Klasicizmo architektūra Lietuvoje

Klasicizmu naujasis stilius pavadintas dėl klasikinės architektūros formų propagavimo. Šis terminas kilo iš lotyniško žodžio classicus – “pavyzdinis”. Veržimasis prie Europos kultūros lopšio – antikinės Graikijos ir Romos, siekimas giliai moksliškai pažinti jų kultūrą iš dalies stabdė kūrybos naujumą, kreipė istorizmo stiliaus link, tačiau klasicizmas tuo metu buvo pažangus meno reiškinys.
Klasicizmas atsirado ir susiformavo XVII a. viduryje, Prancūzijoje, kur jis vadintas Liudviko XIV stiliumi. Šio stiliaus pastatai daugiausia buvo pasaulietinės paskirties. Tam turėjo įtakos prancūzų švietėjų filosofija, kuri rėmėsi materialistine pasaulėžiūra. Antroji klasicizmo atmaina, kuriai prigijo “paladianizmo” pavadinimas, susikūrė Italijoje. Netrukus šis stilius paplito visoje Europoje, kiekvienoje šalyje įgydamas vis naujų regioninių savitumų.
Architektūroje klasicistai stengėsi atsisakyti įmantriai puošnaus, emocingo baroko, pavienės pastato detalės laikytos antriniu dalyku, o daugiausia dėmesio telkta į orderio tektoniką. Klasicistai atmetė klasikinę koloną, neturinčią realios paskirties ar apkrovos ir siekė orderio praktinės funkcijos bei meninės raiškos vientisumo. Manyta, kad architektūra turi būti praktiška, ekonomiška, pastatai respektabilūs, bet paprasti, patogūs, taisyklingų formų, simetriškos kompozicijos.
Lietuvos klasicizmo užuomazgą paskatino italų (Romos) mokykla. Ryšiai su Italija sietini su žymaus lietuvių menininko Pranciškaus Smuglevičiaus (1745 – 1807) studijomis Romos Šv.Luko dailės akademijoje ir tolesne veikla Italijoje 1763–1784. P.Smuglevičius asmeniškai bendravo su teorinės klasicizmo programos kūrėju, vokiečių dailės istoriku Johanu J. Vinkelmanu, kurio meno istorijos darbai turėjo didelės įtakos Europos šalių architektūrai. P.Smuglevičius Italijoje įgijo profesinį architekto išsilavinimą, pasižymėjo kaip geras šios srities specialistas, artimai bendravo su Karlu ir Džambatista Spampaniais. Jam tarpininkaujant K.Spampanis 1770m. atvyko į Lietuvą, kur pasėjo pirmuosius klasicizmo daigus.
Prancūzų klasicizmo poveikis buvo gana ryškus formuojant to laikmečio Lietuvos architektūrą, nes Paryžiuje studijavo patys žymiausi to meto Lietuvos architektai.
Lietuvos klasicizmą iš dalies veikė ir anglų architektūra: sodybinių ansamblių kūrėjai perėmė jų parko komponavimo principus ir pritaikė savo kraštui. Be to, užsakovai – feodalai sodybas projektuoti kvietėsi ne tik vietinius, bet ir Vokietijos, Austrijos, Anglijos architektus. Tiesioginio kūrybinio ryšio taip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!