Kalbos kultūros klaidos bei jų tipai

ĮVADAS „Tautos išlikimas yra kultūros tradicijos išlikimas. Kalbos išlikimas. Tautą išlaiko kultūrinis inkstinktas, ypatingas kultūrinis gyvybingumas.<...>“ V. Daujotytė Aktualumas. Visada galima stebėtis žmogaus gyvenimo įvairovę. Kiek jame tautų tautelių, kalbų kalbelių, koks skitingas žmonių būdas, tikėjimas, kokie įvairūs papročiai, o žmogus vis tiek yra žmogus. Jis drauge ir didelis, ir mažas, ir kuriantis, ir visa naikinantis. Ne vienas žmogus yra pagalvojęs – kaip būtų gera, jei nebūtų nei kalbos barjerų, nei kraujo liejimo dėl kokio nors žemės gabalo ar religinių įsitikinimų... Aukštos kultūros tautos rūpinosi išrasti raštą, kad kartų kartoms piliktų savo dvasią ir tai, kas geriausia sukurta. Laikas išnaikina ištisas tautas ir kultūras, o kalba, sustingusi rašto paminkluose, pasilieka. Ji taip pat negyva, nes nėra žmonių, kurie galėtų ja nuolat keisti, derindami su pikitusiomis gyvenimo sąlygomis, kurdami naujų daiktų ir reiškinių vardus, pritaikydami ją savo gyvybiniams bendravimo poreikiams. Dažnai žmonės nevertina savo gimtosios kalbos, trumpina žodžius, juos pakeičia, skolina naujus žodžius iš užsienėčių. Taip kalboje atsiranda hibridai, žargonas, skoliniai, barbarizmai. Kurių visos tautos vengia. Problema. Dažnai kyla nesutarimų dėl neteisingai pavartoto linksnio, priešdelio, priesagos, kalbos dalių. Šiandien žmonės daro daug kalbos kultūros klaidų ne tik rašydami, bet ir kalbėdami. Tikslas. Surasti kalbos kultūros klaidų, jas išanalizuoti, ištaisyti. Mokėti taisiklingai kalbėti. Uždaviniai. 1. Surasti kalbos kultūros klaidų. 2. Klaidas apibūdinti ir įvertinti. 3. Ištaisyti klaidas. Objektas. Kalbos kultūros klaidos, kurias padaro žmonės, dirbantys maitinimo įstaigose, žurnalistai rašantys straipsnius apie maisto produktus. Tyrimo metodai. Literatūros analizė, klaidų palyginimas. Hipotezė. Jeigu savoji kultūra ir kalba pasirodys antrarūšė, mes būsime ne mes. Kalbos kultūros klaidos Sintaksės klaidos: Pirmykščias žmonėms taip patiko skruzdėlės, kad jie net turėjo ( = buvo ) iš kaulo pasidarę įnagius ( = įnagių ), padedančių iškrapštyti iš skruzdelyno sultingų vabzdžių. Netikėtai prireikė surengti banketą, o gal ruošiatės šeimyninei šventei, pokyliui, dalykiniam furšetui, bet neturite laiko skambinti ir ieškoti Jūsų pageidavimams ( = pageidavimus ) atitinkančio restorano, kavinės ar klubo? Gerbiamieji lankytojai, dėl smulkmenų prašome nesikreipti pas restorano ( = į restorano direktorių ) direktorių, tai trūkdo jo darbą, prašome aiškintis su personalu. Kokie maisto produktai labiausiai tinkami vartojimui ( = vartoti ) ?Atsako dietologė Aldona Matomai, ( = Matyt ) visi maisto produktai yra tinkami vartojimui, ( = vartoti ), bet siūlyčiau nepyktnaudžiauti tokiais produktais kaip: saldumynai, "greitasis maistas", daug riebalų turinčiais produktais. Kviečiame ant koncerto ( = į koncertą ), kuris įvyks Naujųjų metų naktį, Pasvalio Kultūros rūmuose.Pradžia 22 val. Įėjimas 50 Lt. Į kaina įeina maistas, gėrimai. Mes jums siūlome daugybę neįprastų patiekalų. Kad pagaminti ( = pagamintume ) šiuos patiekalus, naudojame aukštos kokybės produktus. Vaikai, buvo žiauriai nužudyti už tai, kad nusiskynė ( = nuskynė ) svetimus granatus. Ponas ( = Pone ), sakykite, ko tikitės iš 2006 metų? Leksikos klaidos: Semantizmai: Cukrų užpilti 5 šaukštais vandens ir virti apie 5 min. Sirupą atvėsinti. Arbūzą išplakti su citrinos sultimis ir sirupu. Pastatyti ( = padėti ) į šaldytuvą.. Mūsų šalies