Vandens apytaka gamtoje. Vandens balansas ir balanso lygtys

• Vanduo, veikiamas Saulės energijos ir gravitacinių jėgų, nuolat juda, kinta, pereina iš vienos formos į kitą, sudarydami hidrologinį vandens ciklą.
• Apytakos pradžia yra garavimas (skystosios ar kietosios medžiagos – vandens, ledo, sniego –virtimas dujine forma – garais). Garavimas per augalus vadinamas transpiracija.
• Vandens garai, pakilę į viršutinius atmosferos sluoksnius, tampa atmosferos krituliais: lietumi, sniegu, rasa, šerkšnas, šarma, lijundra.
• Kita dalis vėl išgaruoja arba nuteka žemės paviršiumi ir filtruojasi ir papildo požeminio vandens atsargas, tampa nuotėkiu.
• 1. Mažasis arba okeaninis apytakos ciklas – toks, kai vanduo, išgaravęs iš jūrų ir vandenynų, vėl iškrenta lietaus ar sniego pavidalu jūrų ir vandenynų paviršiuje.
• 2. Didysis apytakos ciklas – toks, kai dalis kai vandens, išgaravusio iš jūrų ir vandenynų, vėl iškrenta lietaus ar sniego pavidalu jūrų ir vandenynų paviršiuje, o dalis pernešama į žemynus ir ten iškritusi krituliais upėmis ir požeminiais takais iš ten vėl grįžta į jūras ir vandenynus.
• 3. Žemyninis arba kontinentinis ciklas yra toks, kai dalis žemynuose iškritusio iškritusių kritulių, nepatekusi į upes, vėl išgaruoja, kondensuojasi ir vėl krituliais iškrenta žemynų paviršiuje.
• Vandens balansu vadinamas per tam tikrą laiką gaunamo ir atiduodamo vandens kiekio pokytis skaičiuojamai teritorijai.
• Balanso lygtys:
•
Žemės rutulio lygtis:
• Sausumos arba žemynų lygtis:
• Pasaulinio vandenyno lygtis:
Metiniai vandens balanso elementų dydžiai (vandens sluoksnio aukštis mm)
• Vandens balanso elementai
• Žemės rutulys
• Vande-nynai
• Žemy-nai
• Lietuva
• Krituliai P
• 1130
• 1270
• 728
• 748
• Garavimas E
• 1130
• 1400
• 483
• 512
• Nuotėkis N
• -
• 130
• 245
• 236
Upių hidrografija ir morfologija
• Upės.Upių susidarymas. Upynai ir pagrindiniai jų elementai
• Hidrografija (iš graikų kalbos žodžių hydor – vanduo ir grapho – raštas) yra bendrosios hidrologijos dalis, nagrinėjanti ir aprašanti vandens objektų elementus, priklausančius nuo vietovės fizinių geografinių veiksnių: klimato, žemės paviršiaus reljefo, grunto, geologinės sudėties ir t. t.
• Upe vadinama natūrali nuolatinė arba laikina vandens tėkmė, tekanti sausumos paviršiuje nuolydžio kryptimi savo išgraužta vaga ir maitinama paviršiniu bei...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!