Kreditas ir kredito sistema

 Įvadas „Kreditas (lot. credere „tikėti“ ir creditum patikėta) – tai piniginė prievolė, kurią vėliau reikia įvykdyti, mokant atitinkamo dydžio palūkanas. Tai gali būti paskolos ir kitokie atidedamojo mokėjimo metodai, įgalinantys vartotojus ir firmas pirkti prekes, paslaugas, žaliavas, medžiagas ar dalis. Kreditai teikiami tiek vartotojams, tiek ir verslo subjektams.“ Kreditas labai svarbus šiai dienai, kai daugeliui žmonių nėra lengva įsigita tam tikrą prekią iškart, o kreditas suteikia puikia galimybę tai padaryti, be ilgų metų taupimo. Todėl noriu pabandyti išaiškinta kas tai yra kreditas ir kaip veikia jo sistema. Dėstyme bus kalbama: 1. Banko esmė atsiradimas ir funkcijos. 2. Kredito sistemos sandara. Bankų rūšys. 3. Kitos kredito sistemos įmonės. Jų vaidmuo ir veiklos specifika. 4. Bankininkystė Lietuvoje. 5. Kredito unijos. Banko esmė, atsiradimas ir funkcijos Visa ekonomikos sistema pagrįsta ekonominiu ūkiu. Kur visi kainų ir skolų sandėriai sutariami ir apmokami pinigais, kur pajamos ir turtas skaičiuojami pinigais. Bankai ekonomikoje atlieka strateginį vaidmenį, jie yra ašis apie kurią sukasi visas ekonominis gyvenimas. Ši aksioma patvirtina ne tik Didžiosios depresijos metais, bet liūdnai primenama vėl kiekvienu atveju, kai vienoje ar kitoje šalyje iškyla bankroto grėsmė žymesnei šalies bankų sistemos daliai arba didiesiems bankams. Svarbiausias komercinių bankų tikslas yra būti finansiniu tarpininku bei teikti įvairių sandėrių paslaugas. Jų funkcijos yra įvairiais būdais surinkti pinigus ir paskirstyti juos paskolų verslui ar kita forma. Komerciniai bankai teikia svarbią paslaugą visiems ekonomikos sektoriams, akumuliuodami santaupas ir jas panaudodami ekonominiams ir socialiniams poreikiams tenkinti. 1977 metais Europos Bendrijos Komisija priėmė ,,Pirmąją bankininkystės direktyvą”, kuri nustatė Europos Bendrijos šalims narėms vieningus bankininkystės principus. Svarbiausias jų – tai, kad bankai ir finansinės institucijos turi turėti licenziją savo veiklai vykdyti.Šioje direktyvoje duotas toks kredito įstaigos apibrėžimas: ,,Kredito įstaiga – įmonė, kurios veikla yra priimti indėlius ar kitokias grąžintinas lėšas iš visuomenės ir teikti paskolas savo sąskaita”. Bankai atlieka finansinių tarpininkų funkciją, nes jie pritraukia kapitalus, gyventojų santaupas ir kitas laisvas pinigines lėšas ir teikia jas laikinai naudotis tiems ūkio subjektams bei gyventojams, kuriems reikalingas papildomas kapitalas. Taip bankai atlieka labai svarbią ūkiui finansinių tarpininkų funkciją, pasiūlydami visuomenei piniginio kapitalo perpaskirstymo tarp ūkio šakų ir tarp teritorijų mechanizmą. Komerciniai bankai dažnai vadinami depozitiniais (indėlių) bankais, taip nurodant pagrindinę bankų veiklos kryptį. Komerciniai bankai yra specifiniai ūkio subjektai, kuriuose persipina daugelio rinkos dalyvių interesai: bankų savininkų, trokštančių gauti kuo didesnį pelną iš bankų veiklos, banko kreditorių, turinčių viltį, kad jų patikėti bankui pinigai duos pakankamą naudą, bus saugiai investuoti ir grąžinti savininkui pirmu pareikalavimu ar panaudoti jo nurodymu, valstybės, suinteresuotos, kad bankai paskirstytų finansinius išteklius atsižvelgdami į rinkos svertus ir finansuodami tas ūkio šakas, kurios duoda didžiausią pelną, ir kad atsiskaitymai tarp ūkio subjektų vyktų negrynaisiais pinigais, kas įgalina valstybę efektyviau kontroliuoti mokesčių mokėjimą, eksporto bei importo operacijas, kad bankų veikla būtų patikima ir