Traktorių ir variklių inžinerija

1.Traktorių ir automobilių kūrimo istorija Mobilios technikos, skirtos transportui ir ž.ū.darbams, kūrimo pradžia yra XVIII a. 2 pusė. 1769 m prancūzas N.Kenjo pagamino pirmąjį triratį vežimą, varoma garu, kuriuo galima buvo vežti 2,5t krovinį, 2-4 km/h greičiu.1860m buvo pagamintas dujomis varomas variklis, tačiau jis taip pat nebuvo plačiai naudojamas. Tuo pat metu pradėjus gaminti iš naftos produktų skystus degalus(benzinas, ligroinas...)vokietis K.Benzas pagamino keturtaktį variklį.1897m R.Dyzelis-savaiminio užsiliepsnojimo vidaus degimo variklį.1892m H.Fordas pirmasis automobilis JAV. Pirmoji šalis serijiniu būdu pradėjusi gaminti traktorius su vidaus degimo varikliais buvo JAV.1901m buvo pagaminti pirmieji„Hart Paar“markės ratiniai traktoriai. Šiuo metu moderniškiausius traktorius gamina garsiausios pasaulio firmos:“John Deere“,“Case“(JAV) „Massey Ferguson“(Anglija) ir kt. Lietuvoje yra apie 100000 traktorių, kurių pagr sudaro NVS šalyse pagaminti. 2.Automobilių klasifikacija pagal paskirtį, kėbulo tipą, variklio darbinį turį. Pagal paskirtį: keleivinius(telpa ne daugiau kaip 8vaikai ar 5 suag žmones), krovininius, vilkikus ir specialiuosius. Pagal kėbulo tipą vadinami angliškais ir prancūziškais pavadinimais: sedanas, kupė, universalusis, limuzinas, pikapas, furgonas ir kt.Pagal variklio darbinį turį: mikro klasė Vh3,5l;aukščiausios kl Vh-neribotas. 3. Krovininių automobilių klasifikacija pagal paskirtį, talpą, krovinių dėžės tipą. Pagal paskirtį: skirti priekaboms ar puspriekabėms vilkti(vilkikai) Pagal talpą: l mažos talpos iki 1,0t; mažos 1,0-3,0t; vidutinės 3,0-5,0t; didelės 5,0-15,0t; l didelės daugiau kaip 15,0t. Pagal krovinių dėžės tipą: su atvira(bortiniai ir savivarčiai) ir su uždara(furgonai). 4.Traktorių klasifikacija pagal paskirtį, važiuoklės tipą ir liemens tipą. Pagal paskirtį: bendruosius(skirti arti, kultivuoti, sėti ir kt bendriems darbams),universaliuosius(skirti ne tik bendriesiems darbams, bet ir transporto darbams, pritaikyti kaupiamųjų kultūrų priežiūrai, kadangi galima keisti važiuoklės plotį ir aukštį),specialiuosius(skirti dirbti specifinėmis sąlygomis, pritaikyti spec kultūroms auginti)Pagal važiuoklės tipą: ratiniai ir vikšriniai. Pagal liemens tipą: rėminiai(visi agregatai sumontuoti spec rėme, kuris sudarytas iš išilginių ir skersinių sijų),pusiau rėminiai(tik priekinė rėmo dalis sudaryta iš sijų, o užpakalinę dalį sudaro transmisijos dalių korpusai),berėmiai(sudaro sujungti transmisijų ir variklių korpusai) 5. Traktoriaus traukos jėgos samprata. Traktorių klasifikavimas pagal traukos jėgą. Ši jėga važiuojant vienodu greičiu yra varančiosios jėgos likutis, pasipriešinimo jėga traktoriaus riedėjimui ir įkalnei nugalėti.Ji traukia darbo mašinas, kurios atlieka naudingą darbą ir nugali darbo mašinų pasipriešinimą. Traukos jėga lygi darbo mašinų pasipriešinimo jėgai tik ga kryptimi. Klasifikacija: 2,6,9,14,20,30,60kN,ji taikoma NVS šalyse pagamintiems traktoriams. 6.Pagrindinės automobilių veikia priešinir traktorių dalys ir jų paskirtis. Trakt ir auto sudaryti iš: variklio, transmisijos, važiuoklės, valdymo ir darbinių įrenginių. Variklis cilindruose esančią degalų šiluminę energ paverčia mechanine energ,kurią alkūninis velenas perduoda transmisijai. Transmisija variklio sukimo momentą perduoda varantiesiems ratams arba vikšrams. Važiuoklė ratų ar vikšrų sukamąjį judesį paverčia auto ar traktoriaus slenkamuoju judesiu. Valdymo įrenginius sudaro: vairavimo ir stabdžių sistemos. Darbiniai įrenginiai varo ž.ū. mašinas ar jų dalis. 7.Variklių klasifikacija pagal paskirtį, naudojamus degalus ir darbinio mišinio uždegimo būdą. pagal paskirtį: į stacionarius(naud siurbliuose, jėgainėse) ir transportinius(naud auto, traktoriuose ir kt) pagal naudojamus degalus: naudojantys skystus(varikliai varomi benzinu,dyzelinu,spiritu ir kt);dujinius(naud suskystintas ar suslėgtas dujas);mišrius(naud varikliai, kurie paleidžiami vienais degalais, o vėliau perjungiami dirbti kitais);pagal darbinio mišinio uždegimo būdą: varikliai, kuriuose mišinys uždegamas priverstinai elektros kibirkštimi(OTO);varikliai kuriuose mišinys užsidega savaime dėl aukštos oro temp cilindre (DYZELINIAIS) 8.Variklių klasifikacija pagal darbo ciklo taktus, cilindrų sk,jų išsidėstymą. pagal darbo ciklo taktus: keturtakčiai ir dvitakčius; pagal cilindrų sk:1,2,3,4,5,6,8,12... pagal cilindrų išdėstymą: vienos eilės(vertikaliai, horizontaliai arba kampu išdėstytai cilindrais) dviejų eilių(V forma ar žvaigžde išdėstytais cilindrais) 9.Variklio darbo parametrai: cilindro darbinis tūris, variklio litražas. Jų apskaičiavimas. Stūmoklis slinkdamas iš VGT į AGT, išlaisvina tūrį Vh,vadinamą variklio darbo tūriu ir apskaičiuojamas taip: (m³) Variklio visų cilindrų darbinių tūrių suma, išreiškiama litrais, vadinama variklio litražu: i-cilindrų sk; Vh-vieno cilindro darbo tūris m³;D-cilindro skersmuo;S-stūmoklio eiga m. 10.Variklio suslėgimo laipsnis.Jo apskaičiavimas ir jo reikšmės įvairių tipų varikliams. Viso cilindro tūrio Va ir suspaudimo kameros tūrio Vc santykis vadinamas suspaudimo laipsniu: suspaudimo laipsnis rodo, kiek kartų sumažėja visas cilindro tūris, stūmokliui pasislinkus iš AGT į VGT.Oto variklių suspaudimo laipsnis ε = 7-12,jį riboja detonacija,o Dyzelio variklių ε =15-25,riboja didelės detalių apkrovos. Didėjant suspaudimo laipsniui, didėja variklio galia ir ekonomiškumas. 