Kalbos kultūros klaidos su pavyzdžiais

ĮVADAS Kalba – protėvių palikimas ir turtas. Kalba atskleidžia kiekvienos tautos individualumą, todėl labai svarbu ją išsaugoti. Turtinga, išlavinta kalba galima tobuliau mąstyti, tiksliau išreikšti mintis, perteikti patirtį. Kalbos kultūra svarbiausia yra bendrinei kalbai. Bendrinė kalba – tai visai tautai bendra viešojo bendravimo kalba. Lietuviai, kaip ir daugelis kitų tautų, ją turi. Ja rašomi raštai, leidžiama periodinė spauda, kalbama per radiją ir televiziją. Be jos neįsivaizduojame mokyklos, valstybinių ir kitokių viešojo bendravimo įstaigų. Puoselėti bendrinę kalbą – tai ne tik saugoti ją nuo įvairiausių teršalų, bereikalingų skolinių, bet ir palaikyti jos normų pastovumą, t.y. paisyti žodynų ir gramatikos taisyklių. Bendraujant ir bendradarbiaujant tarptautiniu mastu, kalboje atsiranda vis daugiau naujadarų, netaisyklingos darybos žodžių bei konstrukcijų, prieštaraujančių lietuvių bendrinės kalbos normoms. Šio darbo tikslas – surasti kalbos klaidų pavyzdžių, juos ištaisyti bei pateikti teoriškai pagrįstus klaidų taisymus. Siekiant įgyvendinti iškeltą tikslą, išskiriami tokie darbo uždaviniai: • Surasti 30 sakinių su kalbos klaidomis. • Rastas kalbos klaidas ištaisyti. • Išanalizavus klaidas bei jų taisymus visus sakinius sugrupuoti pagal kalbos klaidų rūšis. • Pateikti ištaisytų klaidų teorinį paaiškinimą. Darbas sudarytas iš dviejų skyrių. Pirmąjame skyriuje pateikti sakiniai, kuriuose yra kalbos klaidų, bei tų klaidų taisymai. Sakiniai sugrupuoti pagal kalbos klaidų rūšis. Antrąjį skyrių sudaro ištaisytų klaidų teoriniai komentarai. I. KALBOS KLAIDOS IR JŲ TAISYMAI LEKSIKOS KLAIDOS Tarptautiniai žodžiai 1. Kaimo gyventojai Lietuvos narystę Europos Sąjungoje sieja ir tebesieja su žemės ūkiui ir kaimo plėtros finansine perspektyva (= ateitimi), tačiau kol kas, net ir po ES valstybių vadovų pasiekto susitarimo, nevisiškai aišku, ar svarbi mūsų šaliai sritis bus pakankamai finansuojama iš ES biudžeto 2007–2013 m. 2. Stabilumo ir augimo fakto (SAP) ir dėl valstybių narių ekonominių politikų atviro koordinavimo mechanizmo efektyvumo (=veiksmingumo). 3. Kaimo progresas (= pažanga) - bendruomenių rankose. Nevartotini naujieji skoliniai 4. BPD prezentacija (= pristatymas) ES fondų paramai gauti. 5. Žiūrint į valstybės operacijas kaip į grynųjų pinigų srautus, bendrosios įplaukos visada yra lygios bendrosioms išmokoms, ir todėl valstybės fiskalinės (= iždo) sąskaitos visada būna subalansuotos. 6. Šiuo metu bendrovė ne tik užsiima ZyXEL įrangos platinimu, distributorių (=skirstytojų) tinklo plėtimu, bet ir aktyviai diegia ją besiplečiančiame interneto vartotojų tinkle „Penkių Kontinentų komunikacijų Centras“. 7. Lizingas (=ilgalaikė išperkamoji nuoma)- ypač palankus mažoms ir vidutinėms įmonėms. 8. Tačiau barteriniai (= natūriniai) mainai yra brangūs, todėl riboti. Žodžiai, pavartoti netinkama reikšme (semantizmai) 9. Palaikomi tamprūs (= galudūs, artimi) ryšiai su valstybinėmis ir privačiomis institucijomis, randami partneriai užsienyje. 10. Jis elgėsi neapdairiai ir turėtų nešti atsakomybę (= būti atsakingas, atsakyti) už tai. 11. Reikia tik prakontroliuoti (=kontroliuoti), kad direktorius ilgai tų pinigų nelaikytų, turi būti nustatyta įmonėje tvarka, kokiais terminais atskaitingas asmuo atsiskaito už gautus lėšas 12. Jie sugrįš, jeigu bus įvesti vieningi (= vienodi) tarifai. ŽODŽIŲ DARYBOS KLAIDOS Priešdėliniai vediniai 13. Kadangi ši problema yra aktuali ir jos nesprendimas tiktai didina šią problemą, kad valstybei reikia damokėti (=primokėti) privatizuojant objektus. 