stabili, nes nuo to labai priklauso šalies politinis, socialinis ir ekonominis stabilumas; pagaliau bankų skolininkų, suinteresuotų kuo mažesniais kaštais pasiskolinti trūkstamas lėšas savo reikmėms tenkinti, ir kitų bankų klientų, suinteresuotų, kad bankai teisingai ir operatyviai bei kuo mažesniais kaštais atliktų atsiskaitymus su jų partneriais šalies viduje ir užsienyje. Bankai gali sėkmingai veikti tik tuo atveju, jeigu jais pasitiki visuomenė. Bankai ne veltui yra vadinami kredito, t. y. pasitikėjimo įstaigomis (credo – lotyniškai tikiu), nes jų veikla yra visų pirma grindžiama iš visuomenės indėlių pavidalu pasiskolintų lėšų pagrindu. Visuomenė skolina bankams (palieka juose indėlius) pasitikėdama jais ir nereikalauja iš banko įkeisti už paskolintus pinigus banko turtą. Bankai pasiskolintas lėšas perskolina, gi banko nuosavas kapitalas tėra tik rezervas tam, kad būtų galima kompensuoti nuostolius, jeigu paskolintos lėšos nesugrįžta. Taigi bankai yra indėlių įstaigos arba vietos, kur asmenys ir firmos gali padėti savo pinigus. Indėlių įstaigos dar skirstomos į komercinius bankus ir taupomąsias organizacijas arba taupomuosius bankus. Bankininkystė yra sena veiklos rūšis. Paskolas teikiantys bei užsienio valiutas keičiantys bankai egzistavo jau senovės Babilonijoje ir antikinėse civilizacijose, ypač Romoje. Bet šiuolaikinė bankininkystė prasidėjo renesanso laikų Italijoje, kur bankininkai, be užsienio valiutos pirkimo ir pardavimo, dar priimdavo indėlius iki pareikalavimo ir terminuotuosius indėlius. Indėlių pervedimo nurodymas buvo duodamas žodžiu, indėlio savininkui užėjus pas sėdintį prie savo darbo stalo bankininką. Bankroto terminas yra atėjęs iš italų kalbos ir reiškia tradiciją, kai nebegalinčio išsimokėti kreditoriams bankininko darbo stalas būdavo sulaužomas. Anglijoje bankininkystė išsirutuliojo iš auksakalių, kurie priimdavo iš klientų saugoti auksą ir sidabrą, tradicijų. Jie jau tada suprato, kad gali skolinti tam tikrą kiekį saugoti paliktų pinigų, būtinai pasiliekant tam tikrą atsargą, kadangi tikimybė, kad visi klientai gali pareikalauti pinigus grąžinti tuo pačiu metu, yra maža. Jie išduodavo indėlininkams pakvitavimus, kuriuos šie galėdavo perleisti kitiems žmonėms. Amerikoje pirmasis atitinkantis šiuolaikinį supratimą bankas buvo Šiaurės Amerikos bankas, įkurtas 1782 metais. Vartoti žodį „bankas“ ar kitokius šio žodžio junginius arba vedinius Lietuvos Respublikoje savo pavadinime, reklamoje ar kitais tikslais išimtinę teisę turi tik pagal šį Įstatymą veikiantys asmenys, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad šio žodžio vartojimas nesusijęs su licencinių finansinių paslaugų teikimu. Bankai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, šiuo Įstatymu ir priežiūros institucijos priimtais teisės aktais, savo statutais (įstatais). Bankai taip pat vadovaujasi Finansų įstaigų įstatymu, Akcinių bendrovių įstatymu ir kitais teisės aktais, jeigu šis Įstatymas nenustato kitaip. Bankas turi teisę teikti visas finansines paslaugas, tarp jų ir finansines paslaugas užsienio valiuta, jei ši teisė neapribota pagal šį ir kitus įstatymus. Bankas, be finansinių paslaugų teikimo, gali verstis tik tokia kita veikla, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu. Jeigu bankas nusprendžia pats nevykdyti tam tikros veiklos, be kurios neįmanoma teikti finansinių paslaugų, kuri padeda teikti finansines paslaugas ar yra kitaip tiesiogiai susijusi su finansinių paslaugų teikimu, ir sudaryti sandorius su kitais