Investicijos - teorija

1.1 Inv.- kap. įdėjimas su tikslu jį padidinti. Kap. prieaugis t. b. pakankamas, kad kompensuotų investoriui atsisakymą naudoti lėšas vartojimui einamu momentu. Jo dydis turi kompensuoti investorių riziką ir padengti nuostolius, susijusius su būsimo laikotarpio infliacija. Inv. skatinantis motyvas- nuo inv, kap būsimas pelnas. Kap. įdėjimas ir pelno gavimas gali sekti skirtingu laiko atžvilgiu eiliškumu: 1.nuoseklus proceso vyksmas- peknas prad. gauti, įvygdžius inv pilna apimtimi, 2.paralelinis- pelno gavimas galimas dar nebaigus pilnai investuoti kap. 3. intervalinio proceso vyksmo atvej tarp inv.periodo pab. ir pelno gavimo prad. yra tam tikras laiko tarpas. Inv-s nelaikomos, kai lėšų įdėjimas neduoda nei kap nei pelno augimo, pvz. Vartotojiškos inv-s į ilgalaikio vartojimo prekes. Inv-s gali būti daromos ne tik į pagrindines priemones–kap-ą(pastatus, įrengimus), bet ir į apyvartinius aktyvus ir įv. finansinius instrumentus (akcijas, obligacijas), nematerialinius aktyvus (patentai, licenzijos). Kap inv-as gali būti vykdomas ne tik pinigine, bet ir kitomis formomis (kilnojamas, nekilojamas turtas, vertybiniai popieriai). Inv- tai išlaidos turtui, kuris bus panaudojamas pajamoms gauti arba išlaidos finansuoti veiksmams, kurie ilgalaikėje perspektyvoje turėtų užtikrinti numatytų tikslų įgyvendinimą. Skirtumai tarp inv. ir spekuliacijos: 1. rizikos laipsnis. Investuojant, VP yra listinos rizikos riba. Spekuliacijos atveju nėra ryšio tarp būsimų pajamų ir VP rizikos, nėra VP rizikos ribos. 2. Inv savo tikslu laiko būsimas pajamas, kad jos b. stabilios ir reikiamo lygio. Spekuliantas suinteresuotas, kad judėtų VP rinkos kaina. Judėjimo motyvas– pirkti pigiau, parduoti brangiau. 3. Laiko periodas- ilgas periodas pinigų įdėjimui(,6mėn)reiškia, kad jie investuoti. 1.Inv.- piniginės lėšos ir įstatymais bei kitais teisės aktais nustatyta tvarka įvertintas materialusis, nemater ir finansinis turtas, kuris investuojamas siekiant iš investavimo objekto gauti pelno (pajamų), socialinį rezultatą (švietimo, kultūros, mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos bei kitose panašiose srityse) arba užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą. 2. Reinv. - iš investicijų gauto pelno (pajamų) inv. tame ūkio subjekte, kuriame šis pelnas (pajamos) buvo gautas. 3. Investavimas- šio įstatymo nustatytais būdais atliekami inv-ojo veiksmai, kuriais jis įgyja nuosavybės teisę arba kreditoriaus reikalavimo teisę į investavimo objektą arba teisę šį objektą valdyti ir naudoti. 4. Inv-ojai – LR bei užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos, LR ir užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie LR įstatymų nustatyta tvarka investuoja nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą bei naudojamą turtą.“ 5.Strateginis inv-ojas- inv-ojas, su kuriuo LR Vyriausybė arba jos įgaliota institucija įstatymo nustatyta tvarka sudaro inv-cijų sutartį. 6. Inv. objektas - ūkio subjekto nuosavas kap, visų rūšių vertybiniai popieriai, ilgalaikis materialusis turtas ir ilgalaikis nematerialusis turtas. 11. Savivaldybės inv-ojas- inv-ojas, su kuriuo savivaldybė šio įstatymo nustatyta tvarka sudaro investicijų sutartį. Bendrosios inv.