Kalbos kultūra spaudoje

Gera žinoti, jog mūsų kalba sena, garbinga, artima savo promotei - indoeuropiečių prokalbei. Apie ją, kaip apie vieną iš seniausių, kalbama didžiausiuose pasaulio universitetuose. Pirmuosius kalbos kultūros pagrindus mums davė tėvai, darželio auklėtojos, mokytojai. Tačiau dažnai patys nesugebame, o gal nenorime branginti savo kalbos, teršiame ją kitų kalbų žodžiais, posakiais, kurie nedera, netinka, yra svetimi.
Kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme. Sakant apskritai, kalbos kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas. Kalbos kultūra siaurąja prasme – kalbos taisyklingumas. Didesni reikalavimai keliami rašytinei kalbai. Kalba yra neatskiriamas žmogaus palydovas. Ji tartum pagrindinė žmogiškumo ypatybė eina drauge su žmogumi nuo pat jo atsiradimo. Žodis aptarnauja žmogų visose jo gyvenimo srityse: kultūros, meno, literatūros, technikos, buities.
Kalbos kultūra yra labai svarbi. Nuo to ar taisyklingai kalbame priklauso aplinkinių nuomonė apie mus. Kalbos kultūra gali labai daug pasakyti apie patį žmogų.
Žmonės linkę iš spaudos perimti labai daug kalbos kultūros klaidų. Todėl ši tema yra gana aktuali. Galbūt dažniau gilinantis į daromas kalbos kultūros klaidas galima butų išmokti kalbėti taisyklingiau.
.
1.2 Darbo tikslas.
Darbo tikslas užfiksuoti ir išnagrinėti kalbos kultūros klaidas spaudoje: netaisyklingai vartojamus posakius, žodžius, sintaksės klaidas. Pasistengti sužinoti kokios klaidos daromos dažniausiai ir ištaisyti jas. Taip pat surasti kokiuose straipsniuose kalbos kultūros klaidos daromos dažniausiai (politikos, verslo, pramogu, interviu).
1.3 Uždaviniai tikslui pasiekti.
1.Laikraščių straipsnių analizė.
2.Klaidų suradimas ir surūšiavimas.
3.Klaidų tikrinimas.
1.4 Metodai.
1. Aprašomasis (klaidų aprašymas, išanalizavimas).
2. Lyginamasis (staripsnių lyginimas).
2 DĖSTYMAS
2.1 Teorinė apžvalga
Kalbos kultūrai būdingos leksikos (žodyno), sintaksės, morfologijos, pusdalyvio ir padalyvio vartojimo klaidos.
Leksika.
1.Vertiniai – žodžiai ar posakiai, sudaryti pagal svetimos kalbos pavyzdį, antraip tariant išversti „paraidžiui“. (A Paulauskienė „Kalbos kultūra“) Kai kurie vertiniai yra geri ir reikalingi kalbai, bet kai kurie jai tik kenkia.
2.Visiškai nevartotini barbarizmai – svetimi, nereikalingi žodžiai, atėję i kalbą įvairiais keliais ir iš tarmių, ir iš kitų kalbų.
3.Nenorminai hibridai – žodžiai, kurių kamieną sudaro lietuviška šaknis ir nelietuviški priešdėliai, priesagos. Pvz.: nedabėgti, bėdavoti,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!