Įvardžiuotinių ir paprastųjų formų vartojimas

Įvadas. Šių dienų spaudoje kalbos klaidos yra dažnai pasitaikantis reiškinys. Tai ypač pastebima įvairiuose publicistinio žanro leidiniuose, kuriuose paprastai yra vartojama nemažai specifinių terminų. Didelę įtaką kalbos vartosenai daro iš kitų kalbų, pavyzdžiui, rusų, anglų, perimamos sintaksinės, morfologinės žodžių ar jų junginių darybos savybės arba pavieniai žodžiai, dažniausiai terminai, kurie paprastai yra vartojami taip pat kaip originalo kalboje, tik pridėjus lietuviškas galūnes. Nepaisant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos taikomo kalbos norminimo bei pakeisti siūlomų variantų, tokios žodyno, sintaksės bei morfologijos klaidos vis labiau įsiskverbia į kalbą ir griauna nusistovėjusias lietuvių kalbos tradicijas.
Darbo tikslai: sugebėti rasti bei atpažinti lietuviškoje spaudoje (žiniasklaidoje, mokslinėje literatūroje, kituose įvairaus žanro leidiniuose) pavartotas kalbos klaidas, šiuo atveju, netaisyklingo įvardžiuotinių ir paprastųjų formų kalbos dalių vartojimo atvejus, mokėti juos analizuoti bei gebėti ištaisyti į atitinkančius kalbos komisijos nustatytus kriterijus taisyklingus variantus. Taip pat vienas iš svarbiausių tikslų yra ateityje sąmoningai tobulinti taisyklingą lietuvių kalbos vartoseną bei kryptingai naudoti įgytas žinias šitokiu būdu užtikrinant klaidų kalboje mažėjimą ir jos tendencingą gryninimą.
Darbo uždaviniai tikslui pasiekti: peržiūrėti lietuvišką spaudą, interneto svetaines, surasti įvairaus žanro leidiniuose kalbos normų neatitinkančių sakinių, kurie būtų susiję su nagrinėjama kalbos dalių įvardžiuotinių ir paprastųjų formų poteme, bei juos išnagrinėti ir ištaisyti remiantis kalbos komisijos nustatytais kriterijais. Taip pat buvo ieškoma sakinių, kuriuose būtų pavartotos netaisyklingos skolinių formos, t.y. kalbos komisijos nepatvirtinti ir todėl nevartotini pasiskolinti iš kitų kalbų žodžiai, visi šie sakiniai buvo ištaisyti. Vienas iš jų buvo nusiųstas ištaisyti Valstybinei lietuvių kalbos komisijai . Darbo gale pateiktos išvados.
formos vartotinos, kai įeina į terminą ar kokį sudėtinį pavadinimą, pavyzdžiui, Vilniaus devintoji (ne devinta) vidurinė mokykla. Šių žodžių įvardžiuotinės formos būtinos ir nusakant švenčių dienas: Kovo vienuoliktoji (ne Kovo vienuolikta), tačiau nepabrėžiamas, paprastas dienas geriau nusakyti paprastosiomis formomis, taip pat ir visais kitais atvejais neakcentuojamų, specialiai neišskiriamų kelintinių skaitvardžių patartina rinktis paprastąsias, o ne įvardžiuotines formas. Kai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!