- tai per t.t. laiką investuotų lėšų suma, skirta statybai, g-bos priemonėms, prekių-maretialių atsargų prieaugiui. Grynosios inv.- tai bendrosios inv., sumažintos amortizacinių atskaitymų suma per t.t. periodą. Jei gryn inv suma neigiams- reiškia gamybinio potencialo mažėjimą.(išleidžiamos produkcijos maž.). Jei gryn inv suma=0, tai nėra eko augimo. Kai gryn inv suma >0, tai eko vystymosi stadijoje.Gryn inv augimas įtakoja pajamų did. Eko teorijoje pajamų augimo procesas, lyginant su investuotu lapitalu, vad multiplikatoriaus efektu. Multiplikatorius- pajamų padidėjimo koeficientas, lyginant su investicijomis. (inv 100lt. multi-2,5, gautos pajamos250lt) Investicijų apimties veiksniai: 1.priklauso nuo gautų pajamų paskirstymo vartojimui ir taupymui(pajanų augimas skatina didesnę jų dalį taupyti, tokiu būdu sutaupytos pajamos tampa invių išteklių šaltiniu. 2.Laukiama grynojo pelno norma. Pelnas pagrindinis inv skatinimo motyvas.Tai kuo aukštesnė laukiama pelno norma tuo didesnė inv apimtis. 3.Kreditų procentų dydis. Palūkanų % augimas skatina taupyti, o ne investuoti.Kreditų palūkanų %. augimas sukelia inv apimt maž. 4.Numatomas infliacijos tempas. Kuo did infliacijos rodiklis, tuo did laipsniu nuvertės būsimas pelnas, tuo maž paskatų didinti inv apimtis. 5.Produkcijos realizavimo santykis su esamais gamybiniais pajėgumais.Jei produkcijos pardavimai didėja yra paskata išplėsti įm gamybinius pajėgumus. 6.Kokybiniai gamybos technologijos pokyčiai. Kuo sparčiau kokybiškai keičiasi g-bos technologija ir technika, tuo did inv augimo paskatos. Inv. formos: 1.vartojimo inv. Tai labiau pinigų išsaugojimas nei inv-imas Pranašumai: Įdėtų pinigų neveikia infliacija; Įdėtos pajamos gali duoti pajamas, daiktus naudojant komersiškai arba kaip užstatą vykdant financines opetacijas. 2.inv į verslą(eko inv)tikslas gauti pelną, tuo tikslu įgyjami gamybimiai aktyvai. Inv sukuria realius g-binius pajėgumus. 3.financinės inv(inv į VP) į vertybinius popierius. Tai teisinis perdavimas –investorius perduoda savo teises pinigams,įgydamas teises į būsimas pajamas. Investicijų klasifikavimas: 1. pagal lėšų investavimo objektus: a)realios(kap)inv- inv. ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui sukurti, įsigyti arba jo vertei padidinti; b)financinės.2. pagal inv-ojo įtaką ūkio subjektui: 1) tiesioginės inv-, jei investuojama siekiant užmegzti arba palaikyti ilgalaikius tiesioginius inv-ojo ir ūkio subjekto, į kurį investuojama, ryšius ir investuojant įsigyta kap dalis suteikia inv-ojui galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui; investorius dalyvauja parenkant inv-o objektus, o inv-ą vygdo tam pasiruošę investoriai. 2)netiesioginės (portfelinės) inv,kai investuojant įsigyta kap dalis nesuteikia inv-ojui galimybės daryti nemažą įtaką ūkio subjektui.;kai investavimą vygdo kiti asm.3. pagal inv-ojo nuolatinę buveinę (rezidavimą): 1) vidaus inv.–L valstybės, LR fiz-ių ir jur-ių asmenų inv. LR-oje; 2)užsienio inv.-užsienio valstybių, tarptautinių organizacijų, užsienio fiz.ir juridinių asmenų inv. LR-oje.4. pagal inv-ojo statusą: 1) valstybės inv.