įmonių gaminiai toliau skina ( = laimi ) apdovanojimus užsienyje. Prieš Kalėdas sumanę pasipelnyti vagys apšvarino ( = apvogė ) A. Juozapavičiaus prospekte veikiančią geležinkelininkų valgyklą. Nenaudeliai išvilko ( = išnešė ) net pusę kibiro grietinės. Palangos pakraštyje įsikūręs jaukus baras "Prie jūros" kviečia Jūs. Kavinė dirba ( = veikia ) visą parą. „Laisvalaikis“ įdėjo ( = išspausdino ) reklamą apie „Polonezą“ Neapsigaukite. Be pavadinimo nieko lenkiško ten nėra. Hibridai: Mūsų kavinė išsiskyria tuo, kad jei jums pritrūko pinigų, gelėsite damokėti ( = sumokėti ) , kai ateisite kitą kartą. Žargonas: Baikit varyt ( = meluoti ) ir užsukit į „PasLado“ ten labai skanu, malonus aptarnavimas ir viskas labai greitai. Jums reikia pabandyti padirbti Kaune jau skambiai nugarsėjusiam „Calstrone“ ir „Tado Blindos smuklėje“. Turbūt dar Sibire chebra ( = kompanija ) lengviau dirbdavo. Yra ten tokia direktorė Danutė , kuri vapshie ( = visai ) nieko nesharina ( = nesupranta ) šioj srity. Barbarizmai: Klube įrengti du barai: vienas – pirmame, kitas – antrame aukšte, jauki šokių aikštelė, ir renginių metu iškylanti scena, šiltuoju metų laiku atidaromas stogas. 250 sėdimų vietų turintis pub‘as (=aludė )dažnai sulaukia kelis kartus didesnio lankytojų būrio, visiems pakanka vietos, o kartu linksmintis yra daug smagiau Jums reikia pabandyti padirbti Kaune jau skambiai nugarsėjusiam „Calstrone“ ir „Tado Blindos smuklėje“. Turbūt dar Sibire chebra ( = kompanija ) lengviau dirbdavo. Yra ten tokia direktorė Danutė , kuri vapshie ( = visai ) nieko nesharina ( = nesupranta ) šioj srity. Niekas čia nešneka apie kokteilius samadielkas ( = savos gamybos kokteilius ) Skoliniai: Varškę išmaišome su visais nurodytais priedais. Išminkytą paplotėlį dedame į skardą ir kepame kol pakils ir truputį apkeps. Tuo tarpu su trupučiu aliejaus pakepiname supjaustytus svogūnus, įdedame dešrą, supjaustytą kubeliais ( = gabalėliais ), dedame jau pavirtus šampinjonus, (=pievagrybius ) visa tai kepinant ( = kepant ) pridedame prieskonių. Virtus kiaušinius ir sūrį sutarkojame burokine tarka, pridedame majonezo ir išmaišome. Restorane „Aukštaičiai“ rasite didelį pasirinkimą karštųjų patiekalų, kurių kaina svyruoja nuo 6,00 lt iki 34,00 lt. Siūlomi ne tik tradiciniai bulviniai patiekalai, bet ir įvairūs mėsos, žuvies bei salotų meniu ( = valgiaraščiai). Super ( = labai geras ) maistas, super ( = labai geras ) aptarnavimas, super ( = labai gera ) aplinka. Na gal vasara biški ( = truputi )per garsu nuo šalia esančių atrakcionų. „Aukštaičiai“ taip pat patogi vieta verslo pietums ( = dalykiniams pietums ) ir yra ypač mėgstama užsienio svečių. Morfologijos klaidos: Mūsų šalies degtindariai ( = degtinės gamintojai )ir aludariai ( = alaus gamintojai ) vėl skina laurus tarptautinėse parodose. Du granatmedžio vaisiai kartais gali kainuoti dviejų žmonių gyvybę. Taip atsitiko Turkijoje, kur du devynmečiai ( = devynerių metų ) vaikai buvo žiauriai nužudyti už tai, kad nusiskynė ( = nuskynė ) svetimus granatus. Mūsų restorane galėsite atžymėti ( = švęsti, sutikti, pažymėti) Naujuosius metus. Programoje: šventinis koncertas, vaišės, dovanos, konkursai. Skaniausių salotų receptai:Paimkite pomidorų, agurkų, krapų ir petruškos.