Kalbotyros mokslas

1. Mokslas, tyrinėjantis kalbą, vadinamas kalbotyra, arba lingvistika (pranc. linguistique iš lot. lingua “kalba”). Tai senas mokslas, savo užuomazgomis siekiantis antikos laikus. Tačiau mokslinė kalbotyra, t. y. toks kalbos tyrinėjimas, kuris remiasi moksliniais pagrindais, yra palyginti nesena: jos atsiradimas siejamas su XIX a. pradžia.
Kalbotyros užuominų galima rasti ir Senovės Indijoje, kur religiniuose indų himnuose svarstomi atskiri fonetikos, žodžių darybos, leksikos, rašybos klausimai. Vedos eidavo iš kartos į kartą iš lūpų į lūpas. Indai skyrė garsą nuo raidės. Sanskrito kalbą aprašė ir susistemino Paninis, kuris suformulavo 4000 morfologijos taisyklių, o visą gramatiką parašė eilėmis. Taisyklės suskirstytos į 8 knygas.
Senovės Graikijoje į apmąstymus apie kalbą įsitraukia filosofai. Nagrinėjamas ryšys tarp mąstymo ir kalbos, iškeliamas klausimas apie kalbos kilmę. Aristotelis išskiria 3 žodžių klases: vardažodžius (onoma), veiksmažodžius (ryma), jungtukus (sintezmos). Aristotelis apibrėžė ir sakinį: garsų kompleksų junginys, turintis tam tikrą savarankišką reikšmę, o jo sudaromosios dalys taip pat kažką reiškia. Jis taip pat išskiria ir sakinio dalis: subjektą (veiksnys), predikatą (tarinys), jungtį. Senovės graikai turėjo ir savo leksikografus bei glosų (nesuprantomų žodžių, posakių) aiškintojus.
Senovės Romėnai daug ką pasiskolino iš graikų. Daug dėmesio skyrė morfologijai. Markus Terencijus Varo parašė “De lingua latina” (apie lotynų kalbą). Čia daug dėmesio buvo skiriama morfologijai (kalbos dalims, žodžių darybai). Taip pat bandoma kalbėti apie sintaksę. Pradedama domėtis žodžių daryba, išskiriamos dvi kategorijos: daiktavardžiai, būdvardžiai.
Viduramžiais imta domėtis arabų ir hebrajų kalbomis. Arabai gramatines tradicijas perima iš graikų, domisi gramatika, kad taisyklingai būtų užrašytas Koranas. Iki XVIII a. domėjimasis kalba – filosofinio pobūdžio. XIX a. surinkta daug konkrečios kalbinės medžiagos apie įvairias kalbas (pasakos, dainos). XIX a. iškeliama bendrosios prokalbės idėja. XIX a. sukuriamas istorinis lyginamasis metodas.
Pirmasis mokslinės kalbotyros atstovas – Fransas Bopas. 1816 m. parašo veikalą “Apie sanskrito kalbos asmenavimo sistemą lyginant ją su graikų, lotynų, persų ir germanų kalbų asmenavimo sistema”. Šis mokslas pirmasis pavartoja terminą indoeuropiečiai (dauguma...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!