Insulino preparatai

Cukrinis diabetas - viena labiausiai paplitusių neinfekcinių ligų pasaulyje. Blogai gydoma liga turi daugybę komplikacijų, kurios blogina gyvenimo kokybę, skatina ankstyvą senėjimą, mažina darbingumą ir beveik dešimčia metų pagreitina mirtį. Tuo tarpu veiksmingai ir laiku pradėjus gydymą, grėsmingų komplikacijų vystymąsi galima atitolinti.
Tais atvejais, kai kasa sintetina ir išskiria per mažai insulino arba audinių ląstelės nereaguoja į insuliną, susergama cukriniu diabetu. Jauni žmonės dažniausiai serga I tipo (nuo insulino priklausomas), vyresnio amžiaus - II tipo cd (nuo insulino nepriklausomu). Svarbiausi cukrinio diabeto biocheminiai požymiai: 1) hiperglikemija (gliukozės koncentracija, kraujyje >5,5mmol/l) 2) gliukozurija 3) ketonemija ir ketonurija (ketoninių kūnų koncentracija, padidėjimas kraujyje ir atsiradimas šlapime). Kai trūksta insulino, sutrinka gliukozės pernaša į ląsteles, didėja jos koncentracija, kraujyje – atsiranda hyperglikemija, jei gliukozės koncentracija, kraujyje būna didesnė, nei 8 – 9 mmol/l, t.y. peržengia inkstų slenkstį atsiranda gliukozurija. Dėl osmosinės diurezės, išskiriamo šlapimo kiekis labai padidėja ir iš organizmo yra pašalinama daug vandens, todėl sergantieji jaučia troškulį. Sergant cukriniu diabetu glikogeno kepenyse ir raumenyse mažėja. Daugeliui organų ir audinių trūksta energijos atsargų, todėl aktyvėja lipolizė, daugiau riebalų, iš riebalinio audinio pernešama į kepenis, kur vyksta intensyvus ketoninių kūnų susidarymas. Susidarę dideli ketoninių kūnų kiekiai iš kepenų krauju pernešami į periferinius audinius. Čia jie naudojami kaip energinė medžiaga, tačiau jų yra per daug, kad audiniai juos visus panaudotų, todėl didėja jų koncentracija kraujyje, prasideda ketonemija, ir atsiranda ketonurija. Aktyvėja baltymų skilimas (proteolizė) ir gliukoneogenezė.
1. TEORINĖ DALIS
1.1 Insulino preparatų tipai ir veikimo pobūdis
Bendrai insulino preparatai grupuojami pagal kilmę, veikimo trukmę ir vartojimo ypatumus .
Insulino preparatai į organizmą gali patekti dviem būdais: injekuojant (po oda, į raumenis ar į veną) ir naudojant infuzinę pompą . Su švirkšto insulino preparato veikimo laikas organizme yra nulemtas kelių veiksnių: insulino šaltinio, buferinių sudedamųjų, injekcijos vietos (pilvo, šlaunies ar deltinio raumens poodžio sritys) ir fizinių pratimų. Kiekvienas veiksnys daro įtaką...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!