( = petražolių ) Visą tai smulkiai supjaustykite, įdėkite į didelį puodą ir pagardinkite aliejumi. Daugelio teatrų patalpose yra įsikurusios mažos kavinukės, kurios sulaukia vis daugiau lankytojų. "Per spektaklio pertrauką kviečiame žiūrovą ( = žiūrovus ) apsilankyti pas mus".Pasakojo vienos iš tokių kavinių savininkas.jų. Matomai, ( = Matyt ) visi maisto produktai yra tinkami vartojimui, ( = vartoti ), bet siūlyčiau nepyktnaudžiauti tokiais produktais kaip: saldumynai, "greitasis maistas", daug riebalų turinčiais produktais. Naujųjų metų proga kavinė „Zylė“ organizuoja pekių kilometrų prabėgimą. ( = bėgimą ). Mes su Vytka ( =Viktoru ) buvome pietų viename Palangos restoranų.. Kalbos kultūros klaidų taisymas Sintaksės klaidų taisymas: . . įnagius ( = įnagių ) Galininkas nevartotinas neapibrėžtam daiktų kiekiui ar daikto daliai reikšti vietoj dalies kilmininko. turėjo ( = buvo ) . Kilmininko žymimos ypatybės gali bųti įvairios: šiuo atveju ypatybė pagal priklausymą kam nors pageidavimams ( = pageidavimus ) Bendrinėje kalboje vartojama konstrukcija atitikti + galininkas. Naudininkas nevartotinas veiksmo objektui reišti su žodžiu atitikti. pas restorano direktorių ( = į restorano direktorių ) Pas + galininkas rodo buvimo vietą kieno nors namuose. Gali reikšti veiksmą ne tik namuose, bet apskritai kieno nors patesnėje aplinkoje. Nereikėtų šios konstrukcijos keisti dirbtiniu vietininku. Antroji jo reikšmė – ėjimas, vykimas į kieno nors namus, gyvenamąją vietą, ar šiaip buvimo vietą. Kiti įvairūs netaisyklingo šios konstrukcijos vartojimo atvejai priklauso arba nuo pažeisto pamatinio žodžio valdymo, arba yra trafaretų vertiniai. vartojimui, ( = vartoti ) Tikslo ir paskirties naudininkas nevartotinas, kai jį atstoja viena bendratis. Kartais galima pavartoti naudininką, kai labiau išryškinamą paskirtis. Bet jeigu yra grynas tikslas, veiksmažodinių daiktavardžių naudininkas netinka. Ir kur tik galima veiksmažodinį daiktavardį pakeisti veiksmažodžiu, ten ir reikia keisti. ant koncerto ( = į koncertą ), Ant + kilmininkas keistinas vietininku, kairyškesnė vidaus, o ne paviršiaus reikšmė. Kad pagaminti ( = pagamintume ) Jungtukas kad netinka tikslui reikšti, jei prie jo pavartojama bendratis. Tai lietuvių kalbai svetima konstrukcija. nusiskynė ( = nuskynė ) . Sangrąžos dalelytė si yra įvardinės kilmės. Tai ne kaitybos ( ne galūnė ), o kamienų darybos priemonė, kurios negalima pavadinti nei priesaga, nei priešdeliu, nes ji neturi pastovios vietos žodyje. Ponas ( = Pone ) Kreipinys, todėl turi būti vartojamas šauksmininkas. Leksikos klaidų taisymas: Semantizmai: Pastatyti ( = padėti ) Semantizmas – darinys iš žodžio semantika su svetima priesaga –izmas . Šis darybos tipas – tarptautinis. Semantizmas – tai savas žodis, pavartojamas svetima anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Svetimos įtakos paprastai paveikia šalutines žodžio reikšmes. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai dažnai vartojami. Dažnas jų vartojimas labai kenkia kalbos taisiklingumui. skina ( = laimi ) Semantizmas – darinys iš žodžio semantika su svetima priesaga –izmas . Šis darybos tipas – tarptautinis. Semantizmas – tai savas žodis, pavartojamas svetima anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Svetimos įtakos paprastai paveikia šalutines žodžio reikšmes. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai dažnai vartojami. Dažnas jų vartojimas labai kenkia kalbos taisiklingumui. apšvarino ( = apvogė ) Semantizmas – darinys iš žodžio semantika su svetima priesaga –izmas . Šis darybos tipas – tarptautinis. Semantizmas – tai savas žodis, pavartojamas svetima anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Svetimos įtakos paprastai paveikia šalutines žodžio reikšmes. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai dažnai vartojami. Dažnas jų vartojimas labai kenkia kalbos taisiklingumui. išvilko ( = išnešė ) Semantizmas – darinys iš žodžio semantika su svetima priesaga –izmas . Šis darybos tipas – tarptautinis. Semantizmas – tai savas žodis, pavartojamas svetima anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Svetimos įtakos paprastai paveikia šalutines žodžio reikšmes. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai dažnai vartojami. Dažnas jų vartojimas labai kenkia kalbos taisiklingumui. dirba ( = veikai ) Semantizmas – darinys iš žodžio semantika su svetima priesaga –izmas . Šis darybos tipas – tarptautinis. Semantizmas – tai savas žodis, pavartojamas svetima anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Svetimos įtakos paprastai paveikia šalutines žodžio reikšmes. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai dažnai vartojami. Dažnas jų vartojimas labai kenkia kalbos taisiklingumui. įdėjo ( = išspausdino ) Semantizmas – darinys iš žodžio semantika su svetima priesaga –izmas . Šis darybos tipas – tarptautinis. Semantizmas – tai savas žodis, pavartojamas svetima anksčiau neturėta reikšme arba keliomis reikšmėmis. Svetimos įtakos paprastai paveikia šalutines žodžio reikšmes. Semantizmų kalboje nėra daug, tačiau jie labai dažnai vartojami. Dažnas jų vartojimas labai kenkia kalbos taisiklingumui. Hibridai: damokėti ( = sumokėti ) Daugelis kalbininkų svetimu lietuvių kalbai laiko priešdelį –da Dėl jo kilmės yra visokių aiškinimų – vieni laiko jį skoliniu, kiti senoviniu baltų ir slavu kalbų palikimuPriešdelis –da bendrinei kalbai neteiktinas dėl to, kad jis neturi savo norminių reikšmių sistemos. Išskyrus reikšmę truputi, o visos kitos lietuvių kalbai svetimos, o veiksmažodis su priešdelis – da nereikalingas vertinys. Žargonas: varyt ( = meluoti ) Žargonui priklausantis žodis. Žargonas neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos, netaisyklinga, vulgari, svetimybėmis užteršta kalba, turinti tam tikrą stilistinę paskirtį. Iš esmės tai šnekamoji kalba, priklausantį kuriai nors veiklos sričiai. Žargonui būdingos kai kurios darybos ypatybės. Pvz.: trumpinimas, prastinimas, iškraipymas, svetimų darybos priemonių vartojimas. chebra ( = kompanija ) Žargonui priklausantis žodis. Žargonas neturi savo fonetinės ir gramatinės sistemos, netaisyklinga, vulgari, svetimybėmis užteršta kalba, turinti tam tikrą stilistinę paskirtį. Iš esmės tai šnekamoji kalba, priklausantį kuriai nors veiklos sričiai. Žargonui būdingos kai kurios darybos ypatybės. Pvz. trumpinimas, prastinimas, iškraipymas, svetimų darybos priemonių vartojimas. Barbarizmai: pub‘as ( = aludė ) Svetimas, nereikalingas žodis – barbarizmas, atėjęs į kalbą įvairiais keliais ir iš tarmių, ir iš kitų kalbų. Bendrinė kalba ginama nuo barbarizmų. Bendrinės kalbos barbarizmas tarmėje gali būti skolinys, nes kiekviena tarmė tarsi atskira kalba. vapshie ( = visai ) Barbarizmas. Tai svetimas, nereikalingas žodis, atėjęs į kalbą įvairiais keliais ir iš tarmių, ir iš kitų kalbų.Bendrinės kalbos barbarizmas tarmėje gali būti skolinys, nes kiekviena tarmė, tarsi atskira kalba. Neturėdama savo žodžio, skolinosi svetimą. nesharina ( = nesupranta ) Barbarizmas. Tai svetimas, nereikalingas žodis, atėjęs į kalbą įvairiais keliais ir iš tarmių, ir iš kitų kalbų.Bendrinės kalbos barbarizmas tarmėje gali būti skolinys, nes kiekviena tarmė, tarsi atskira kalba. Neturėdama savo žodžio, skolinosi