14. Galimybė apjungti (= sujungti) mažus sklypus. 15. Jūs galite patys paskaičiuoti (=suskaičiuoti), kokia būtų mėnesinė įmoka, perkant mūsų butą. 16. 1999 metais vadovybė išskyrė(=skyrė) pinigų ir pastatė nuotolinio pristatymo pastatą (RDF – Remote Delivery Facility), kuriame ir tikrinama visa korespondencija. MORFOLOGIJOS KLAIDOS Įvardžiuotinų formų klaidos 17. Individualių (= individualiųjų) įmonių įstatyme (Žin., 2003, Nr. 112-4991) numatyta, kad individuali (= individualioji) įmonė paveldima Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. 18. Kaip apmokėti už prekes, užsakomas internetu? Apmokėjus grynais (= grynaisiais) ar pavedimu, kai prekės gautos. 19. Įmonės veiklą sudaro tarpininkavimo paslaugos perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamą (= nekilnojamąjį) turtą. Būdvardžių laipsniavimo klaidos 20. Nepelninga įmonė gali būti ilgą laiką palaikoma valstybės sąskaita, kuomet labiau naudinga (= naudingiau) būtų leisti jai bankrutuoti. Pagrindinių ir dauginių formų vartojimo klaidos 21. Premija skiriama kiekvieneriais metais (=kasmet) už muziejininkystės, kraštotyros darbus, kultūrinę ir mokslinę veiklą bei darbus, įprasminančius P.Bugailiškio vardą. SINTAKSĖS KLAIDOS Vietininko vartojimo klaidos 22. Pavyzdžiui, Prancūzijoje apie 5% dirbančiųjų dirba valstybės nuosavybėje esančiose įmonėse ( = valstybei priklausančiose įmonėse). 23. Kai automobilis parduodamas mažiau nei per 60 kalendorinių dienų atlygis už automobilio pardavimą yra: 5 % lauko ekspozicijoje ir 7% salone, bet ne mažiau kaip 1500 Lt (tame tarpe (= su) PVM). 24. Išnagrinėjus darbo santykių reglamentavimą Lietuvoje, buvo padarytos šios išvados ir rekomendacijos dėl darbo teisės pobūdžio ir tobulinimo krypčių: darbo santykiai daugelyje atvejų (= dažniausiai) reguliuojami pernelyg smulkmeniškai, šio reguliavimo tikslai dažnai ne tik nepasiekiami, bet įstatymo normų laikymasis tampa tik formalus arba šios normos apeinamos; todėl būtina darbo įstatymuose įtvirtinti tik pagrindinius darbuotojo ir darbdavio santykių principus ir atsisakyti detalaus jų nustatymo; Kilmininko vartojimo klaidos 25. Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas Vaclovas Šleinota informavo, kad apsvarstęs teikiamą projektą komitetas priėjo išvados ( priėjo išvadą), jog reikalinga esminė ir rimta investicinės aplinkos analizė, priežasčių, kodėl investicijos į Lietuvą ateina taip sunkiai, tyrimas Bendraties vartojimo klaidos 26. Ypatingai prekybos apimtis buvo sumažėjusi gegužės mėnesį, kai buvo parduota ar miškų urėdijoms priklausančioms lentpjūvėms pateikta tik 256 tūkst. m³. Jei lyginti (= palyginti) su praeitais metais, antrą ketvirtį prekybos apimtis buvo nedaug mažesnė nei prieš metus. Prielinksnių vartojimo klaidos 27. Deja, net ir prie geriausių norų (= net ir labai norėdama) savivaldybė negali jiems padėti, nes patenkinusi tokius "legalių vežėjų" norus ji sulauktų dar vieno teismo dėl įstatymo nesilaikymo. 