Įvadas
Pastaruoju metu Iranas susilaukia nemažai tarptautinės bendruomenės dėmesio. Užsienio spaudoje aktyviai aptarinėjami teokratinio Irano režimo bendradarbiavimas su teroristinėmis organizacijomis, prezidento Mahmoudo Ahmadinejado antisemitiniai pasisakymai bei bene didžiausią susirūpinimą kelianti Irano branduolinė programa. Taip pat regioninės Irano ambicijos kelia nemenką susirūpinimą tarptautinės bendruomenės gretose, kuri jau keletą metų aktyviai stengiasi perkalbėti Iraną ir priversti kompromiso keliu atsisakyti vystyti branduolinę programą. Tačiau tai pasirodė esantis nemenkas ir gana komplikuotas uždavinys, nes kiekviena iš pusių urano sodrinimą ir jo panaudojimą traktuoja skirtingai. Štai tokioje priešpriešoje ir konfrontacijos atmosferoje vyksta su pertraukomis derybos, kurios iki šiolei apčiuopiamų rezultatų nedavė. Čia reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad pačios Saugumo Tarybos narės ne visuomet turi tokią pat nuomonę vienokiu ar kitokiu klausimu, todėl derybos vilkinamos tiek sąmoningai, tiek savaime.
Norint suprasti susiklosčiusią situaciją Artimuosiuose Rytuose, būtina paminėti ir Irano klausimą, nes jis, galima sakyti, vienintelis potencialus pretendentas į hegemonus regione. Po Afganistano ir Irako režimų nuvertimo Iranui nebeliko didesnių grėsmių juoba pastaruoju metu jo karinė galia yra labai išaugusi ir net kelis kartus viršija Irako iki prasidedant amerikiečių invazijai, todėl galima pastebėti, kad Iranas jaučiasi gana pasitikinčiai savo jėgomis.
Rašant šį rašto darbą daugiausia remtasi naujienų agentūros BNS pranešimais, nemažai dėmesio skirta politikos apžvalgininkų straipsniams, kurie nagrinėja Vidurio Rytų geopolitinę situaciją ir problemas, tai - Česlovas Iškauskas, Simas Jankauskas, Jūratė Važgauskaitė, Ignas Paukštys, reikėtų paminėti ir užsienio spaudos: Spiegel.de, „Berliner Umschau“, „The Times“, „Financial Times“, „The New York Times“, „New Statesman“ , „Kommersant“ pranešimus, kurie leidžia susidaryti pakankamai visapusišką požiūrį į įvykius Artimuosiuose Rytuose ir konkrečiai tai, kas liečia Irano Islamo respubliką. Taip pat pasiremta ir oficialiais tarptautinės atominės energetikos agentūros TATENA, taikos ir konfliktų studijų instituto, Europos Parlamento ir Nato asamblėjos raportais bei pranešimais.
Pagrindinis rašto darbo tikslas yra išnagrinėti Irano klausimo JTO darbotvarkėje problematiškumą pažvelgiant giliau į jo santykius su konkrečiomis pasaulio galingosiomis valstybėmis: Jav, Rusija,...
Šį darbą sudaro 5087 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!