11.Karbiuratorinio variklio darbo taktai. Atskirų taktų paaiškinimas. Taktų techninės charakteristikos. Variklio veikimas pagrįstas jo cilindruose tam tikru nuoseklumu, periodiškai besikartojančių procesų visuma, kuri įvardijama variklio darbo ciklais. Stūmokliui persislenkant iš VGT į AGT ar atvirkščiai įvyksta taktas. Per vieną taktą variklio alkūninis velenas pasisuka 180º kampu. Darbo taktai:1(įsiurbimo)-stūmoklis slinks iš VGT į AGT.Įsiurbimo vožtuvas atidarytas ir dėl susidariusio vakuumo virš stūmoklio į cilindrą teka karbiuratoriuje paruoštas degusis mišinys(benzino ir oro)Stūmokliui nuslinkus iki AGT cilindras užpildomas degiuoju mišiniu, kuris susimaišęs su cilindre likusiais deginiais sudaro darbinį mišinį.2(suspaudimo)-stumoklis grįžta iš AGT į VGT.Vožtuvai išmetimo ir įsiurbimo uždaryti. Darbinis mišinys suslegiamas iki 1,2-1,7MPa.Temperatūra 330-430ºC.Stumokliui priartėjus prie VGT darbinis mišinys uždegamas elektros kibirkštimi.3(išsiplėtimo)stūmoklis slegiamas degančio darbinio mišinio slenka iš VGT į AGT.Abu vožtuvai uždaryti.Max slėgis cilindre 4,0-5,5 MPa. Temperatūra 2230-2530ºC.4(išmetimo)-stūmoklis slenka iš AGT į VGT.Išmetimo vožtuvas atidarytas, pro jį pašalinami deginiai. Temperatūra 630-830ºC.Pasibaigus šiam taktui prasideda kitas darbo ciklas. 12.Dyzelinio variklio darbo taktai, atskirų taktų paaiškinimas, taktų techninės charakteristikos. Dyzelinio variklio darbo ciklą sudaro 4taktai: įsiurbimo, suspaudimo, išsiplėtimo, išmetimo. Įsiurbimo taktas-vyksta alkūniniam velenui pasisukant 0-180laipsnių kampu. Įsiurbimo vožtuvas atidarytas,o išmetimo-uždarytas. Stūmokliui slenkant žemyn, cilindre susidaro vakuumas todėl iš išorės siurbiamas oras. Kai kuriuose varikliuose kad į cilindrą patektų daugiau oro jis yra įpučiamas spec. įrenginių, kuris vad. turbo kompresoriumi. Oro slėgis takto pabaigoje P=0.08-0.099Mpa, temperatūra t=40-80laipsnių. Suslėgimo taktas-vyksta alkūniniam velenui sukantis nuo180 iki 360laipsnių. Įsiurbimo ir išmetimo vožtuvai uždaryti, cilindre oras suslegiamas iki P=4,0-5,5Mpa slėgio, jo temp.t=580-760laipsnių. Šio takto pabaigoje alkūniniam velenui nepasisukus iki VGT 20-25laipsnių, į cilindrą įpurškiami degalai P=17-60Mpa. Dėl aukštos oro temp. degalai savaime užsiliepsnoja. Išsiplėtimo taktas-vyksta alkūniniam velenui sukantis nuo 360 iki 540 laipsnių. Išmetimo ir įsiurbimo vožtuvai uždaryti. didžiausias slėgis viduje t.y. stūmokliui tik pradėjus slinkti žemyn slėgis siekia 8-10Mpa, temp-1630-2030laipsniai. Takto pabaigoje slėgis sumažėja iki 1Mpa, o temp iki 360-630laipsnių. Išmetimo taktas-vyksta alkūniniam velenui sukantis nuo 540-720laipsnių. Išmetimo vožtuvas atidarytas, cilindre slėgis 0,1-0,1Mpa, temp-380-620laipsnių. Deginiai iš cilindro pro išmetimo vožtuvą pašalinami laukan. Pasibaigus išmetimo taktui prasideda kt darbo ciklas, kurio taktai kartojasi tuo pačiu nuoseklumu. 13.oto ir dyzelinių variklių privalumai ir trūkumai. Dyzelinių variklių privalumai: jie ekonomiškesni nes degalų sąnaudos mažesnės, patikimesni nei oto varikliai, deginiai mažiau toksiški, dyzelinas pigesnis ir mažiau pavojingesnis gaisro atžvilgiu. Trūkumai-didesni gabaritai ir masė, juos sunkiau paleisti žiemą, kelia didesnį triukšmą, brangi degalų tiekimo įranga, mažesnė litrinė galia, deginiuose daug suodžių. Oto variklių privalumai-lengviau paleisti žiemą, kelia mažesnį triukšmą, didesnė litrinė galia, mažesni gabaritai ir masė. Trūkumai- didelės degalų sąnaudos, pavojingesni gaisro atžvilgiu, deginiai lab toksiški. 14.variklio indikatorinė ir efektyvioji galia, jų apskaičiavimas- variklio darbą apibūdina darbas, kurį, degant darbiniam mišiniui besiplečiančios dujos atlieka per laiko vienetą. Variklių cilindruose degant darbiniam mišiniui dujų išvystoma galia vad.indikatorine ir apskaičiuojama taip Pi=pi*Vh*i*n/30t. pi-vidutinio degančio darbinio mišinio slėgis cilindruose darbo takto metu MPa, Vh- cilindro darbinis tūris l, t-varikl. Taktų sk., n- alkūninio veleno sūkių dažnis, Pi-indikatorinė varikl. Galia, i- cilindrų sk. Dalis degančio mišinio energijos sunaudojama trinčiai variklyje nugalėti, sukti pagalbiniams mechanizmams, todėl variklio galią per alkūninį veleną perduodama transmisijai yra mažesnė už indikatorinę ir vad. Efektyviąja galia. Ji nustatoma bandant variklį įv. Spec. Įrenginiais ir apskaičiuojama taip: Pe=Me*w. Me-variklio išvystomas sukimo momentas, w- alkūninio veleno darbinis greitis (rad/s). 