Kalbos kultūra, jos svarba

Kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme.
Kalbos kultūra siaurąja prasme - tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir norimas jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Jokios kalbos grožybės nedaug gelbės, jei kalba bus netaisyklinga. Taisyklingumas būtinas tiek rašytinei, tiek sakytinei kalbai.
Sakytinei kalbai dar svarbu gera tartis ir taisyklingas kirčiavimas, rašytinei – norminė rašyba ir skyryba.
Didesni kalbos kultūros reikalavimai keliami rašytinei kalbai, o sakytinė buitinė kalba griežčiau nereglamentuojama. Vis dėlto kas netaisyklingai kalba buityje, tam sunkiau sekasi taisyklingai rašyti arba be klaidų prabilti viešai. O juk sakytinė viešoji kalba savo ypatybėmis yra tarpinė tarp šnekamosios ir rašomosios kalbos, todėl jai kalbos kultūros reikalavimai pakankamai griežti.
Taisyklingumas – pagrindinis kalbos kultūros reikalavimas. Tačiau šitokios kalbos kultūros siaurąja prasme neužtenka. Kartais žmogus šneka ir rašo taisyklingai, bet nesudomina, nepatraukia; su tokiu žmogumi bendrauti taip pat nelabai malonu. Kodel? Matyt, jis nėra išsiugdęs kalbos kultūros plačiąja prasme.
Kalbos kultūra plačiąja prasme, apibendrintai kalbant, be kalbos taisyklingumo, dar apima kalbos estetiką ir kalbos etiką. Šitaip išplėtus kalbos kultūros sąvoką, galima kalbėti apie komunikacinę kalbos kultūrą: ar sugeba žmogus ne tik taisyklingai, bet ir gražiai, kultūringai bendrauti, patraukti, sudominti, daryti poveikį.
Kalbos estetika reikalauja, kad mūsų kalba būtų ne tik taisyklinga, bet ir graži: vaizdinga, žodinga, įtaigi. Tačiau graži gali būti ir sausoka, dalykiška kalba. Čia būtina atsižvelgti, ką pataria statistika: galvokime, ką, kam, kokį tikslą turėdami ir kokiomis aplinkybėmis sakome arba rašome, ir pagal tai pasirinkime tinkamą funkcinį kalbos stilių. Vienokia – daug oficialesnė – kalba prabylame pasirinkę oficialųjį kalbos stilių: administracinį arba mokslinį. Kitokia – daug laisvesne – kalba būdinga vadinamiesiems laisviesiems stiliams: buitiniam, meniniam ir publicistiniam, nors pastarasis daug priklauso nuo rašinio žanro.
Sakytinės kalbos estetika glaudžiai susijusi ir su retorika – iškalbos meno ir mokslo – reikalavimais. Turi būti tinkama kalbos ritmika ir melodija; reikia mokėti intonacija, pauzėmis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!