-inv. Val-bės poreikiams tenkinti nacionalinio biudžeto, val-bės fondų lėšomis, L val-bės vardu gautomis paskolomis, įmonių lėšomis ir kitu val-bės turtu bei valstybės suteikiamomis paskolų garantijomis; inv-ja centrinės, vietinės valdžios organizacijos, valstybinės įm, biudžetinės organizacijos 2)privačios inv.- LR ir užsienio privačios nuosavybės teisės subjektų inv; inv-ja piliečiai, nevalstybinės įm; 3) užsienio valstybių ir tarpt-nių organizacijų inv; inv-ja užsienio šalys ir organizacijos. 5. pagal inv periodą: trumpalaikės(kap įdėjimo trukmė5). Privačios investicijos klasifikuojamos pagal investicijų paskirtį ir motyvus: I.Strateginės (inovacinės, diversifikuotos, kt.) II.Operatyvinės (racionalizavimo, atstatymo, išplėtimo –ekstensyvos, kt) Inovacinės –skirtos naujų produktų, g-bos technologijų kūrimui ir lemia įm konkurencingumą ateityje. Įm –pionierės pralenkia konkurentus, tačiau jų rz yra didelė, nes jos įšaldo didelį kapitalą, kol bus įdiegtos naujos technologijos ir prasidės g-ba. Ir dar neaišku, ar tai pasiteisins. Diversifikuotos –jomis išplečiamos esamos veiklos sritys (perkant įmones..).Tikslas: išnaudoti sinergetinį efektą tarp senų ir naujų veiklos sričių; įsigyti naujas technologijas, g-nes paslaptis, išsklaidyti ir sumažinti riziką. Racionalizavimo –siekiama, kad būtų sumažinti g-bos, valdymo ar realizacijos kaštai, nepakenkiant g-niams pajėgumams. Atstatymo – daromos pakeisti fiziškai ar morališkai susidėvėjusius įrengimus, jei neapsimoka daryti kapitalinį remontą. Išplėtimo–didina esamus g-nius pajėgumus papildomų įrengimų ar kt. priemonių įsigyjimo sąskaita. Privačos investicijos dar klasifikuojamos pagal investavimo sferas: 1.G-bos sfera (materialinės,nema-nės-licenzijos, patentai, autorinės teisės) 2.Finansų sfera (įm finansinės investicijos į kitas įmones). Inv-ojai, jų teisės ir požiūriai. Inv-ojai pagal LR investicijų įstatymą: Inv-ojų grupės: a) Valstybės (LR ir užsienio) ir savivaldybės; b) Juridiniai asmenys (depozitinės institucijos- taupomieji, komerciniai bankai; inviai bankai; dr ir inv bendrovės; pensijų fondai); c) Fiziniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturinčios įm. Fizinių asmenų grupėje reikia išskirti inv-o tarpininkus, kurie atstovauja inv-ojus (atstovai bankuose, brokerinėse įme, finansų analitikai ir kt.) Invės bendrovės: a) Invės kintamojo kap bendrovės; b) Uždarieji inviai fondai; c) Kontroliuojančios invės bendrovės. Pagal inv-ojų požiūrį į riziką galima išskirti: 1.Rizikos vengėjai (jis rizikuoja, kai pelno iš tokios rizikos galimybė didelė. Jis pretenduoja į mažas pajamas ir mažiausią riziką) 2.Rizikos ieškotojai (pajamų padidėjimas visada proporcingai mažesnis nei rizikos padidėjimas) 3.Rzi abejingi (pajamų padidėjimas visada proporcingas rizikos padidėjimui) Investavimo būdai: Inv-ojai gali investuoti LR-oje įstatymų nustatyta tvarka šiais būdais:1) steigdami ūkio subjektą, įsigydami LR-oje įregistruoto ūkio subjekto kapitalą ar jo dalį;2) įsigydami visų rūšių VP;3) sukurdami, įsigydami ilgalaikį turtą arba didindami jo vertę; 4) skolindami lėšas ar kitą turtą ūkio subjektams, kuriuose inv-ojui priklauso kap dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui;5) vykdydami koncesijų bei išperkamosios nuomos (lizingo) sutartis 2. Invių pajamų įvertinimo metodai 7.2.1. Piniginių srautų įvertinimas laiko