15.variklio valandinės ir lyginamosios degalų sąnaudos ir jų apskaičiavimas- variklio ekonomiškumas įvertinamas lyginamosiomis efektyviosiomis degalų sąnaudomis, kurios apskaičiuojamos taip: g/kWh. Bd- valandinės degalų sąnaudos. Pe-efektyvinė galia; Variklio valandinės degalų sąnaudos nustatomos bandant variklį stendu. 16.variklių eksploataciniai darbo rėžimai-darbo sąlygos kinta todėl agregato variklis apkraunamas nevienodai. Traktorinis agregatas tam tikrą laiką stovi, nors variklis ir veikia, dalį laiko važiuoja tuščiomis, pagr.laiko dalį atlieka naudingą darbą. Būdingiausi traktorinio variklio apkrovimo rėžimai: tuščioji eiga, dalinė apkrova, normali apkrova, perkrovimas. Tuščiąja eiga varikliai dirba 10-15% bendro darbo laiko. Daline apkrova 15-20%, normaliąja iki 90%. Perkrova dirba lab mažai.(Be apkrovimo rėžimo, priklausančio nuo eksploatavimo sąlygų, variklio darbą apibūdina jo alkūninio veleno sūkių dažnis t.y. greitinis rėžimas. Varikliui dirbant tuščiąja eiga, jo alkūninio veleno sūkių dažnis yra didžiausias. Pilnai apkrautas variklis dirba normaliuoju rėžimu, max apkrautas-min greičiu). 17.Traktoriaus dyzelinio variklio max,min ir nominalūs sūkiai-be apkrovimo rėžimo, priklausančio nuo eksploatavimo sąlygų, variklio darbą apibūdina jo veleno sūkių dažnis t.y greitinis rėžimas. Varikliui dirbant tuščiąja eiga, jo alkūninio veleno sūkių dažnis yra didžiausias. Pilnai apkrautas variklis dirba nominaliuoju rėžimu, o max apkrautas-min greičiu. 3būdingiausi sūkių dažniai- maksimalus, nominalus, minimalus. Tokius sūkių dažnius variklis gali pasiekti esant maksimaliam degalų turiniui. Pagr dokumentas vertinant variklio technines galimybes yra jo reguliatorinė charakteristika. Greitinį rėžimą galima keisti mažinant degalų tiekimą, tuomet gauname mažesnį sukimo momentą bei mažesnę variklio galią. 18.traktorinį agregatą veikiančios jėgos- traktoriaus variklyje degant degalams, sukuriamas momentas, kuris per transmisiją perduodamas važiuoklei. Sąveikoje su dirva šis sukimo momentas paverčiamas varančiąja jėga F, kuri suteikia agregatui judesį ir įveikia pasipriešinimų jėgas. Pasipriešinimų jėgas sudaro: ž.ū.mašinų pasipriešinimo jėga Rm, traktoriaus riedėjimo pasipriešinimo jėga Fk, pasipriešinimo jėga įkalnei nugalėti Fa, inercijos jėgų pasipriešinimas Fi, oro pasipriešinimo jėga F0. Traktorinis agregatas pagr laiko dalį dirba vienodu arba mažai besikeičiančiu greičiu, todėl inercijos jėgų beveik nepasireiškia. Agregatai dirba mažu greičiu 12-15km/h todėl praktiškai oro pasipriešinimo irgi nėra. Pasipriešinimo jėga įkalnei nugalėti Fa gali būti teigiama arba neigiama. Teigiama-važiuojant į kalną, neigiama-važiuojant į pakalnę. Traktorinio agregato traukos balanso lygtis F=Rm+Fk+_Fa. 19.traktoriaus riedėjimo pasipriešinimo jėgos apskaičiavimas- ši jėga pasireiškia tuo kad traktoriaus ratai ar vikšrai slegia dirvą ir ją deformuoja darydami vėžes. Šios jėgos dydis prikl.nuo važiuoklės tipo, dirvos struktūros, traktoriaus masės. Pasipriešinimo jėgą analitiškai apskaičiuoti lab.sudėtinga todėl ji nustatoma eksperimentiniu būdu vieną traktorių traukiant kitu ir matuojant jėgą dinamometru. Ją apytiksliai galima apskaičiuoti pagal formulę Fk =k*G . k-riedėjimo pasipriešinimo koeficientas, G-traktoriaus sunkio jėga,kN. 20. pasipriešinimo jėgos įkalnei nugalėti apskaičiavimas- traktoriui važiuojant į kalną atsiranda pasipriešinimo jėga Fa įkalnei nugalėti. Ji apskaičiuojama Fa=i*G.(kN). G- traktoriaus sunkio jėga, i-įkalnės dydis%. 21.traktoriaus traukos jėga- ši jėga žymima Ft .ji važiuojant vienodu greičiu yra varančiosios jėgos likutis, atėmus pasipriešinimo jėgą ir traktoriaus riedėjimui ir įkalnei nugalėti. Ft =F-Fk –Fa (kN). Ši jėga traukia darbo mašinas, kurios atlieka naudingą darbą. Ji nugali darbo mašinos pasipriešinimą ir lygi darbo mašinos pasipriešinimo jėgai tik veikia priešinga kryptimi. Kiekvienu momentu Ft=Rm (padargo pasipriešinimo jėga). Pakeitus darbinę pavarą t.y sumažinus ar padidinus darbinį greitį, traktoriaus traukos jėgų balanse pasikeičia traukos jėga, o kt jėgos lieka tokios pačios. Traktoriaus techninėje charakteristikoje kiekviena pavara nurodoma nominalioji traukos jėga kai sukibimas yra pakankamas. 22.ž.ū.mašinų pasipriešinimo jėgos apskaičiavimas- Fm =k*b (kN), b-mašinos plotis (m), k-lyginamasis pasipriešinimas kN/m. nuo šio pasipriešinimo prikl.agregato sudėtis ir rodikliai. 