svetimą. kokteilius samadielkas ( = savos gamybos kokteilius ) Barbarizmas. Tai svetimas, nereikalingas žodis, atėjęs į kalbą įvairiais keliais ir iš tarmių, ir iš kitų kalbų.Bendrinės kalbos barbarizmas tarmėje gali būti skolinys, nes kiekviena tarmė, tarsi atskira kalba. Neturėdama savo žodžio, skolinosi svetimą. Skoliniai: šampinjonus ( = pievagrybius ) Skolinių yra įvairių rūšių. Yra žodžiai skoliniai, yra reikšmės skoliniai. Vieni jų būtini, kiti nereikalingi. Nereikalingi yra tie svetimieji žodžiai, kuriems kalba nuo seno turi savų žodžių. meniu. ( = valgiaraštis) Skolinių yra įvairių rūšių. Yra žodžiai skoliniai, yra reikšmės skoliniai. Vieni jų būtini, kiti nereikalingi. Nereikalingi yra tie svetimieji žodžiai, kuriems kalba nuo seno turi savų žodžių. Super ( = labai geras ) Skolinis iš anglų kalbos, reiškiantis labia gerą įvertinimą.Galima pavadinti Skoliniams būtina ieškoti atitikmenų, nes jie labia panašūs į barbarizmus – nereikalingas svetimybes. verslo pietums ( = dalykiniams pietums ) Skolinių yra įvairių rūšių. Yra žodžiai skoliniai, yra reikšmės skoliniai. Vieni jų būtini, kiti nereikalingi. Nereikalingi yra tie svetimieji žodžiai, kuriems kalba nuo seno turi savų žodžių. Morfologijos klaidų taisymas: degtindariai ( = degtinės gamintojai ) ir aludariai ( = alaus gamintojai ) Iš kaitomųjų kalbos dalių sudūrimas nebudingas tik veiksmažodžiui. Veiksmažodis gali turėti sudurtą kamieną, bet toks kamienas jau yra gatavas, sudurtas perimamas į veiksmažodžių klasę. devynmečiai ( = devynerių metų ) vaikai Pagrindinės kiekinių skaitvardžių nuo 2 iki 9 formos, nevartotinos su daugiskaitiniais daiktavardžiais. atžymėti ( = švęsti, sutikti, pažymėti ) Šiuo atveju reikalingas kitas priešdelis ar kitas žodis.Priešdelis – at atvykimą pas ką nors,a tskyrimą nuo ko nors, nuėmimą nuo viršaus, grįžimo ar grąžinimo į buvusią padėtį, atsilyginimą. petruškos.( = petražolių ) Priesagos – ka ir – uška į bendrinę kalbą patenka iš senųjų hibridinių darinių, turėtų tarmėse. Dabar bendrinei kalbai didelio pavojaus nekelia, diskutuojma tik dėl vieno kito žodžio. žiūrovą ( = žiūrovus ) Dažnai mokslinio stiliaus vienaskaita perkeliama į paprastą buitinį pasakojimą. Kartais, logiškai mąstant, išeina, nei šis, nei tas. Taip pat pasitaiko nereikalingos formų mišrainės. Matomai, ( = Matyt ) Šiuo atveju turi būti vartojamas įterpinis prabėgimą ( = bėgimą )Šiuo atveju priešdelis nereikalingas. Vytka ( =Viktoru ) Priesagos – ka ir – uška į bendrinę kalbą patenka iš senųjų hibridinių darinių, turėtų tarmėse. Dabar bendrinei kalbai didelio pavojaus nekelia, diskutuojma tik dėl vieno kito žodžio. Sovietiniais laikais suintensyvėjo priesagos – ka vartojimas, vadinant vaikus mažybiniais vardais. Išvados ir siūlymai Visi žinome, kad kalbos kultūra – ne vien jos taisyklingumas, bet ir aiškumas, stilius, iškalba, net kalbančiojo laikysena, mimika, gestai, suvokimas, kam ir kada, kokiomis aplinkybėmis kalbama, sakinių formulavimas ir tikslus minties reiškimas. Dažnai padarome kalbos kultūros klaidų. Kartais netyčia, tiesiog nežinodami, kad sakome negerai, o kartais specialiai taip kalbame. Reikėtų daugiau dėmesio skirti savo kalbos tobulinimui, daugiau skaityti knygų. Literatūra ir kiti šaltiniai 1. Paulauskienė A. Lietuvių kalbos kultūra. – Kaunas. 2000. – ISBN 9986 – 13 – 764 – 0 2. Interneto svetainė www.lrytas.lt 3. Interneto svetainė www.meniu.lt 4. Interneto svetainė www.receptai.lt Priedai

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!