atžvilgiu Invio proceso valdymas susijęs su įv finansiniais– eko skaičiavimais. Skaičiavimų esmė yra tai, kad pinigai turi laiko vertę. Pinigų vertė laiko atžvilgiu kinta priklausomai nuo pelno normos pinigų rinkoje. Pelno norma savo ruožtu priklauso nuo skolinto kap palūkanų normos.Invėje praktikoje dažnai tenka lyginti pinigų vertę jų investavimo metu su pinigų verte juos grąžinant būsimo pelno pavidalu, amortizacinių atskaitymu formoje ir kt.. Būsima pinigų vertė – tai pinigų suma, į kurią po tam tikro laiko pavirs dabar investuotos lėšos, įvertinus tam tikra proc-nę normą (palūkanų dydį). Būs- pinigų vertės nustatymas susijęs su pinigų vertės prieaugio procesu, t.y. investuotos sumos laipsnišku prieaugiu , sumuojant jį prie pradinės Σ pagal proc-nius mokėjimus arba taip vadinamą procentinę normą. Inviuose skaičiavimuose procentinė norma yra ne tik kaip instrumentas piniginių lėšų vertės prieaugiui nustatyti, bet ir platesne prasme – kaip invių operacijų pajamingumo matas. Esama (dabartinė) pinigų vertė– tai būsimų piniginių įplaukų suma, perskaičiuota dabartiniam periodui pagal diskonto normą. Šiuo atveju diskonto (procentų) suma išskaičiuojama iš galutinės (būsimos vertės) sumos. Tokia situacija gali būti tais atvejais, kai norime sužinoti, kiek pinigų reikia investuoti šiandien, kad po tam tikro laiko gautume iš anksto numatytą sumą. Investuojant lėšas, atliekamų finansinių – ekonominių skaičiavimų metu pinigų vertės prieaugio bei diskontavimo procesai gali būti vykdomi pagal paprastus ir sudėtinius procentus. Paprasti % taikomi investuojant trumpam, o sudėtiniai – esant ilgalaikiam finansavimui. 2.1.1. Būsimos vertės nustatymas. Galima apskaičiuoti vieno mokėjimo ar kelių vienodų mokėjimų, kurie yra vadinami anuitetu, būsimą vertę. Vienos išmokos būsima vertė. ketinate pirkti 3 metų depozitų sertifikatą banke, kuris siūlo 10% palūkanų normą. Kiek jūs gausite pelno po 3 metų, jei inv-ite 1000 litų šiandien? Būsima vertė FV = (1+i)n * PV PV-esama vertė; suma, investuota šiandien; i-palūkanų norma; n-inv laikotarpis. FV=(1+0.1)3 *1000 = 1331 (Lt) Būsimos vertės ieškojimas lentelės pagalba (n) 8% 9% 10% 12% 14% 15% 1 10.800 10.900 11.000 11.200 11.400 11.500 2 11.664 11.881 12.100 12.544 12.996 13.225 3 12.597 12.950 13.310 14.049 14.815 15.209 4 13.605 14.116 14.641 15.735 16.890 17.490 5 14.693 15.386 16.105 17.623 19.254 20.114 6 15.869 16.771 17.716 19.738 21.950 23.131 7 17.138 18.280 19.487 22.107 25.023 26.600 8 18.509 19.926 21.436 24.760 28.526 30.590 9 19.990 21.719 23.579 27.731 32.519 35.179 10 21.589 23.674 25.937 31.058 37.072 40.456 Šiuo atveju apskaičiuota būsimoji vertė dar vad. sudėtine verte, o pats procesas sudėtiniu, kuris apima palūkanų normas, jų skaičiavimą. Anuiteto būsima vertė. investuojate po 1000 lt kasmet, kiekvieno periodo pab-je, kai investavimo periodas– 3m, palūkanų norma– 10%. Kokia bus anuiteto vertė, kuri šiuo atveju dar vad. paprastu anuitetu (OA),:FVOA={[(1+i)n –1]/ i}*A; A–periodinės įplaukos; FVOA ={[(1.1)3 –1] /0.1}* 1000 Lt =3310 Lt. Kasmetinės įmokos g.b. daromos periodo pradžioje. Šiuo atveju būsimos vertės nustatymo būdas vad. laukiamu anuitetu (AD).Laukiamo anuiteto būsima vertė FVAD=(1+i)* FVOA Apskaičiuojame: FVAD = (1+0.1) * 3310 Lt = 3641 Lt. 2.1.2. Esamos vertės nustatymas. Vienos išmokos esama vertė- kiek ateityje gaunamos pajamos yra vertinamos šiandien. Toks aritmetinio atsakymo gavimas vad.s diskontavimu. Pvz, kiek reikėtų investuoti šiandien, siekiant po trijų metų gauti 500 Lt, kai palūkanų norma kasmet 10% Vienos išmokos esama vertė apskaičiuojama pagal formulę: PV= FV / (1+i)n = 500 /(1.1)3 = 375.66 Lt Paprasto anuiteto esama vertė. suskaičiuoti esamą vertę 1000 Lt gaunamų kiekvienų metų pabaigoje, kai periodas - 5m ir palūkanų norma 10% . Kadangi sumos gaunamos metų pabaigoje, mes turime paprastą anuitetą.Kasmet gaunamos sumos (A) PVOA={[ 1-1/(1+i)n ]/i }A = [ 1-1/(1+0.1)5 / 0.1] x 1000 = 3791 Lt. Laukiamo anuiteto esama vertė. Jei pinigai įplaukia kiekvienų m periodo pradžioje- mes turime laukiamą anuitetą (PVAD). PVAD = (1.0+i) PVOA = (1.+0.1) 3791 = 4170 Lt Per tam tikrą laikotarpį sumokėtų mokesčių ar gautų pajamų seka dar vad. kasmetine renta arba periodinėmis įplaukomis. Anuiteto pavyzdžiu g-b ketvirtinių obligacijų arba taupomųjų sertifikatų % sumos, arba vienodos įnašų įmokos už nuomojamą turtą. 2.2. Infliacijos įvertinimas Infliacijos įvertinimas. Infliacijos augimas mažina pinigų perkamąją vertę. Nominali piniginių lėšų suma –pinigų kiekis neatsižvelgiant į jų perkamojo pajėgumo pasikeitimą. Reali piniginių lėšų suma –pinigų kiekis atsižvelgiant į jų perkamojo pajėgumo pasikeitimus rinkoje dėl vykstančios infliacijos proceso. Toks vertinimas atliekamas nustatant esamą bei būsimą vertę. Infliacija įvertinama šiais atvejais: 1.Koreguojant priaugusių (padidėjusių) piniginių lėšų vertę. 2.Formuojant procentines normas (palūkanas), naudojamas prieaugiui ir diskontavimui apskaičiuoti atsižvelgiant į infliaciją. 3.Formuojant investicijų pajamingumo lygį, atsižvelgiant į infliacijos tempus. Infliacijos įvertinimo procese naudojami du pagrindiniai rodikliai : Infliacijos tempas(Ti) –vidutinių kainų prieaugis per tam tikrą laikotarpį (n), išreiškiamas dešimtaine trupmena. Infliacijos indeksas(Ii) –per tam tikrą laikotarpį (n), išreiškiamas kaip 1+Ti 1.Padidėjusių piniginių lėšų, įvertinant infliaciją, koregavimas skaičiuojamas: FVr=FVn/Ii, kur FVr –reali būsima piniginių lėšų vertė, įvertinus infliaciją, FVn –nominali būsima piniginių lėšų vertė. Skaičiavimai, atliekami, jeigu augimo procese naudojamoje % (palūkanų) normoje nebuvo išeliminuota infliacijos dedamoji. Jeigu prieaugio procese g-me išskirti realių procentų normą ir numatomą infliacijos tempą, tai FVr = PV (1+i)n / (1+Ti)n .Pvz. Reikalinga nustatyti (FVr), esant šioms sąlygoms: inv-ijų apimtis 200 t.Lt; inv-o periodas – 2 m; naudojama procentinė norma (palūkanos) įvertinant infliaciją–30% per metus; laukiamas infliacijos tempas per m– 20%. FVr = 200 ((1+0,3)2 / (1+0,2))2= 234,7 t.Lt. 2.Reali procentinė (palūkanų) norma (kuri naud.piniginių lėšų prieaugiui ar diskontavimui apskaičiuoti) ir=in-Ti, kur in-nominali, atsižvelgiant į infliaciją procentinė norma, suformuota pinigų rinkoje. Kai in=Ti, tai realios lėšų priaugimo vertės nebus, nes viską suvalgys infliacija Kai in>Ti, tai reali būsima vertė padidės nežiūrint, kad bus ir infliacija Kai In

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!