Įvairių dirvožemių albedo matavimas naudojant užtvarinį fotoelementą

Darbo tikslas: ištirti įvairių dirvožemių albedą.
Saulės konstanta Sa vadinama jos spinduliavimo energija, kuri per 1 sekundę patenka į statmena spinduliams 1m plotą, esantį virš Žemės atmosferos, kai žemė yra vidutiniame nuotolyje nuo Saulės.
Žemės atmosferoje yra trys Saulės spinduliavimo rūšys: tiesioginis, sklaidusis ir atspindėtas. Tiesioginiu Saulės spinduliavimu vadinamas energinis apšviestumas, kurį sukuria lygiagretūs Saulės spinduliai, tiesiogiai pasiekę horizontalų paviršių. Paklotiniu paviršiumi vadinamas Žemės paviršius , kuris ribojasi ir sąveikauja su atmosfera. Sklaidusis spinduliavimas D- spindulių nukrypimas nuo pradinės krypties, energinis apšviestumas. Sklaidą sukelia atmosferoje esantys vandens garai, aerozoliai ir atmosferos tankio nevienodumas. Tiesioginio ir sklaidžiojo spinduliavimų, krintančių į horizontalų paviršių suma yra vadinama suminiu energiniu apšviestumu.
Dažniausiai albedas yra išreiškiamas procentais. Albedo dydį lemia paklotinio paviršiaus spalva, šiurkštumas, drėgnumas ir kitos savybės. Mažėjant saulės aukščiui albedas didėja. Didžiausią albedo vertę turi sniegas ir ledas. Tamsis ir išpurentos dirvos atspindi mažiau šviesos negu lygios. Kai saulės spinduliai krinta statmenai, vanduo atspindi tik 2-5%, o saulei esant ties horizontu albedas padidėja iki 70%.
Pagal albedą mes galime apibūdinti paviršių. Kuo paviršius šviesesnis, tuo albedas didesnis. Lapuočiai pavasarį atspindi mažiau negu rudenį, t.y. rudenį lapuočių albedas yra didesnis negu pavasarį ir vasarą. Sausų paviršių albedas didesnis už drėgnų. Vienodo išsivystymo augmenijos sukeltas albedas yra mažesnis negu skirtingo išsivystymo augmenijos.
Augmenija, ištisai dengianti dirvos paviršių atspindi iki 20-25% suminio energinio apšviestumo. Likusios energijos vieną dalį augmenija sugeria , kitą praleidžia iki dirvos paviršiaus. Po glaudžia medžio danga priklausomai nuo jų rūšies, amžiaus, klimatinių sąlygų, paros ir metų laiko patenka 5-60% suminio energinio apšviestumo.
Absoliutiniai aktinometriniai prietaisai yra šie: aktinometras, piranometras, albedometras, balansometras ir heliografas.
Aktinometras yra skirtas matuoti tiesioginės Saulės spinduliuotės energinį apšviestumą į paviršių, statmeną Saulės spinduliams, ir yra sudarytas iš termobaterijos, korpuso- vienu galu atviro vamzdžio termoelektrovaros matavimo prietaiso. Termobaterijos lyginiai galai per izoliatorių yra priklijuoti prie juodos spalvos sidabrinio disko patalpinto aktinometro korpuso gale, nelyginiai galai- per...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!