28. Jei šį skaičių laikyti už pagrindą ( = laikyti pagrindu) ir Lietuvos atveju (naudojantis 2001 m. statistika), tai bendra išlaidų suma per metus sudarytų nuo 225 iki 310 milijonų litų. 29. Gaminių kainų, teiraukitės pas mūsų projektų vadovų (= teiraukitės mūsų projektų vadovų)arba atsiųskite jus dominančių gaminių sąrašą ir mes su jumis susisieksime. Neigiamų tarinių vartojimo klaidos šalutiniuose sakiniuose 30. Kaip nekeista (= Kad ir keista), atlyginimai įvairiose įstaigose kartais skiriasi net keturis kartus. II. KALBOS KLAIDŲ ANALIZĖ LEKSIKOS KLAIDOS Leksikos klaidos yra bendrinės kalbos normų neatitinkantys žodžiai. Jų atsiranda dėl žodžių reikšmės ir vartosenos iškraipymų ir dėl kitų kalbų poveikio. Tarptautiniai žodžiai Tarptautiniai žodžiai – svetimos kilmės žodžiai, vartojami daugelio kalbų ir paprastai eina mokslo, meno, kultūros ir technikos terminais. Yra vartotini ir nevartotini ir tarptautiniai žožiai. Tarptautinių žodžių vartojimas labai priklauso nuo funkcinio kalbos stiliaus. Oficialiosiuose kalbos stiliuose (moksliniame, administraciniame) jų vartojama daugiau. Laisvuosiuose kalbos stiliuose (buitiniame, meniniame, publicistiniame), jeigu varžosi savas ir tarptautinis žodis, lietuviškiems žodžiams teiktina pirmenybė. 1. Perspektyva ( = ateitis); 2. Efektyvumo (=veiksmingumo); 3. Progresas (= pažanga). Nevartotini naujieji skoliniai Tai nevartotini svetimi žodžiai, kuriems randame savų pakaitų. Anksčiau nevartotini skoliniai veržėsi iš slavų, germanų kalnų. Dabar daug nevartotinų skolinių plūsta iš Vakarų – ypač anglų kalbos. Neretai kai kurių sričių specialistai (politikai, žurnalistai), pastebėję, kad šiuos žodžius toleruoja ir kaimynų kalbos (rusų, lenkų, latvių), bando juos laikyti tarptautiniais žodžiais, nors dažniauisiai jie nėra tokie. 4. Prezentacija (= pristatymas, pateikimas, supažindinimas); 5. Fiskalinės (= iždo); 6. Distributorių (=skirstytojų, platintojų); 7. Lizingas - Kalbos komisijos Žodyno pakomisės apsvarstytoje „Kalbos patarimų“ dalyje „Leksikos skoliniai“ nutarta teikti 3 žodžio „lizingas“ atitikmenis: 1. išperkamoji nuoma, 2. ilgalaikė nuoma, 3. finansinė nuoma. 8. Barteriniai (= natūriniai) mainai. Žodžiai reikšmės klaidos (semantizmai) Semantizmas yra savas žodis, tam tikruose kontekstuose pavartojamas svetima, anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Neturėtą reikšmę žodžiui suteikia svetimos kalbos įtaka. Svetimos kalbos dažniausiai paveikia šalutines žodžio reikšmes, o pagrindinė reikšmė nepažeidžiama. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai kenkia kalbos taisyklingumui. Rečiau ne ta reikšme pavartojamas nesuprastas lietuviškas žodis, ypač kai imamas iš senųjų raštų arba iš kurios nors tarmės 9. Tamprūs (= galudūs, artimi) ryšiai; Žodis „tamprus“ reiškia „stangrus, elastingas, tąsus“, todėl nevartotinas reikšme „glaudus, artimas“. 10. Nešti atsakomybę (= būti atsakingas, atsakyti). „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (Vilnius, 2003) teikiama net dešimt veiksmažodžio nešti reikšmių: „paėmus su savimi gabenti“ (neša lagaminą); „rinkti, krauti“ (bitės medų neša); „varyti, traukti su savimi“ (vėjas neša debesis, dulkes) ir kt. Tačiau su atsakingumu susijusios reikšmės nėra. Pasakymas nešti atsakomybę nevartotinas, tai pažodinis vertinys iš rusų kalbos. 11. Vieningi (= vienodi) tarifai. Būdvardis vieningas, vieninga nevartotinas reikšme „vienodas, vienoda“, vieningi gali būti žmonės, vieninga tauta ir pan. 12. Prakontroliuoti (=kontroliuoti), ŽODŽIŲ DARYBOS KLAIDOS Netaisyklingos darybos žodžiai kalboje atsiranda dėl raidiško jo vertimo iš kitų kalbų ir netinkamai pavartotų darybinių žodžių elementų. Priešdeliniai vediniai Taisytinų priešdėlių vedinių yra dvi grupės: arba nevartotinas pats priešdėlis ir visas žodis yra barbarizmo atmaina – neteiktinas hibridas, arba priešdėlis yra savas, bet verstinis ir todėl sudarytasis žodis jokia reikšme netinka, arba priešdėlinis žodis viena reikšme yra geras, o kita – dalinis ar net tikrasis semantizmas. Nenorminai priešdėlių vediniai dažniausiai atsiranda dėl priešdėlių painiojimo ir nelietuviškos kilmės priešdelių vartojimo. Didėlė klaida vartoti slaviškos kilmės priešdėlį da- . 