23.Traktorinių agregatų važiavimo greitis. Nuo tr. Agregatų važiavimo greičiu priklauso darbo kokybė, našumas, ekonomiškumas. Tinkamiausią greitį lemia agrotechniniai reikalavimai. Ž/ū agregatų greičiai skirstomi į 3zonas:1)normalius(6-9km/h)2)didesnius(9-12km/h)3)perspektyvius(12-15km/h). Konkretus greitis pasirenkamas atsižvelgiant į darbo sąlygas ir mašinų tech. savybes(pvz.mažesniu greičiu derliaus nuėmimo metu). Konstrukciniu požiūriu tr. Važiavimo greitis priklauso nuo varančiųjų arba žvaigždučių sūkių dažnio, ratų riedėjimo spindulio ir jų buksavimo. Trakt. Teorinis greitis km/h, rk-deformuoto rato riedėjimo spindulys(m), w-variklio alkūninio veleno kampinis greitis(rad/s), it-tr. transmisijos perdavimo skaičius) ir tikrasis km/h, (δ-buksavimas šimtosiomis dalimis).Tr. greitis labiausia priklauso nuo jo buksavimo. 24.Tr. buksavimas ir jo mažinimas. L buksuojant, yra ardoma dirvos struktūra, sumažėja agregato greitis ir našumas, sunaudojama daug degalų. Buksavimas prikl. nuo tr. Varytuvo konstrukcijos, dirvos savybių, sukibimo masės, traukos jėgos didumo. Tr. l. Buksuoja dirbdami minkštoje, mažai rišlioje šlapioje dirvoje, ir smėlyje. Vikšriniai traktoriai mažiau buksuoja už ratinius, nes vikšrų lietimosi su dirva plotas didesnis. Vikšrai l. ardo dirvos st-rą, todėl leistinasis buksavimas 5%. Mažiau buksuoja tr, kurio masė didesnė, nes ratai ar vikšrai stipriau spaudžiami prie dirvos. Tr. masei padidinti prie jo varančiųjų ratų arba priekinėje tr. dalyje montuojami papildomi svoriai. Buksavimas-greičio nuostoliai, juos priimta matuoti procentais, kurie rodo, kiek sumažėja važiavimo greitis dėl buksavimo. Tr. buksavimą efektyviai galima sumažinti įrengiant priekių varantį tiltą, kurį l. patogu reikiamu momentu įjungti ir išjungti. Buksavimą galima sumažinti primontavus papildomus pneumatinius varančiuosius ratus. 25.Tr. galios balansas. Galios šaltinis-variklis. Jis sukuria efektyviąją galią, kuri naudojama įv. Galios nuostoliams padengti ir naudingajai traukos galiai pasiekti. Pirmiausia galios nuostolių būna tr. Transmisijoje. Dėl riedėjimo pasipriešinimo jėgos, gaunami galios nuostoliai riedėjimui, o dėl jėgos įkalniai nugalėti poveikio-galios nuostoliai įkalniai nugalėti. Dėl buksavimo-galios nuostoliai buksavimui nugalėti. Taip pat galios nuostoliai patiriami ir inercijos jėgoms bei oro pasipriešinimui nugalėti. Galios balanso lygtis Pt=Pe-Pm-Pk+-Pλ-Pd, kW 26.Vidaus degimo variklio sandara, pagr. Mazgai ir agregatai. Jų paskirtis. Variklis sudarytas: alkūninio ir dujų skirstymo, ir sistemos: maitinimo, tepimo, uždegimo, aušinimo ir paleidimo. Variklis: blokas, cilindras ir galvutė, cilindre slankioja stūmoklis švaistikliu sujungtas su alkūniniu velenu. Pro įsiurbimo vožtuvą į cilindrą patenka degusis mišinys arba oras. Deginiai iš cilindro pašalinami pro išmetimo vožtuvą. Degant cilindre degiajam mišiniui dujos spaudžia stūmoklį žemyn, kuris per švaistiklį suka alkūninį veleną, taip stūmoklio slenkamasis judesys paverčiamas alkūninio veleno sukamuoju judėsiu, kuris per sankabą ir pavarų dėžę perduodamas mašinos važiuoklei. 27.Variklio alkūninio mechanizmo sandara, pagr. detalės, jų paskirtis. Alkūninis mechanizmas stūmoklių slenkamąjį judesį paverčia alkūninio veleno sukamuoju judesiu, kuris perduodamas į mašinos transmisiją ir važiuoklę Šį mechanizmą sudaro stūmokliai, jų pirštai, švaistikliai, alkūninis velenas, smagratis bei nejudamos variklio detalės: cilindrai, cilindrų galvutės, karteris. 28.Variklio alkūninio mechanizmo nejudamos detalės, jų paskirtis. Variklio blokas-gaminamas iš ketaus arba aliuminio lydimų, jame sumontuotas variklio ir dujų skirstymo mechanizmų detalės, o jo išorėje visų kt. variklio s-mų mazgai ir detalės. Cilindrų įvorės variklio bloke yra įtvirtinta cilindrų įvorės, kuriuose slankioja stūmokliai. Jos būna sausos arba šlapios-kurias jis liečia dažn. naud šlapiosios įvorės. Įvorės cilindrų, kad pro jas į variklio karterį nepatektų aušinimo skystis yra sandarinamos iš apačios guminiais žiedais, o iš viršaus –variniais žiedais. Šios įvorės turi tokius prievalumus:1)paprastesnė bloko konstrukcija2)pigesnis remontas3)geriau aušinamas variklis. Cilindrų galvutė. Ji sudaro iš viršaus cilindrą ir tvirtinama spec. varžtais. Tarp galvutės ir variklio bloko, kad iš cilindro neprasiveržtų deginiai dedamas tarpiklis. Cilindro galvutėje įtaisomi vožtuvai, dujų skirstymo velenas, purkštuvai arba žvakės, oro išsiurbimo ir deginių išmetimo kanalai bei aušinimo skysčio kanalai. 