asmenimis dėl atitinkamų paslaugų teikimo bankui, prieš sudarydamas tokius sandorius bankas privalo apie tai pranešti priežiūros institucijai ir pateikti jai priežiūros institucijos teisės aktų nustatytą informaciją. Priežiūros institucijos teisės aktai gali nustatyti banko veiklą papildančių paslaugų pirkimo reikalavimus. Specializuotas bankas, kuriam išduota licencija suteikia teisę tik išleisti ir tvarkyti elektroninius pinigus, gali teikti tik tokias kitas nelicencines finansines paslaugas ir verstis tik tokia kita veikla, be kurių neįmanoma išleisti ir tvarkyti elektroninių pinigų ar kurios padeda juos išleisti ir tvarkyti, ar yra kitaip tiesiogiai susijusios su elektroninių pinigų išleidimu ir tvarkymu, taip pat kaupti duomenis elektroninėse laikmenose kitų juridinių asmenų vardu. Be to, toks specializuotas bankas turi teisę išleisti mokėjimo korteles ir kitas mokėjimo priemones ir atlikti operacijas su jomis, tačiau teikdamas šią finansinę paslaugą bankas neturi teisės skolinti. Lietuvos Respublikos teismas, kitos įstatymų nustatytos institucijos ar pareigūnai, prieš priimdami sprendimus, kuriais apribojama banko galimybė disponuoti jo sąskaitose esančiomis lėšomis ar kuriais kitaip apribojama banko teisė teikti finansines paslaugas banko klientams, privalo gauti priežiūros institucijos išvadą dėl šių sprendimų įtakos banko ir visos bankų sistemos stabilumui ir patikimumui. KREDITO SISTEMOS SANDARA. BANKŲ RŪŠYS. „Kreditas (lot. Credit- jis tiki) senovėje reiškė pasitikėjimą skolininku. Tai sudarė pagrindinę kredito esmę. Openheinas teigė: „Kreditoriaus pasitikėjimas skolininku ir yra svarbiausia kredito esmė“. Bankų kredito operacijos pasaulyje isplito atsiradus pinigams. Šiuolaikinėje ekonomikoje banko kreditas apibūdinamas, kaip terminuota paskola.Taigi banko kreditas yra ekonominė kategorija, išreiškiantipiniginius santykius terp kreditoriaus ir skolininko.“ Ekonomikos raidos sėkmė neįmanoma be išvystyto ir stabiliai veikiančio finansų sektoriaus. Šis sektorius apima valstybės finansus, bankų sistemą ir kitus finansinio – piniginio tarpininkavimo sferos (draudimo, vertybinių popierių, įvairių finansinių fondų ir kt.) subjektus. Pasaulio patirtis rodo, kad ekonomikos vystymo ir jos efektyvumo didinimo srityje žymiai daugiau pasiekė tos šalys, kuriose buvo geriau išvystytas finansų sektorius. Pirmajame kredito sistemos lygyje esantis centrinis bankas kitaip dar vadinamas ,,bankų banku”, nes jame komerciniai bankai atidaro korespondentines sąskaitas nacionaline valiuta; be to, centrinis bankas, esant reikalui, teikia komerciniams bankams paskolas. Centrinis bankas nevykdo operacijų su verslo įmonėmis arba gyventojais. Jo klientai – tai komerciniai bankai ir kitos kredito įstaigos bei valstybės įstaigos, kurioms jis teikia įvairias paslaugas. Svarbiausia šiuolaikinio centrinio banko funkcija – formuoti ir vykdyti šalies pinigų ir kredito politiką, kuri lemia finansinio sektoriaus ir viso šalies ūkio būklę. „Komerciniai bankai – tai pagrindinė dviejų pakopų bankinės sistemos sudedamoji dalis. Pagrindinis skirtumas tarp centrinių bankų ir komercinių bankų yra tas, kad komerciniai bankai neturi banknotų emisijos teisės. Komercinius bankus galima suskirstyti į du pagrindinius tipus: universalūs ir specializuoti bankai.