Etiketo bei kalbos kultūros problemos

Šiuolaikinio pasaulio tempai, pokyčiai ir ateities perspektyvos dažnai išjudina net, atrodytų, seniai užsistovėjusį vandenį. Ką čia kalbėti apie šiuolaikinį žmogų – veržlų, imlų, siekiantį tikslo, studijuojantį pasirinktą specialybę. Šiame perspektyvios ateities kelyje daug keliukų, vieškelių, takelių... Džiugu, kad gimtosios – valstybinės kalbos studijų kelias šiuolaikinėje visuomenėje pakankamai platus, svarbus ir reikšmingas. Tai skatina ir Europos Sąjungos nuostatos. Todėl kiekvienam žmogui, siekiančiam išsilavinimo, studijuojančiam užsienio kalbų, turėtų būti išdidu pirmiausia išmanyti savo gimtąją – valstybinę kalbą. Kalbos kultūra daugeliui asocijuojasi su nuobodžiomis, neaprėpiamomis studijomis, kalnais žodynų, gramatikų ir vadovėlių. Iš tiesų, turime nemažai turto. Ir dėl to galime drąsiai didžiuotis.
Terminas kalbos kultūra Lietuvoje palyginti naujas, pradėtas plačiau vartoti sovietmečiu – matyt, pagal rusų kalbos terminą.
Kalbos kultūrą galima suprasti siaurąja ir plačiąja prasme.
Sakant apskritai, kalbos kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas kalbos vartojimas, kaip kad, tarkim, elgesio kultūra yra pavyzdingas ar bent tinkamas elgesys, kaip kūno kultūra yra gera treniruoto kūno veikla, o kitaip – mokslas, kaip kūną treniruoti, išlaikyti sveiką. Pastarąja reikšme pavartojamas ir terminas „kalbos kultūra“, kai reiškia discipliną, aiškinančią, kokios yra kalbos klaidos, kaip jų išvengti ir siekti geros kalbos kultūros.
Kalbos kultūra siaurąja prasme – tai kalbos taisyklingumas. Turime vartoti įteisintus žodžius ir normines jų reikšmes, taisyklingus žodžių junginius bei sakinius. Tai kalbos kultūros pagrindų pagrindas. Jokios kalbos grožybės beveik negelbės, jei kalba bus netaisyklinga. Taisyklingumas būtinas tiek rašytinei, tiek sakytinei kalbai.
Sakytinei kalbai dar svarbu gera tartis ir taisyklingas kirčiavimas, rašytinei – norminė rašyba ir skyryba.
Pagal reiškimosi formą kalba yra sakytinė ir rašytinė. Ką pasakome žodžiu – tai sakytinė kalba, ką užrašome – rašytinė. Istoriškai žiūrint, pirminė yra sakytinė kalba. Rašytinė kalba, kuri šiandien jau labai svarbi, yra daug naujesnė: juk žmonija raštą išrado palyginti neseniai. O pagal pobūdį, tipą, būdingas ypatybes kalba yra arba šnekamoji (t. y. artima buitinei kalbai), arba rašomoji (t. y. primenanti raštų kalbą).
Dažniausiai sakytinė...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!