29.Variklio alkūninio mechanizmo judamos detalės, jų paskirtis. Stūmoklis-jį sudaro dugnas, sandarinamoji dalis galvutė, kreipiamoji dalis arba sijonėlis2 stebulės pirštai.Dažn. liejami iš aliuminio. Jie yra lengvesni ir lengviau priima šilumą. Bet labiau dyla stūmoklio galvutėje yra ištekinti grioveliai kompresiniams ir tepaliniams žiedams. Stūmoklinis pirštas šarnyriškai sujungia stūmoklį su švaistikliu. Dažn. naud. slankieji pirštai(jis gali slankioti stūmoklio stebulėje viena ar kita kryptimi ir suktis apie savo ašį, kad mažiau diltų-tepamas). Stūmokliniai žiedai-pagal paskirtį būna kompresiniai(sandarina stūmoklį cilindre ir neleidžia dujoms prasiskverbti į variklio karterį) ir tepaliniai(nubraukia alyvą nuo cilindrų paviršiaus ir neleidžia jai patekti i degimo kamerą). Auto varikliams dažn. naud. 2kompresiniai ir 1tepalinis žiedai, o tr. Varikliuose-3kompresiniai ir 2tepaliniai žiedai. Švaistyklis-jungia stūmoklį su alkūniniu velenu ir perduoda jį veikiančias jėgas-alkūniniam velenui. Jį sudaro viršutinė galvutė, kotas, apatinė galvutė(dazn. Perpjauta pusiau, kad ją galima būtų uždėti ant veleno). Kad būtų mažesnė trintis viršutinėje galvutėje įmontuota bronzinė įvorė, o apatinėje-slydimo guoliai, pagaminti iš antifrikcinės medž. Alkūninis velenas, smagratis, guoliai-alkūninis velenas stūmoklį slenkamąjį judesį paverčia sukamuoju judesiu. Veleną sudaro pagr. Ir švaistikliniai kakliukai, sujungti peteliais. Alkūniniai velenai turi atsvarus atsverti , k. Atsveria veikiančias inercijos jėgas. Ant priekinio veleno galo tvirtinami dujų skirstymo mechanizmo pavaros krumpliaratis, o ant galinio –smagratis. Pagr. Kakliukais velenas slydimo guoliuose tvirtinamas variklio bloke. Velene išgręžti kanalai, kuriais tiekiama alyva pagr. švaistikliams guoliams. Smagratis-variklio tiekimo momentas nėra pastovus, kad sumažėtų tiekimo momento svyravimai prie alkūninio veleno tvirtinamas smagratis(mech. Energ. Akumuliatorius, jis sukauptą energiją suka alkūninį veleną, kol variklyje vyksta pagalbiniai taktai). 30. Dujų skirstymo mechanizmo paskirtis, tipai ir veikimas. Dujų skirstymo mechanizmas periodiškai tiksliu nuoseklumu įleidžia į variklio cilindrus orą arba degųjį mišinį ir išleidžia iš jų atidirbusias dujas. Keturtakčiuose stūmokliniuose varikliuose daugiausiai naudojami vožtuviniai dujų skirstymo mechanizmai, taip pat būna sklandiniai ir kombinuotieji. Dujų skirstymo mechanizmai pagal vožtuvų išsidėstymą gali būti su šoniniais (apatiniais) arba su kabančiaisiais (viršutiniais) vožtuvais. Mechanizmuose su kabančiais vožtuvais, cilindro galvutėje galima įrengti įvairių geometrinių formų kompaktiškas degimo kameras, ir gauti didesnį suslėgimo laipsnį, sumažinti šilumos nuostolius, todėl jie naudojami dyzeliniuose varikliuose. Kabantieji vožtuvai dar skirstomi, kai skirstymo velenėlis yra cilindrų galvutės viršuje , ar kai skirstymo velenėlis yra variklio bloko apačioje. Variklių darbinių ciklų schemos: a) ruošiant degujį mišiny cilindrų išoreje, b) sudarant darbinį mišinį cilindrų viduje (schema) Jo paskirtis reikiamu laiku įleisti į cilindrus degųjį mišinį ar orą bei pašalinti degenas. Keturtakčiuose stūmokliniuose varikliuose dažniausiai naudojami vožtuviniai dujų skirstymo mechanizmai. Pagal vožtuvų išsidėstymą gali būti su šoniniais (apatiniais) ar su kabančiais (viršutiniais) vožtuvais. 31.Dujų skirstymo mechanizmo pagrindinės detalės. Jų paskirtis. 1)dujų skirstymo velenas - sukdamasis reikiamu laiku pakelia kėliklius ar nuspaudžia svirteles ir per jas atidaro ir uždaro vožtuvus.2)kėlikliai - skirstymo veleno kumštelių sukamąjį judesį paverčia tiesiaeigiu ir perduoda jį strypams, svirtelėms ar vožtuvams.3)strypai - kėliklių judesį perduoda svirtims.4)svirtelės- sukinėjasi ant bendros ašies ir atidaro vožtuvus.5)vožtuvai ir jų spyruoklės- vožtuvai būna įsiurbimo ir išmetimo, spyruoklės uždaro vožtuvą ir sandarina jį lizde. 32. Variklio tepimo sistemos paskirtis ir sandara. Tepimo s-ma tiekia alyvą tarp besitrinančių detalių, šalina dilimo produktus nuo trinties paviršių, valo alyvą, palaiko optimalią alyvos temperatūrą. Alyvos paskirtis ne tik tepti, bet ir jas aušinti. Be to ji mažina variklio galios nuostolius dėl trinties, geriną cilindrų ir stūmoklių sandarumą, saugo nuo korozijos detales. Nuo šios s-os priklauso variklio ilgalaikiškumas. Auto variklių tepimo s-ma sudaro: imtuvas, alyvos karteris, siurblys, filtras, aušintuvas, apsauginis vožtuvas, termostatinis, praleidimo, išleidimo vožtuvai, kanalai, kuriais alyva cirkuliuoja s-oje, kontroliniai prietaisai(manometras, termometras) 33. Variklio tepimo sistemos veikimas. Alyva laikoma variklio karteryje(ten ji aušta), surinkta alyva papildomu siurbliu tiekiama į pagr. Alyvos rezervuarą, o iš jo –į tepimo s-ma. iš kur ją pro imtuvą siurbia alyvos siurblys ir teikia tarp besitrinančių detalių. Dalis detalių tepama po slėgiu, o dalis-taškymo būdu. Alyvos paskirtis ne tik tepti, bet ir jas aušinti. 