“ Universalūs bankai atlieka visas arba beveik visas bankines operacijas, t. y. priima visų rūšių indėlius, suteikia trumpalaikius ir ilgalaikius kreditus, atlieka operacijas su vertybiniais popieriais, tam tikrais atvejais teikia draudimo paslaugas, konsultuoja savo klientus ir t. t. Specializuotieji bankai, priešingai universaliems bankams, specializuojasi vienoje ar keliose bankinės veiklos srityse (pvz. Lietuvoje iki privatizavimo – Lietuvos taupomasis, Lietuvos žemės ūkio, Medicinos bankai). Tačiau, nepaisant bankų pavadinimų, Lietuvoje ir užsienyje vis daugiau bankų stengiasi tapti universaliais, plėtoti savo funkcijas ir paslaugas, norėdami kuo geriau atsižvelgti į savo esamų bei potencialių klientų poreikius bei gauti kuo didesnį pelną. Finansų rinkoje be komercinių bankų veikia ir nebankinės finansinės institucijos, kurių pagrindinės veiklos kryptys yra ne kreditavimo, o bet kokios kitos operacijos. Ekonominėse apžvalgose specializuotieji bankai ir nebankinės institucijos gana dažnai vadinami vienu pavadinimu – specializuotomis finansinėmis institucijomis. Labiausiai išplėtota kredito sistema yra JAV, ji buvo ir tebėra tarsi orientyras kitų šalių kreditų sistemų plėtrai. Kartu kiekvienos šalies kredito sistemos vystymasis turi tam tikrų savitumų. Lietuvos komercinė bankininkystė plėtojama universalia kryptimi, nes šalies bankai neapsiriboja vien komerciniu skolinimu. Žinoma, tai nereiškia, kad tarp šalies bankų nėra tam tikros veiklos specializacijos įvairiuose ekonomikos sektoriuose ar net geografiniu arba teritoriniu požiūriu. Bankas privalo sudaryti atidėjinius (atidėjimus) savo veiklos rizikai sumažinti vadovaudamasis priežiūros institucijos teisės aktais ir atsižvelgdamas į kiekvieno savo sandorio dėl finansinių paslaugų teikimo rizikingumą, į kliento finansinę ir ekonominę būklę, į prievolių pagal sandorius dėl finansinių paslaugų teikimo vykdymą, į turimas šių prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones bei kitas aplinkybes, turinčias įtakos banko turto vertei.   Bankas privalo būti visada pasirengęs vykdyti savo įsipareigojimus pagal pirmą kliento pareikalavimą (likvidumas) ir įvykdyti visus savo įsipareigojimus (mokumas). Banko likvidumui užtikrinti labai svarbus yra kapitalo pakankamumo normatyvas. Jo tikslas – apriboti bankų veiklos riziką. Lietuvos banko valdyba, vadovaudamasi Komercinių bankų įstatymo 26 straipsniu, nuo 1997 m. sausio 1 d. nustatė ne mažesnį kaip 10 procentų bankų riziką ribojantį normatyvą – kapitalo pakankamumo dydį (Bazelio bankų priežiūros komiteto reikalavimas – ne mažiau 8 procentų). Banko kapitalo pakankamumas išreiškiamas banko kapitalų ir turto (aktyvų) bei nebalansinių įsipareigojimų, įvertintų pagal riziką, santykiu. Banko kapitalas. Banko kapitalą sudaro nuosavas ir skolintas kapitalas. Nuosavas kapitalas. Banko nuosavą kapitalą sudaro: 1) įstatinis kapitalas (sumažintas supirktų savų akcijų verte) be privilegijuotų akcijų su kaupiamuoju dividendu vertės; 2) atsargos kapitalas (atsargos rezervas); 3) kapitalo rezervas (emisinis skirtumas); 4) praėjusių metų nepaskirstytasis pelnas arba nuostolis; 5) ilgalaikio materialiojo turto perkainojimo rezervas; 6) finansinio turto perkainojimo rezervas; 7) privalomasis rezervas arba rezervinis kapitalas; 8) apribotas skirstomasis pelnas; 9) einamųjų metų nepaskirstytasis pelnas (nuostolis); 10) privilegijuotos akcijos su kaupiamuoju dividendu; 11) kiti rezervai. Bankas gali pareikalauti iš kliento (kredito gavėjo) per tą laiką, kol jis naudojasi paskola, pateikti informaciją ar dokumentus, reikalingus jo finansinei būklei įvertinti. Iškilus grėsmei, kad paskola nebus laiku grąžinta, bankas gali vienašališkai nutraukti sutartį arba ją