13. Damokėti (= primokėti); Nevartotini iškreiptos reikšmės žodžiai Žodžių reikšmė keičiasi natūraliai, kai žodis vartojamas perkeltine prasme, ir nenatūraliai – dažniausiai dėl kitų kalbos poveikio. Todėl keičiamos tų žodžių reikšmės. 14. Apjungti (=sujungti, suvienyti, suburti); 15. Paskaičiuoti (= suskaičiuoti, apskaičiuoti); 16. Išskyrė(=skyrė) MORFOLOGIJOS KLAIDOS Morfologijos objektas – žodžių formos. Morfologijos klaidų daroma nelabai daug, nes žodžių formas kitų kalbų įtaka sunkiai paveikia. Dažniausiai pasitaikančios morfologijos klaidos: pasirenkama ne ta žodžio giminė, ne tas skaičius, ne ta linksnio galūnė, painiojamos įvardžiuotinės ir neįvardžiuotinės, sangrąžinės ir nesangąžinės formos. Įvardžiuotinų formų klaidos Kokybiniai būdvardžiai, dalyviai, kelintiniai skaitvardžiai ir keletas įvardžių turi paprastąsias ir įvardžiuotines formas. Įvardžiuotinės formos būtinos, kai pasakoma daiktų rūšis, tam tikras tipas ir sudaromas sudėtinis terminas. Taip pat įvardžiuotinių formų reikia pabrėžiant daiktų išskirtinumą, jų ypatybes. 17. Individualių (= individualiųjų); 18. Grynais (= grynaisiais); 19. Nekilnojamą (= nekilnojamąjį) turtą. Būdvardžių laipsniavimo klaidos Pagal bendrinės kalbos normas I ir II linksniuotės būdvardžiai, būdvardėjantys neveikiamieji dalyviai, bevardės giminės būdvardžiai laipsniuojami. Lietuviai laipsnius sudaro pridėdami tam tikras priesagas (baigmenis). Nevartotinas laipsniavimo būdas – laipsnių nusakymas samplaikiniu būdu – dviejų žodžių junginiais su labiau, labiuasiai (kartais daugiau, daugiausiai). 20. Labiau naudinga (= naudingiau); Pagrindinių ir dauginių formų vartojimo klaidos 21. Kiekvieneriais metais (=kasmet); SINTAKSĖS KLAIDOS Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Jos pakerta pačią kalbos sistemą. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija. Juk į ją paprastai įeina vis kiti žodžiai. Dažnesnės sintaksės klaidos – klaidingai sudaryti ar netinkamai vartojami žodžių junginiai, retesnės – netaisyklingai sudaryti ir netinkamai vartojami sakiniai, ypač sudėtiniai. Vietininko vartojimo klaidos Vietininkas netinka daikto požymiui veiksnio reiškimosi būdui nusakyti 22. Valstybės nuosavybėje esančiose įmonėse (=valstybei priklausančiose įmonėse); Vietininkas nevartotinas po linksnio 23. Tame tarpe (=su ); 24. Daugelyje atveju (=dažniausiai); Kilmininko vartojimo klaidos Kilmininkas nevartotinas su veiksmažodžiais pasiekti ir prieiti 25. Priėjo išvados (=priėjo išvadą); Bendraties vartojimo klaidos Bendratis nevartotina su jungtuku jei(gu) sąlygai reikšti: 26. Jei lyginti (= palyginti, jei lyginsime). Prielinksnių vartojimo klaidos Prielinksnis prie netinka veiksmo aplinkybėms nustatyti 27. Net ir prie geriausių norų (=net ir labai norėdami); Prielinksnis už nevartotinas laikant (imant) ką, kuo 28. Laikyti už pagrindą (=laikyti pagrindu); Neigiamų tarinių vartojimo klaidos šalutiniuose sakiniuose Neigiamos tarinio formos nevartotinos nuolaidos šalutiniuose sakiniuose, kai nereiškiamas neigimas. 