34.Alyvos naud.varikl.tepti.Joms keliami reikalavimai.Mineralinės,pusiau sintetinės ir sintetinės alyvos.Pagr.rodiklis- jos klampa.Kt.reikalavimai: 1)alyva turi sudaryti stabilią plėvelę esant bet kokiems variklio darbo režimams ir aplinkos temperatūrai; 2)saugoti detales nuo korozijos; 3)degant alyvai turi susidaryti kuo mažiau nuodegų; 4)ji turi būti netoksiška. 35.Variklio tepimo sistemos priežiūra. Pastovus alyvos lygio tikrinimas karteryje, jos keitimas, filtrų valymas ir keitimas, sistemos plovimas, slėgio stebėjimas sistemoje. 36.Variklio aušinimo sistemos paskirtis ir tipai. Variklio aušinimo sistema reikalinga šilumai nuvesti nuo labiausiai įkaitusių variklio detalių ir optimaliai jų temp.palaikyti. Tipai: skysčiu aušinama (vandeniu,antifrizu); oru aušinama 37.Skysčiu aušinamo variklio pagr.aušinimo sistemos elementai ir veikimas. Skysčiu aušinamose sistemose cirkuliuojantys vanduo arba specialus techninis skystis- antifrizas, paima nuo įkaitusių variklio detalių šilumą ir pro radiatorių atiduoda ją į aplinką. Sistemą sudaro: radiatorius, vandens siurblys, termostatas, ventiliatorius ir išsiplėtimo bakelis. 38.Oru aušinamo variklio...el.ir veikimas. Oru aušinamose sistemose variklių cilindrai ir cilindrų galvutės turi aušinimo briaunas, Kurios padidina aušinimo paviršių 10-15 kartų. Oru aušinamuose varikliuose įrengti ventiliatoriai, kurie pučia oro srovę ir aušina cilindrus bei jų galvutes. Ventiliatorių sudaro rotorius ir kreipiamasis aparatas. Sistemą sudaro: alyvos radiatorius, gaubtas, cilindras, ventiliatorius, apsaug.tinklelis, pratekančio oro kieko reguliavimo diskas. 39. Aušinimo sistemų techninė priežiūra. Sistemą reikia periodiškai išplauti. Tam reikia naudoti skystį. Paprasčiausia priemonė- 90% distiliuotas vanduo + 10% kalcinuotas vanduo.Į aušinimo sistemą turi būti pilamas švarus minkštas vanduo, kuriame nėra druskų. Žiemą gali būti pilamas antifrizas, nes jis neužšąla. Oru aušinamoje sistemoje reikia nuolat valyti apsauginį tinklelį. 40.Variklių maitinimo sistemos paskirtis ir naudojami degalai. Maitinimo sistema skirta orui ir degalams išvalyti, kokybiškam degiajam mišiniui iš jų paruošti, įv.darbo režimams arba reikalingam degalų kiekiui į variklio cilindrus tiekti. Kuo geresnis degusis mišinys, tuo didesnė variklio galia ir tuo jis ekonomiškesnis. Varikliai maitinami benzinu (AI-90,AI-95..),dyzeliu (žieminis,vasarinis ir arktinis Suskystintomis Dujomis (tinka naudoti iki -20 c) ir suslėgtom gamtinėm dujom bei biodegalais. 41. Įsiurbiamo oro į variklio cilindrus valymo būtinumas,būdai ir naud.priem. Tiekiant i variklio cilindrus ora,reikia is jo išvalyti dulkes, nes nuo kietu daleliu labai greitai dyla cilindrai, stūmokliai ir žiedai .Visi traktorių, automobiliu ir kombainu varikliai aprūpinami oro valytuvais, valančiais orą;-išcentriniu, -inerciniu,- absorbciniu,- kombinuotuoju budais. Išcentriniuose valytuvuose dulkės atskiriamos išcentrinėmis jėgomis sukant oro srautą. Sunkesnės dulkių dalelės nubloškiamos prie valytuvo sienelių ir pro plyšelius išmetamos i atmosferą. Inerciniuose valyt. Dulkes atskiria inercijos jėgos, kai oro srautas staiga keičia kryptį. Šiuose valytuvuose taikomas sausasis(kai dulkėto oro srauto priverčiamas suktis ir keisti judėjimo kryptį) ir šlapiasis valymo būdai kai(oro srautas staigiai keičia judėjimo kryptį ties alyvos paviršiumi). Absorbciniai(filtriniai)valyt. Gerai išvalo iš oro stambias ir smulkias dulkių daleles. Kombinuotuosiuose valyt. stambiausias daleles atskiria išcentriniai ir inerciniai oro valytuvai, smulkesnes-filtrav. elementai 42.Karbiuratorinių variklių maitinimo sistemos sandara ir veikimas. Sandara: degalų bakas-čia pilame degalus. –degalų siurblys- paduoda degalus i cilindrą.-karbiuratorius-čia degalai maišosi su oru, tai vienas pagrind. maitinimo sistemos elementų.-oro valymo sistema- tiekiant į variklio cilindrus orą, reikia iš jo išvalyti dulkes, nes nuo kietų dalelių labai greitai dyla cilindrai, stūmokliai, žiedai. 43.Elementaraus karbiuratoriaus sandara ir veikimas. Sandara: -pagrindinis kanalas ; -difuzorius (tai pagrind.kanalo susiaurėjimas, kuriuos tekantis oras padidina greitį, taigi labiau išretėja. Šitaip sudaromos geresnės sąlygos pirminiam degalų maišymuisi su oru.) –maišymo kamera(čia pasikeičia oro išretėjimas); - droselis(reguliuoja degiojo mišinio kiekį patenkantį i variklio cilindrus); -plūdės kamera(čia palaikomas pastovus degalų lygis plūdės kameroje) ;-degalų žikleris(dozuoja degalus patenkančius į purkštuką); -purkštukas(purškia kurą į siurbimo kamerą); - plūdė(palaiko pastovų degalų lygį plūdės kameroje);- adatinis vožtuvas(palaiko pastovų degalų kiekį plūdės kameroje) Karbiuratoriuje degalai maišosi su oru,tai vienas pagrind. Maitinimo sistemos elementų. 