daliai, atspindinčiai esamų priemonių judėjimąm ir kapitalo apyvartai. Apie pozityvią informacinių ryšių priemonių bei technologijų panaudojimo įtaką logistikos vystymui netiesioginiu būdu liudija informacijos kokybės pagerėjimo duomenys ir padidėjusios apsikeitimo tarp visų firmų – logistinio proceso dalyvių apimtys. Kad galima būtų geriau suvokti specifinę logistinių kompiuterinių informacinių sistemų veiklą, reiktų iš pradžių panagrinėti bendrą organizacijos informacinę sistemą, į kurios terpę integruojama logistinė informacinė sistema. Logistikos veiklą gerinantys veiksniai: 1. Dalyvavimas, kuriant strateginius kompanijos plėtros planus. Operacijų kontrolė, atsargų planavimas ir pozicionavimas, klientų aptarnavimas - šie logistikos veiklos aspektai yra labai svarbūs strateginiam planavimui. 2. Visuminės kokybės valdymas. Tai procesų, garantuojančių, kad kiekviena operacija būtų atlikta teisingai ir reikiamu laiku. projektavimas, įdiegimas ir valdymas. Skiriasi nuo paprastos kokybės kontrolės, kuri stengiasi ištaisyti tai, kas jau atsitiko negerai. Logistikos atveju - kuo trumpesnis ir pastovesnis prekių siuntimo laikas, atsargų lygis, klientų užsakymų atlikimo laipsnis. 3. Pristatymas reikiamu laiku (PRL). Atsargų valdymo sistema, kurios pagrindinis tikslas -sumažinti sandėliuojamų atsargų kiekį. Atsargos “neguli” laukdamos užsakymo, o įgyjamos tik jam atsiradus ir iškart prekė pristatoma klientui. PRL atveju gamintojai, tiekėjai ir logistikos operatoriai privalo labai glaudžiai bendradarbiauti. 4. Operatyvaus atsako sistemos (OAS). Tai mažmeninės prekybos strategija, dėl kurios tiekimo kanale padidėja atsargų judėjimo greitis. Dauguma OAS yra tik tarp gamintojų ir mažmenininkų, tačiau derinant OAS ir PRL sistemas įmanoma koordinuoti visos tiekimų grandinės darbą - nuo žaliavų tiekėjo iki galutinio vartotojo. Prekių kiekis kontroliuojamas naudojant elektronines duomenų perdavimo ir brūkšninių kodų sistemas. Informacija apie pardavimus nedelsiant perduodama gamintojui, kuris savo ruožtu planuoja žaliavų tiekimą ir produkcijos gamybą. Ši sistema pirmiausiai buvo įdiegta tekstilės ir siuvimo pramonėje. 5. Perkrovimas -prekių paskirstymo operacija. Paskirstymo centruose didelės siuntos performuojamos, atsižvelgiant į parduotuvių asortimentą, ir pakraunamos į sunkvežimius, kurie pristato siuntą į parduotuvę. 1.3 Inovacijų reikšmė Inovacijų savoką skirtingi literatūros šaltiniai apibrėžia savaip, vieni daugiau konkretūs, kiti abstraktūs, tačiau dauguma išskiria, jog inovacijos – tai naujų iki tol nebuvusių dalykų išradimas ir įdiegimas. P. Kulvieckas (1991) žodžiu naujovė – pasakoma, kad pirmą kartą sukurtos ir panaudotos priemonės ar žmogaus veiklos būdas, kas patenkino visuomenės, žmonių poreikius arba tai buvo nukreipta tam, kad pasiekti užsibrėžtą tikslą. Atitinkamai pagal visuomenės ir žmonių poreikių pobūdį naujovė gali reikšti naujus gaminius, naują šių gaminių technologiją, ekonominę, socialinę, organizacinę, valdymo ir pan. struktūrą ir žmonių tarpusavio sąveikos darbinėje veikloje mechanizmą. P. F. Drucker (1986) inovaciją apibrėžia, kaip verslininkiškos vadybos priemonę, kai pokyčiai yra naudojami kaip galimybė sukurti naujų verslų, produktų ir paslaugų, gauti daugiau pelno. Diegiant inovacijas ekonominiai ištekliai formuojami iš žemesnio produktyvumo lygio į aukštesnį, sukuriama naujų išteklių, užtikrinamas verslo institucijų ar net valstybių konkurencingumas pasauliniu lygiu. Pagal P. F. Drucker (1986), inovacija – tai gebėjimas pastebėti pasikeitimą ir tinkamai jį panaudoti verslo sėkmei. Jis aprašo sistemingą inovaciją – nuoseklų tokių pasikeitimų ieškojimą ir išnaudojimą, kurią gali praktikuoti bet kuri bet kokio dydžio įmonė. Inovacija – tai veikla, kuriai nereikia jokio ypatingo talento ar įkvėpimo.  Inovacijos leidžia patobulinti ir pagerinti mus supančią aplinką, visos inovacijos teikia tokias naudas: • leidžia plėsti, gerinti mokslinę bazę, kuri buvo naudota šiai inovacijai sukurti ir bus naudojama ateityje kurti naujoms inovacijoms; • kyla mokslinių darbuotojų (inovacijos autorių) kvalifikacija ir didėja jų patirtis; • bent kuriam laikui atkreipia visuomenes dėmesį į šios inovacijos pagalba sprendžiamą ar išspręstą problemą (o dažniausiai, kaip rodo praktika, inovacijos vis dėlto problemų pilnai neišsprendžia, o jei ir išsprendžia, tai akivaizdžiau matomos tampa kitos, labai artimos, iki tol buvusios labiau užslėptos, problemos); • inovacijos autorius atsiduria dėmesio centre, tokiu būdu skatinami kažką panašaus pasiekti ir kiti potencialūs inovacijų kūrėjai; • sukuriamas pagrindas atsirasti daugeliui įvairias inovacijos įdiegimo stadijas vykdančių institucijų, tokiu būdu atsiranda naujos darbo vietos, nauji informacijos apiforminimo mechanizmai, kas gali iššaukti inovacijas ir visai kitose, nesisiejančiose (pavyzdžiui - organizacinėje, juridinėje) srityse. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad visus šiuos privalumus turi dar neįdiegta, galbūt netgi dar juridiškai neįforminta inovacija. Inovacijos vertė nepalyginamai išauga kai ji pritaikoma praktikoje, nors kaip bebūtų gaila, iki praktinio pritaikymo stadijos prieina tik labai nedidelė dalis inovacijų. Praktiškai pritaikyta inovacija papildomai įgyja dar tokius privalumus: • atneša firmai (įmonei, organizacijai) daugiau ar mažiau matomą ekonominę naudą; • gerokai sustiprina firmos pozicijas rinkoje (jos dalyje), pažymėtina, kad be kartas nuo karto realizuojamų inovacinių sprendimų firma negali išsilaikyti ir įsitvirtinti rinkoje; • inovacija, kaip taisyklė, neša savyje firmos tiekiamos produkcijos kokybės gerinimą ar kainos mažinimą, dėl ko išlošia galutinis vartotojas; • paskatina kitų firmų-konkurentų inovacijų paiešką ir diegimą ir pan. Inovacinė veikla yra esminis ekonominio augimo ir visuomeninės gerovės sėkmės kriterijus. Inovacijomis besiremianti pažanga skatina plėtoti verslo įmones, taip pat ištisus regionus ir nacijas. Ji persmelkia visuomenės kaitos procesus, vėl paskatindama naujas inovacijas (Burmester V., 1999). Informacinių technologijų naujovių diegimo autotransporto operacijose nauda atsiranda iš patobulinto, realaus laiko elektroninio pasikeitimo duomenimis ir informacija. Šis pasikeitimas duomenimis pareikalaus daug daugiau, nei vadinamasis Elektroninis pasikeitimas duomenimis (EDI) - terminas, taikomas elektroniniam užsakymų ir išsiuntimo dokumentų perdavimui gamintojams ir dispečeriams, transporto firmoms ir gavėjams. Informacinių technologijų naujovės taip pat leidžia: -identifikuoti krovinius, transporto priemones ir vairuotojus; -nustatyti transporto priemonės vietą; -parinkti optimalų maršrutą, atsižvelgiant į krovinių prieinamumą ir tinkamą jų vežimo įrangą, eismą ir oro sąlygas, transportuojamo krovinio rūšį; -nustatyti optimalų krovinių vežimo ( dalies ar visos siuntos) maršrutą; optimalų vienetinių siuntų (puspriekabės, konteineriai, keičiami kėbulai ir t. t.) maršrutą; -nustatyti optimalų darbo jėgos panaudojimą. 5 pav. Inovacijų evoliucija Šaltinis: E. Krivickienė, I. Brazioninė, D. Abramavičienė ,,Informacinių technologijų integravimas, sandėlių logistikos procesus“ Pirmiausia logistikoje įvairūs veiksmai buvo atliekami popieriaus pagalba, vėliau buvo pritaikytos efektyvesnės technologijos, tai valdymas radijo ryšiu, vėliau šviesa, o pati naujausia technologija tai valdymas balsu. Išvados 1. Logistikos sampratas tiek lietuvių, tiek užsienio literatūra pateikia labai įvairias. Organizacijoje logistika apima sritį nuo žaliavų valdymo iki galutinio produkto pristatymo. Logistika apibrėžiama kaip strategiškas pirkimų valdymas, medžiagų, detalių ir užbaigtų daiktų sandėliavimas ir jų judėjimas kartu su susijusios informacijos srautu organizacijoje ir jos rinkodaros kanalais, rentabiliai vykdant užsakymus ir palaikant maksimalų esamą ir siekiant būsimo pelningumo. 2. Atlikti tyrimai parodė, kad iki 70 proc. produkto, kuris patenka galutiniam vartotojui, vertės sudaro logistikos išlaidos. Atsirado supratimas, kad logistikos srityje yra paslėptas nerealizuotas sąnaudų (išlaidų) sumažinimo ir produktų pristatymo kokybės pagerinimo potencialas, o tai reiškia ir konkurentiškumo padidinimą. 3. Inovacinė veikla yra esminis ekonominio augimo ir visuomeninės gerovės sėkmės kriterijus. Inovacijomis besiremianti pažanga skatina plėtoti verslo įmones, taip pat ištisus regionus ir nacijas. Informacinių technologijų naujovių diegimo autotransporto operacijose nauda atsiranda iš patobulinto, realaus laiko elektroninio pasikeitimo duomenimis ir informacija. Literatūros sąrašas 1. Armalytė, A. (2004) Lietuvai naudinga tapti logistikos paslaugų šalimi//Lietuvos žinios. 2. Baubinas, K. (2008) Dalį brūkšninių kodų keis radio žymenos. //Verslo žinios, gegužės 20. 3. Drucker Peter F., (1986) Innovation and Entrepreneurship 4. Garalis, A. (2003) Logistika: bendrieji pagrindai. Šiaulių universiteto leidykla. 5. Garalis, A. (2008) Logistika, organizacijų konkurencingumo plėtojimo veiksnys : moderniosios informacinės technologijos tiekimo veikloje. Ekonomika ir vadyba: aktualijos ir perspektyvos. 6. Janulienė, I. Turizmo paslaugų informacinė logistika „Verslo žiniose“ . Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!