pakeisti, arba pareikalauti papildomos garantijos. Bankams draudžiama banko prievolių pagal paskolų sutartis įvykdymui užtikrinti priimti paties banko ir su banku susijusių asmenų išleistus vertybinius popierius, laidavimo ir garantijų sutartis. Banko paslaptis. Banko paslaptimi laikomi visi bankui žinomi duomenys ir informacija apie: 1) banko kliento turimas banke sąskaitas, lėšų likučius šiose sąskaitose, kliento vykdomas operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, sutarčių, pagal kurias klientui buvo atidarytos sąskaitos, sąlygas; 2) banko kliento skolinius įsipareigojimus bankui, sutarčių, pagal kurias atsirado šie skoliniai įsipareigojimai, sąlygas; 3) kitas banko klientui suteiktas finansines paslaugas, sutarčių, pagal kurias teikiamos finansinės paslaugos, sąlygas; 4) banko kliento finansinę būklę ir turtą, veiklą, veiklos planus, skolinius įsipareigojimus kitiems asmenims ar sandorius su kitais asmenimis, kliento komercines (gamybines) ar profesines paslaptis. Klientų interesų apsauga. Vietose, kuriose bankas teikia finansines paslaugas klientams, kiekvienam galimam klientui laisvai prieinamoje vietoje privalo būti nurodytas banko pavadinimas ir finansinės paslaugos, kurias turi teisę teikti bankas, taip pat turi būti sudarytos sąlygos viešai susipažinti su šio straipsnio 2 dalyje nurodyta informacija. Prieš sudarydamas sutartį dėl finansinių paslaugų teikimo, bankas privalo suteikti klientui išsamią informaciją apie finansinių paslaugų teikimo sąlygas, paslaugų kainą, paslaugų teikimo terminus, galimas pasekmes bei kitokią informaciją, turinčią įtakos kliento apsisprendimui sudaryti sutartį. Kiekvienam esamam ar galimam klientui, jeigu jis prašo, bankas privalo pateikti metinę finansinę atskaitomybę ir auditoriaus išvadą, kurią pagal teisės aktus bankas turi pateikti visuomenei. KITOS KREDITO SISTEMOS ĮMONĖS. JŲ VAIDMUO IR VEIKLOS SPECIFIKA Taupomieji bankai. Taupomasis bankas – tai finansinis tarpininkas, surenkantis smulkius indėlius iš gyventojų ir investuojantis lėšas bendriems tikslams įgyvendinti: kredituoti vyriausybę, savivaldybes bei teikti paskolas gyventojams namų ir butų statybai ir kt. Kadangi komerciniai bankai ne visada norėjo turėti reikalų su smulkiomis žmonių, gaunančių mažas pajamas, santaupomis, atsirado nesavanaudiškų žmonių, kurie įsteigė taupomuosius bankus. Pirmieji tokie bankai buvo įsteigti kaip savitarpio taupomieji bankai. Pelnas nebuvo pagrindinis šių naujų finansinių institucijų tikslas. Investiciniai bankai. Investiciniai bankai – tai kredito įmonės, kurios specializuojasi tik keletoje bankinių operacijų. Investicinių bankų prioritetinės veiklos sritys yra vertybinių popierių rinkos, privačių asmenų turto valdymas bei konsultacinių paslaugų teikimas susijungimų ir įsigijimų (merger and acquistion) srityse. Investiciniai bankai, besispecializuojantys vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais, organizuoja kitų bankų, verslo įmonių ir organizacijų vertybinių popierių emisijas, reikalui esant, garantuoja šių emisijų išpirkimą. Investiciniai bankai klientų prašymu prižiūri šių vertybinių popierių apyvartą vertybinių popierių biržoje ir palaiko jų kursą reikalingame lygyje. Jie taip pat vykdo operacijas ir su obligacijomis, iždo vekseliais bei kitais vertybiniais popieriais (sertifikuotais depozitais, ,,obligacijomis – notomis”) tiek savo, tiek klientų vardu. Kadangi jie vykdo operacijas su įvairiomis valiutomis išleistais vertybiniais popieriais, todėl tokie investiciniai