44. dyzelinio variklio maitinimo sistemos sandara ir veikimas. Sistema sudaryta iš oro tiekimo, dgalų tiekimo, reguliavimo ir deginių išmetimo sistemų. Oro tiekimo sistemą sudaro oro valytuvas, įsiurbimo kolektorius ir kompresorius. Degalų tiekimo sistema sudaryta iš mažo ir didelio slėgio degalų tiekimo sistemų. Mažo slėgio degalų tiekimo sistemą sudaro degalų bakas, rupaus ir smulkaus valymo filtrai, degalų tiekimo siurblys. Degalų tiekimo siurblys per rupaus valymo filtrą siurbia degalus iš bako ir pro smulkaus valymo filtrą tiekia įpurškimo siurbliui. Siurblys tiekia degalų daugiau negu jų įpurškiama į variklio cilindrus. Degalų perteklius iš smulkaus valymo filtro arba įpurškimo siurblio užpildymo ertmės pro nupylimo vožtuvą grąžinamas į baką. Didelio slėgio degalų tiekimo sistemą sudaro įpurškimo siurblys, didelio slėgio vamzdeliai ir purkštuvai, purškiantys degalus į degimo kameras. Degalai, pratekėję pro nesandarumus tarp purkštuko korpuso ir adatos, vamzdeliu grąžinami į degalų baką, filtrą arba tiekimo siurblį. Deginių išmetimo sistemą sudaro išmetimo kolektorius, išmetimo triukšmo slopintuvas ir deginių nukenksminimo įtaisai. Reguliavimo sistemą sudaro reguliatorius. 45. mašinų transmisijų paskirtis ir sandara. Transmisijos paskirtis-perduoti variklio sukamąjį judesį varantiems ratams arba žvaigždutėms(vikšriniuose traktoriuose), keisti ratų sukimosi kryptį, skuti darbinius velenus ir kitus mechanizmus. Transmisijoje yra mechanizmų, kurie prijungia arba atjungia variklį, pakeičia variklio gautą judesį ir paskirsto jį ratams arba žvaigždutėms. Transmisijos priklausomai nuo keičiamų perdavimų skaičiau, jos būna laiptinės ir belaiptuos. Laiptinę transmisiją sudaro sankaba, pavarų dėžė, kadagini velenas su šarnyrais ir galinis tiltas su pagr. pavara bei diferencialu. Automobiliuose su visais varančiais ratais yra įtaisytos skirstymo dėžės, kurios variklio sukamąjį judesį paskirsto į priekinius ir galinius tiltus. 46. Sankabų paskirtis, tipai, sandara ir veikimas. Sankaba skirta trumpam laikui atjungti transmisiją nuo veikiančio variklio ir po to sklandžiai juos sujungti. Be to, sankaba slopina sukamuosius švytavimus ir saugo transmisiją, kad nesulūžtų, kai perduodamas labai didelis sukimo momentas. Pagal ryšio tarp varančiosios ir varomosios dalies būdą sankabos skirstomos į frikcines, hidraulines ir elektromagnetines. Automobilių sankabos dažniausiai būna sausosios, viendiskės ir dvidiskės, nuolat įjungtos su mechaniniu prispaudimo mechanizmu. Hidraulinė sankaba sudaryta iš siurblio ir turbinos ratų. Siurbliaratis gaubtu sujungtas su smagračiu sudaro rezervuarą, pripildytą alyvos. Varomąją dalį sudaro turbinratis, sujungtas su velenu. Siurblio ir turbinos ratuose įtaisytos plokščios radialinės mentelės. Sukantis siurbliaračiui, alyva nuo jo mentelių nubloškiama ant turbinračio mentelių ir pradeda jį sukti. Kuo greičiau sukasi siurbliaratis, tuo didesnį sukimo momentą perduoda ši sankaba. Elektromagnetinės sankabos būna su feroužpildu ir be jo. Sankabos su feroužpildu karteryje įtaisytas korpusas su žadinimo apvija. Varomasis ratas yra ertmėje, pripildytoje feromiltelių. Padavus į židinio apviją srovę, feromilteliai sukietėja ir sujungia smagratį su varomuoju ratu, kuris pradeda suktis kartu su velenu. Sankaba įjungta. Elektromagnetinėse sankabose be užpildo žadinimo apvija įtaisyta smagratyje. Metalinis varomasis diskas ne tik slankioja velenu, bet sukasi kartu su juo. Padavus į žadinimo apviją srovę, magnetinis laukas pritraukia varomąjį diską prie smagračio. Trinties jėgos tarp smagračio ir varomojo disko pradeda sukti pastarąjį. Sankaba įjungta. 47.Pavarų ir skirstymo dėžių paskirtis,tipai,sandara ir veikimas. Pavarų dėžė keičia mašinos traukos jėgą, važiavimo greitį bei ilgesniam laikui atjungia transmisiją nuo variklio. Jos būna laipsninės, belaipsnės ir mišrios.Dažn.naud.pirmosios. Jos sudarytos iš krumpliaračio, reduktoriaus ir pavarų perjungimo mechanizmo. Kad pavaras perjungiant krumpliaračiai būtų sklandžiai sujungiami įtaisomi sinchronizatoriai, kurie suvienodina jungiamų detalių kampinius greičius. Automatinės pavarų dėžės naud.lengvuose auto autobusuose ir kai kuriuose traktoriuose. Skirstymo dėžės paskirsto variklio sukimo momentą priekiniam ir galiniam varantiesiems tiltams. Naud. pagerinto pravažumo mašinose. 