29. Kaip nekeista (= kad ir keista); IŠVADOS Kalbos kultūros problema sietina su sunorminta bendrine kalba. Bendrinės kalbos normas reikia saugoti nuo pažeidimų: įvairių kalbos iškraipymų bei kitų kalbų įtakos. Lietuvių bendrinė kalba susiformavo palyginti vėlai tik XIX ir XX sandūroje. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę buvo sudarytos visos sąlygos lietuvių kalbai plėtotis ir tobulėti. Prie Lietuvos Respublikos Seimo veikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, reguliuojanti kalbos raidą, oficialiai kontroliuojanti kalbos vartojimo būklę. Valstybinė kalbos inspekcija taip pat kontroliuoja tinkamą valstybinės kalbos vartojimą viešąjame gyvenime. Leidžiama daug kalbinės literatūros. Nors pastaruoju metu kalbos klaidų yra padaroma vis mažiau, tačiau, jų dar pasitaiko tiek bendrinėje, tiek šnekamojoje kalboje. Šiame darbe daugiausia leksikos klaidų pavyzdžių pateikta su netinkamai pavartotais tarptautiniais žodžiais, ir naujaisiais skoliniais. Anksčiau lietuvių kalbai didelę įtaką darė slavų, germanų kalbos. Dabar daug nevartotinų žodžių plūsta iš Vakarų – ypač anglų kalbos. Dažna problema – nevartotinų skolinių tapatinimas su tarptautiniais žodžiais. Klabininkai nurodo, kad lietuviškiems žodžiams teiktina pirmenybė, jeigu varžosi savas ir tarptautinis žodis. Taip pat darbe pateikta keletas semantizmų pavyzdžių. Netaisyklingos darybos žodžiai kalboje atsiranda dėl raidiško jo vertimo iš kitų kalbų ir netinkamai pavartotų darybinių žodžių elementų. Mes ieškojome kalbos klaidų straipsniuose, susijusiuose su finansininko, ekonomisto specialybe. Analizuotoje literatūroje kalbos darybos klaidų radome nedaug, mūsų darbe pateikti keturi pavyzdžiai. Morfologijos klaidų daroma nelabai daug, nes žodžių formas kitų kalbų įtaka sunkiai paveikia. Kalbininkams dažniau tenka spręsti, ar įsileisti į bendrinę kalbą tarminį morfologijos reiškinį. Mūsų darbe šių klaidų pavyzdžių taip pat nedaug. Sintaksės klaidos didelės, labai pavojingos. Joks pavienis netinkamas žodis kalbai tiek žalos nepadaro, kiek klaidinga sintaksinė konstrukcija. Sintaksės klaidas nėra lengva atpažinti ir taisyti. Šiame darbe pateiktos devynios sintaksės klaidos ir jų taisymai. LITERATŪRA 1. DABRAVOLSKIS, Bronius;KNIŪKŠTA, Pranas; KUČINSKAITĖ, Antanė; ir kt. Lietuvių kalbos žinynas. Kaunas, 1998. 543 p. ISBN 5-430-02548-8. 2. GRIŠKEVIČIENĖ, Jolita; LAPKUVIENĖ, Cecilija; NAVALINSKIENĖ, Gražina; ŠMULSKYTĖ, Rima. Lietuvių kalbos kultūros vadovėlis. Vilnius, 2003. 272 p. ISBN 9955-449-52-7 3. ŠUKYS, Jonas. Kalbos kultūra visiems. Kaunas, 2003. 319 p. ISBN 5-430-03554-8. 4. VAITKEVIČIŪTĖ, Valerija. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 2001. ISBN 9986-465-50-8. 5. Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vilnius, 2000. ISBN -5-420-01242-1. 6. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Prieiga per internetą: www.vlkk.lt/ 7. Valstybinė kalbos inspekcija. Prieiga per internetą: http://vki.lrs.lt/komisijos.html PRIEDAI Atlygis už automobilio pardavimą. Kai automobilis parduodamas mažiau nei per 60 kalendorinių dienų atlygis už automobilio pardavimą yra 5 % lauko ekspozicijoje ir 7% salone, bet ne mažiau kaip 1500 Lt (tame tarpe PVM). Prieiga per internetą:http://www.brcauto.com/lt/commission.brc Ar išliks valstybinės įmonės? Didžioji žiniasklaida kuria įspūdį, kad Europos Sąjungos šalyse valstybinės įmonės greitai bus privatizuotos ir taip jų nebeliks. Vedama propaganda, kad