bankai kartu yra aktyvūs valiutų bei išvestinių produktų rinkos dalyviai. Siekdami geriau valdyti vertybinių popierių portfelius, investiciniai bankai kuria įvairaus tipo savo investicinius fondus. Hipotekos bankai. Hipotekos bankai – tai bankai, kurie specializuojasi teikti ilgalaikes paskolas už nekilnojamo turto (žemės ar pastatų) užstatą. Jiems taip pat priskiriami ir žemės bankai, teikiantys ilgalaikes paskolas užstačius žemę. Pašto bankai. Pašto bankai atsirado tuomet, kai labai mažai žmonių turėjo sąskaitas bankuose, todėl pašto įstaigoms teko dirbti su didelėmis grynųjų pinigų sumomis, kurios buvo persiunčiamos pašto perlaidų forma. Pašto bankai, tai finansinė tarnyba, siūlanti vieną ar keletą pinigų deponavimo ir jų išmokėjimo būdų. Vėliau juose atsirado čekių sąskaitos ir čekių knygelės. Didelis čekinių sąskaitų skaičius paskatino pašto bankus leisti mokėjimo korteles ir jas aptarnauti. Kooperatiniai bankai. Kooperacijos idėja kilo XIX amžiuje kaip reakcija į to meto liberalaus kapitalizmo interesus, o XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje kooperacijos idėja buvo pritaikyta ir kredito sferoje. Kai kurių profesijų atstovams, būtent amatininkams, žemdirbiams, miško bei žvejybos ūkio darbuotojams, bankai nenorėjo teikti kreditų, kadangi minėtų profesijų atstovai buvo ekonomiškai silpni ir neturėjo pakankamai garantijų paskoloms apdrausti. todėl šių profesijų žmonės nusprendė susijungti ir sukaupti savo santaupas tam, kad galėtų vykdyti savitarpio kreditavimą, paremtą tik tarpusavio pasitikėjimu. Savitarpio pagalbos kasų ir kredito kooperatyvų tinklai dažnai naudojosi nemažomis lengvatomis, kurias suteikdavo valdžia. Ilgainiui šios kredito institucijos tapo paprastais bankais ir pagal savo klientų pobūdį ir pagal teikiamas finansines paslaugas. Internetiniai arba elektroniniai bankai, tai tokie bankai, kuriuose visos operacijos atliekamos tik kompiuteriais. Pirmasis internetinis bankas buvo įkurtas 1995 m. pabaigoje JAV, Atlantos mieste. Tai – Security First Network Bank. Kasmet elektroninė bankininkystė užima vis didesnę bankų veiklos dalį. Laukiama, kad ateityje vis daugiau bankų klientų ims naudotis jos teikiamomis paslaugomis Bankininkystė Lietuvoje Lietuvos bankininkystės istorikas ekonomikos mokslų daktaras Vladas Terleckas nurodo, kad pagal šiandien turimą informaciją išeitų, jog pirmoji kredito įmonė Lietuvos teritorijoje atsirado XIX a. pradžioje. Pradžią Lietuvos bankininkystei (plačiąja prasme) davė 1826 m. įsteigta Klaipėdos miesto taupomoji kasa, kuri laikoma viena iš pirmųjų tokio pobūdžio kredito įmonių Rytų Europoje. Tačiau, kadangi ši taupomoji kasa įsteigta Vokietijai priklausiusio Klaipėdos miesto vokiškos valdžios ir pagal jos įstatymus, ji labiau priklauso Vokietijos, o ne Lietuvos bankininkystės istorijai. Pirmasis bankas Lietuvoje – Vilniaus žemės bankas – įsteigtas 1872 metais. Bankai Lietuvoje buvo įsteigti vėliau nei Latvijoje, Lenkijoje ar Estijoje, tačiau tuo pačiu laiku kaip ir Rusijoje, mat Lietuva buvo carinės Rusijos priespaudoje, o Rusijoje dėl jos ekonominio atsilikimo, carinės patvaldystės ir pavėluoto savininkų atsiradimo bankai pradėti steigti vėliausiai Europoje. Lietuvos komercinė bankininkystė vystoma universaliąja kryptimi. Plintant naujoms technologijoms ir stiprėjant verslo globalizacijai, universalūs bankai tampa pranašesni už specializuotus bankus, nes jų veikla, o kartu ir rizika yra labiau diversifikuota (išskaidyta), be to, tokie bankai gali savo klientams