48. kardaninių pavarų paskirtis, tipai ir sandara. Kardaninė pavar skirta perduoti sukamąjį judesį tam tikru kampu iš vieno mechanizmo į kitą. Kardaninę pavarą sudaro: velenai, šarnyrai, tarpinės atramos ir išdrožinės jungtys. Kardaininės pavaros klasifikuojamos pagal šarnyrų skaičių: vieno šarnyro, dviejų šarnyrų, trijų šarnyrų ir t.t. 49.Varančiųjų tiltų paskirtis ir sandara. Jie didina iš pavarų dėžės gaunamą sukimo momentą ir jį perduoda varantiesiems ratams.Be to posūkio metu varantieji tiltai leidžia ratams suktis skirtingais sūkiais. Tam tilte įtaisomas diferencialas. Jis skirsto pagr. pavaros perduodamą sukimo momentą pusašiams ir varantiesiems ratams leidžia suktis skirtingu greičiu. Galinės pavaros didina iš diferencialo gautą sukimo momentą ir jį perduoda varantiesiems ratams. Sudaro 2 cilindriniai krumpliaračiai. 50.ratinių mašinų važiuoklės paskirtis ir sandara. Skirta perduoti mašinos svorio jėgą kelio paviršiui, sušvelninti smūgius, sukamąjį judesį pakeisti slenkamuoju judesiu. Jų būna ratinių pusiau vikšrinių ir vikšrinių. Pakaba jungia mašinos liemenį su pavara ir sušvelnina smūgius. 51. Ratų ir padangų paskirtis. Padangų tipai. Ratai laiko visą traktoriaus ir automobilio masę, sukibdami su dirva, išvysto traukos jėgą, švelnina smūgius, gaunamus dėl kelio nelygumų. Jų konstrukcija turi įtakos traktorių ir automobilių traukai, pravažumui, judėjimo tolydumui bei ekonomiškumui. Pagal paskirtį padangos būna: 1. Lengvos- naudojamos lengviesiems automobiliams. Jos yra mažo skersmens, žemos, turi elastingą karkasą ir smulkų protektoriaus piešinį. Skirtos dirbti geruose keliuose, dideliais greičiais. 2. Krovininės- skiriamos sunkvežimiams ir autobusams. Tokios padangos gali išlaikyti didelę apkrovą, jų atsparus karkasas, didelis skersmuo, stambus protektoriaus piešinys. 3. Žemės ūkio- naudojamos traktoriams ir kt. Ž.ū. mašinoms. Tai mažo slėgio padangos, kurios skiriasi nuo krovininių padangų mažesniu sienelių storiu, elastingesnės. Traktoriaus svorio jėgos veikiamos deformuojasi, padidindamas kontaktą su dirva plotą. Tokiu būdu sumažėja lyginamasis slėgis į dirvos paviršių, padangos mažiau klimpsta ir mažiau priešinasi riedėdamos. 4. Specialios- skirtos vienam, spec. darbui, pvz.,lenktyniniams(važiuoti dideliais greičiais). 5. kamerinės- sudarytos iš padangos, kameros ir ratlankio juostos 6. bekamerės – jose vietoj kameros padangos vidinis paviršius ir bortai padengti hermetizuojančiu gumos sluoksniu. Pagal oro slėgį padangos būna: a) didelio slėgio; b) mažo slėgio; c) labai mažo slėgio; d) kintamo slėgio, kai slėgis gali būti reguliuojamas. Pagal protektoriaus piešinį: a) kelių – skirtos dirbti kietos dangos keliuose. Protektorius yra smulkus; b) universalios – skirtos važiuoti tiek gruntiniais, tiek kietos dangos keliais. protektoriaus raštas stambesnis; c) geresnio pravažumo – skirtos važiuoti blogais keliais. protektoriaus piešinys platus ir stambios briaunos; d) karjerinės – skirtos važiuoti blogais keliais; e)vairuojamųjų ratų – naud. traktoriams ir ž.ū. mašinoms. Pagal kordo rūšį ir išdėstymą karkase padangos būna: a) paprastos- siūlai karkase išdėstyti įstrižai; b) su metaliniu kordu; c)radialinės. Pagal padangos profilio aukščio ir pločio santykį padangos būna: a) siauro profilio; b) normalaus profilio; c) plačiaprofilinės; d) arkinės;e) pneumovolai. 52.Vairavimo sistemų paskirtis ir tipai.Vairavimui palengvinti naudojamos priemonės. Vairas skirtas mašinos važiavimo krypčiai keisti.Ji keičiama sukant priekinius ar galinius ratus arba visus. Arba pasukant priekinę ar galinę rėmo dalį. Ratams pasukti naud.mechaninė hidraulinė ar mišri pavara. Dažn.būna varomi priekiniai ratai. 53.Stabdžių sistemos paskirtis ir klasifikacija, sandara ir veikimas. Stabdžių sistema skirta sumažinti greitį arba sustabdyti. Kad stabdymo jėga būtų didesnė naud.stabdymo stiprintuvai. Būna hidrauliniai, pneumatiniai. 54. Traktoriaus hidraulinio keltuvo paskirtis sandara ir veikimas. Jis skirtas pakelti ir nuleisti prie traktoriaus prijungtą mašiną ar agregatą. Jį sudaro hidraulinė pavara ir pakaba. 55. Traktorių ir automobilių darbiniai ir papildomi įrenginiai, jų paskirtis, klasifikacija ir veikimas. Darbo įrenginiai – vilkimo ir balninis sukabinimo įtaisas, savivarčių platformos išvertimo mechanizmas. Papildomi įrenginiai – gervė ir kiti mechanizmai, skirti specialiems darbams atlikti. Paskirtis – automobilių darbo ir papildomi įtaisai skirti priekaboms ir puspriekabėms vilkti, krovininių automobilių ir priekabų kėbulams išversti, kroviniams pakrauti ir iškrauti. Gervės veikimas: ant būgno vyniojamas lynas. Variklis gervę suka per pavarų dėžę, gervės reduktorių ir kardinnį veleną. Kardaninis velenas suka slieką, sukabintą su sliekračiu sliekratis standžiai sujungtas su velenu, ant kurio laisvai užmautas būgnas. Su velenu būgnas sujungiamas slankia mova, užmauta ant veleno išdrožų. Pastūmus movą būgno link, movos šoniniai kyšuliai įeina į atitinkamas būgno išdrožas.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!