Kas tai yra filosofija?

Specialieji mokslai neabejotinai tikrų ir visuotinai pripažintų rezultatų, o filosofija, nepaisant tūkstantmečių pastangų negali. Be to, filosofiniam mąstymui, skirtingai negu moksliniam, nebūdinga pažanga. Jokia filosofija, skirtingai negu specialieji mokslai, nėra visų vienodai pripažįstama, lemia pati jos prigimtis. Ji laikoma dalyku, kuris rūpi kiekvienam ir todėl turi būti paprastas bei suprantamas, arba manoma ją esant tokią sudėtingą, kad jos imtis yra beviltiška. Filosofijos siekiamas tikrumas nėra mokslinis, t.y. vienodas kiekvienam intelektui; tai yra įsitikrinimas (Vergewisserung), kurį pasiekus prabyla pati žmogaus esmė. Mokslo žinios apima atskirus objektus, apie kuriuos kiekvienam žinoti visai nebūtina, o filosofija apmąsto būties visumą, susijusią su žmogumi, ji mąsto tiesą, kuri nuskaidrėdama prasiskverbia giliau negu bet koks mokslinis pažinimas.
Senovės graikams buvo akivaizdu, kad filosofija pirmiausia yra absoliutas pagrindo, t.y. iš esmės Dievo ieškojimas. Beje, su didele drąsa žymus filosofas J.Pieperis kreipė savo apmąstymus teologijos link kaip niekas kitas. Ir Bažnyčios Tėvai, ir ankstyvieji scholastai filosofo nuostabą dar suprato kaip adekvačią žmogaus laikyseną Apreiškimo nušviestos dieviškosios Paslapties akivaizdoje. Tačiau jau vėlyvoji scholastika ir ypač Descartes’o racionalistinės pastangos transformavo šią laikyseną ir griežtai atskyrė filosofiją nuo teologijos. Kiekvienas, kas abejoja tokio atsiskyrimo pagrįstumu, rizikuoja būti palaikytas “nešiuolaikinišku”. Bet juk kaip tik ši rizika ir yra amžinosios išminties meilės (philosophia perennis) laidas.
Graikų kalbos žodis ,,filosofas” (philosophos) yra žodžio sophos priešybė. Jis reiškia ,,mylintis pažinimą (esmę)”, skirtingai nuo to, kuris, įgijęs pažinimą, vadina save ,,žinančiuoju”. Ši žodžio reikšmė išliko iki mūsų dienų: tiesos ieškojimas, o ne tiesos žinojimas yra filosofijos esmė, kad ir kaip šią esmę iškreiptų dogmatizmas, t.y. tezėmis išreikštas, galutinis, tobulas ir doktrinieriškas žinojimas. Filosofuoti – tai būti kelyje. Klausimai filosofijai svarbesni negu atsakymai; kiekvienas atsakymas virsta nauju klausimu.
Tačiau šita būtis kelyje – žmogaus likimas laike - slepia savyje gilaus pasitenkinimo, o retkarčiais netgi pilnatvės galimybę. Ji glūdi ne žodžiais išreiškiamame supratime, ne tezėse ar deklaracijose, o istorinėse žmogaus būties...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!