Iškalbos meno taikymas

Kiekvieną dieną mes bendraujame, giname idėjas, prieštaraujame joms arba tiesiog jas perprantame. Kūdi­kiai patraukia dėmesį riksmu, stipriausia nepasitenkinimo išraiška. Riksmu gimusysis pasveikina pasaulį, riksmu atsako į visus būties nesklandumus. Tuo tarpu tėvai perteikia ramybę ir nuramina raminamaisiais garsais. Kad ir kur būtume - namie, mokykloje, univer­sitete, klube, sporto aikštėje ar įstaigoje, - privalome bendrauti su aplinkiniais.
Privalome išsiugdyti sugebėjimą dėstyti savo argumentus taip, kad būtų daugiau galimybių susilaukti sėkmės. Nesvarbu, ar prašytume daugiau kišenpinigių, ar aiškintumės dėl atidėliojamų namų darbų, ar siūlytume milijoninę įmonių jungimosi kainą. Visais atvejais vienodai patraukiamas dėmesys, perteikiamos mintys ir siekiama trokštamų rezultatų.
Dauguma iš mūsų kasdieniame gyvenime visa tai daro gana sėkmin­gai. Mes esame iškalbingi, įdomūs žmonės - bent jau savo draugams ir artimiesiems - ir sugebame „nepabrukti uodegos" klasėje, tarp namiškių, bare ir kitose įstaigose.
Tačiau kai mums tenka daryti pranešimą oficialiame susirinkime arba dar svarbiau - kai privalome grupei žmonių ką nors greitai išaiškinti,- kai kurie iš mūsų visai prarandame pasitikėjimą savimi. Kiti per daug nesibaimina kalbėti viešai, bet nėra pasirengę pasinaudoti tuo, kas yra būtina, kad viskas eitųsi tinkamai. Ir tiems, ir kitiems išeina vienodai: prastas pasirodymas ir dėl to savigarbos praradimas.
prieš balses; tuo aš laimiu daug laiko, nes tuo pat metu nusimetu rūpestį dėl atminties ir dikcijos“ – Ch. Dubllin.
Darbo tikslas: susipažinti su iškalbos meno privalumais, suteikti žinių rengiantis viešiems kalbėjimams, išmokti tinkamai panaudoti skirtingų žanrų literatūrinę medžiagą rengiant renginius.
1. Išanalizuoti iškalbos meno sudedamąsias dalis.
2. Aptarti dalykinio kalbėjimo savitumus ir reikalavimus.
3. Nusakyti viešosios kalbos rūšis, dalyvius.
4. Išsiaiškinti poezijos panaudojimo svarbiausią tikslą.
1. IŠKALBOS MENAS
Iškalbos menas išaugo iš Rytų tradicijos, kuomet žmogus visas pasinerdavo ir išgyvendavo savo sakomą kalbą. Oratorinis menas klestėjo taip pat senovės Graikijoje ir Romoje, čia gyveno tokie žymūs oratoriai kaip Sokratas ar Demostenas. Gražbyliavimas (gražiai byloti) buvo dovana, kurią turėjo ne kiekvienas. Iškalbos meną sudaro tiek verbalinė tiek neverbalinė kalba.
Sakoma kalba turi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!