pasiūlyti ne keletą paslaugų, o visą bankininkystės paslaugų paketą. Šalies bankai neapsiriboja vien komerciniu skolinimu. Žinoma, tai nereiškia, kad tarp šalies bankų nėra tam tikros veiklos specializacijos ekonomikos sektoriuose bei teritoriniu aspektu. Beveik visi Lietuvos bankai yra įdiegę internetinės bankininkystės sistemas, o internetinės bankininkystės vartotojų skaičius nuolat auga. Internetinės bankininkystės paslaugomis gali naudotis tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys. Nors pasaulinei bankininkystei jau 300 metų, o atkurtajai mūsiškei - tik šiek tiek daugiau nei dešimt, mūsų bankų sistema neatsilieka nuo šiuolaikinių reikalavimų. Tačiau spragų paslaugų sferoje dar yra. Nors pastaraisiais metais reikalai sparčiai taisosi, tačiau tarp Baltijos valstybių tebesame autsaideriai. Vienu iš pagrindinių šalies tikslų yra Lietuvos komercinės bankininkystės integravimas į Europos Sąjungą. Labai svarbu, kad šiandieninės komercinės bankininkystės verslo plėtra Lietuvoje būtų vykdoma deramai apgalvojus, pasvėrus ir atsakingai, įtvirtinant šalies ir jos ūkio subjektų raidos pagrindus. Kredito unijos „Kredito unija yra kooperatiniais pagrindais sukurta kredito įstaiga, teikianti paslaugas tik savo nariams. Kredito unijos nariai sudaro bendrą santaupų fondą, iš kurio vieni kitiems teikia paskolas, nustatydami sau priimtinas sąlygas. Nariai vienijasi pagal tam tikrą bendrą kriterijų ir demokratiškai valdo kredito uniją pagal LR Kredito unijų įstatymą ir kitus veikiančius teisės aktus.“ Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau kaip 60 kredito unijų, vienijančių ūkininkus, darbininkus studentus, dėstytojus, medikus, religinius ir visuomeninių organizacijų narius ir pan. Kredito unijos atlieka šias operacijas: 1. priima iš savo narių terminuotus ir neterminuotu indėlius; 2. duoda savo nariams tik kredito unijos įstatuose numatytai paskirčiai ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas; 3. diskontruoja, inkasuoja vekselius; 4. iki kredito unija įstoja i Centrinę kredito uniją, skolina pinigus kitoms kredito unijoms, nesančioms Centrinės kredito unijos narėms, ar kredito unijų asociacijai arba skolinasi pinigų iš kitų kredito unijų, nesančių Centrinės kredito unijos narėms, ar kredito unijų asociacijos; 5. investuoja laisvas kredito unijos lėšas į valstybės ir Lietuvos banko išleidžiamus vertybinius popierius, jei tokia veikla numatyta kredito unijos įstatuose; 6. užsiima kita kredito įstaigoms būdinga veikla. Išvados Banko kreditas suteikia galimybę jau šiandien nusipirkti norimą prekę, tačiau busimų pajamų sąskaita ir už palūkanas. Kartu jis sudaro sąlygas žmoguilaisvai ir savarankiškai veikti. Šiuolaikiniame ekonominiame gyvenime banko kreditas gali plėstis be galo. Jis pasižymi kuriamąja galia ekonomikai, kuri pasireiškia per bankus. Todėl dabar jau pripažįstama, kad banko kreditas yra privatus verslo plėtojimosi pagrindas, nes jo plėtra vien tik iš vidinių finansinių išteklių yra ribota. Objektyvų valstybinio kredito būtinumą sąlygoja nuolatinis prieštaravimas tarp valstybės poreikių ir jos pajamų. Valstybės poreikiai nuolat didėja, nes reikia reguliuoti ekonomiką, vykdyti gynybines šalies funkcijas, plėtoti tarptautinę veiklą. Todėl valstybei trūkstant pajamų, kyla objektyvi būtinybė naudoti valstybinį kreditą ir taip mobilizuoti i biudžetą laisvas gyventojų ir įmonių pinigines lėšas. Literatūros sąrašas: 1. Kredito unijos [interaktyvus]

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!