Internetinio portalo DELFI analizė

Per pastaruosius aštuonerius metus (nuo pirmųjų internetinių laikraščių atsiradimo 1996 metais) Lietuvoje atsirado nauja žiniasklaidos rūšis – interneto žiniasklaida. Ši rūšis pastaraisiais metais tapo viena iš aktualiausių žiniasklaidos mokslininkų tyrimų objektų. Kadangi internetinei komunikacijai būdingi tarpasmeninės, globalios masinės komunikacijos požymiai, šis daugiasluoksniškumas sukelia mokslinių problemų ir diskusijų, kaip internetinė žiniasklaida turėtų būti konceptualizuojama [6]. Iki šiol bandoma ją tiksliai apibūdinti, nustatyti tam tikrus parametrus ir normas, bet apibrėžimas yra gana prieštaringas, iškyla daugybė klausimų, apibrėžiant interneto žiniasklaidą.
Interneto žiniasklaida – tai visiškai nauja daugelio informacijos terpių koegzistencija, užtikrintai įsitvirtinanti informaciją skleidžiančių terpių jūroje. Geriausias tokio įsitvirtinimo pavyzdys – tradicinė žiniasklaida, kuri priima moderniosios informacijos technologijos pasiūlytą iššūkį ir savaip bando taikytis prie naujų darbo sąlygų [4]. Internetas atveria alternatyvų galimybes. Jei sakoma, kad žiniasklaida visuomet turi būti opozicijoje valdžiai, tai internetinė žiniasklaida, jei nori būti populiari, turi būti opozicijoje žiniasklaidai, kad tie, kurie yra nepatenkinti televizijų, laikraščių pozicija, ieškotų informacijos ir interpretacijų naujienų portaluose.
Internetinė žiniasklaida daro įtaką ne tik tradicinėmis laikomoms žiniasklaidos formoms, bet ir visam komunikacijos suvokimui. Spartėjant technologinei konvergencijai, mokslininkai ima teigti, kad komunikacijos modelių nebegalima skirtyti pagal senuosius modelius. Ši žiniasklaidos priemonės rūšis daro didžiulę įtaką visuomenei, kurią postmodernią kultūrą. Alan Liska, straipsnyje „Internetas kaip postmoderni kultūra“ pateikia tokius pavyzdžius, įrodančius naujosios žiniasklaidos postmodernumą: keletas žurnalų išspausdino karikatūrą, vaizduojančią du šunis, sėdinčius prie kompiuterio, t. y. naršančius po internetą. Po ja užrašas: „Internete niekas nežino, kad tu esi šuo“. Kitas jo pateiktas pavyzdys: „Vidurinės mokyklos moksleivis, puikiai išmanantis sociologiją, gali internete savo idėjas pateikti taip pat kaip George Ritzer ar Pierre Bourdien“.
Didžiausią įtaką visuomenei daro populiarūs internetinės žiniasklaidos portalai. Šiuo metu Lietuvoje pats populiariausias informacinis portalas DELFI, kuris ir nagrinėjamas šiame darbe. Pagal 2000 metais įkurto pirmojo lietuviško portalo DELFI modelį vėliau Lietuvoje kurti ir kiti informaciniai portalai. Šios dvi priežastys ir nulėmė informacinio portalo DELFI kaip šio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!