globalizavimo epochoje valstybinės įmonės neturi ateities. Juk nemaža valstybinių įmonių ir Lietuvoje neišgyveno, net tokios kaip “Lietuvos kuras”, nekalbant apie “Mažeikių naftą”. Skubant privatizuoti dažnai pamirštama, kad privačiam kapitalui svarbiausia pelnas, o ne vartotojų ar visuomenės interesai. Jeigu gaunamas pelnas netenkina investuotojo, jis pasitraukia iš įmonės ir savo turto (įmonės) dalį parduoda arba gamybą perkelia į kitą šalį. Panagrinėkime, kaip vyksta privatizavimas ES šalyse. Pavyzdžiui, Prancūzijoje apie 5% dirbančiųjų dirba valstybės nuosavybėje esančiose įmonėse. Nuo 1997 m. Prancūzijoje apie 1000 įmonių (firmų) yra privatizuota, o valstybės nuosavybėje išliko apie 1500 įmonių. Dirbantieji patenkinti darbo sąlygomis valstybės nuosavybėje esančiose įmonėse ir kovoja, kad jos nepablogėtų, kaip ir už savo turimų privilegijų išsaugojimą. Stambios įmonės, tokios kaip energetikos milžinas “EDF”, “France Telecom”, “Air France”, “La Poste”, dar yra valstybės nuosavybėje, nes jai priklauso didelė šių įmonių kapitalo dalis. Prieiga per internetą:http://www.lts.lt/archyvas/zinios_archyvas_58b.htm LLRI akiratyje - darbo santykių reglamentavimas Remigijus Šimašius, LLRI teisės ekspertas 1998-12-27 Komentaras, "Laisvoji rinka" 1998 Nr. 6 Nuosekliai propaguodamas ir siekdamas įgyvendinti laisvus ekonominius santykius, LLRI susidūrė su sritimi, mūsų visuomenėje iki šiol laikoma tabu. Ši kol kas neliečiama sritis - darbo santykių reglamentavimas. Vakaruose laisvos rinkos šalininkai jau seniai yra surėmę ietis su planinės ekonomikos propaguotojais. Čia aktyviai ir viešai diskutuojama dėl būtinybės panaikinti profsąjungų privilegijas, atsisakyti įvairiausių, absurdiškų reguliavimų, (pavyzdžiui, draudimo parduotuvėms dirbti savaitgaliais), kovojama su vis pasikartojančiais mėginimais priverstinai sutrumpinti darbo savaitę ir pan.   Su panašiomis problemomis susiduriame ir Lietuvoje. Mūsų krašte galima rasti pavyzdžių, kai darbo santykiai reglamentuojami ir mažiau, ir daugiau nei Vakaruose. Didelė dalis šiandienos problemų Lietuvoje - leisgyvės nustekentos įmonės, neišmokami atlyginimai algos, augantis nedarbas - yra būtent netinkamo darbo santykių reglamentavimo padarinys.   Dauguma darbo teisės normų yra priimtos tik paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, o dar sovietmečiu priimtas Darbo įstatymų kodeksas, su nedidelėmis pataisomis galioja iki šiol. Pagrindinė mintis, kylanti analizuojant darbo teisės aktus yra ta, kad jie sukurti visuotinio užimtumo dvasia, įteisina didelį ir nepagrįstą darbo santykių reguliavimą, stabdo rinkos ekonomikos plėtrą, mažina jos efektyvumą.   Išnagrinėjus darbo santykių reglamentavimą Lietuvoje, buvo padarytos šios išvados ir rekomendacijos dėl darbo teisės pobūdžio ir tobulinimo krypčių:   ·  darbo santykiai daugelyje atvejų reguliuojami pernelyg smulkmeniškai, šio reguliavimo tikslai dažnai ne tik nepasiekiami, bet įstatymo normų laikymasis tampa tik formalus arba šios normos apeinamos; todėl būtina darbo įstatymuose įtvirtinti tik pagrindinius darbuotojo ir darbdavio santykių principus ir atsisakyti detalaus jų nustatymo; Prieiga per internetą: http://64.233.183.104/search?q=cache:9ivfAtS56TUJ:www.lrinka.lt/index.php/meniu/spaudai/straipsniai_ir_komentarai/llri_akiratyje__darbo_santykiu_reglamentavimas/2063+%22daugelyje+atveju%22&hl=lt&gl=lt&ct=clnk&cd=20

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!