Kultūra, visuomenė, socializacija

Šioje dalyje aptariami procesai, kuriais žmonių grupės sukuria pasaulio prasmes ir elgesio modelius, tenkinančius jų poreikius ir palaikančius visuomenę.
Iš pradžių analizuojama kultūros struktūra ir visuomenės raida bei funkcijos, vėliau nagrinėjami socializacijos mechanizmai ir socialinės struktūros.
Kultūra yra tikėjimų, lūkesčių, vertybių, elgesio normų ir materialinės kultūros visuma, būdinga konkrečioms žmonių grupėms.
Kultūrinis šokas - asmeninis pasimetimas, kuris gali lydėti žmogaus susidūrimą su jam nepažįstamu socialiniu pasauliu.
Kultūra ir visuomenė yra tarpusavyje persipynusios ir negali egzistuoti viena be kitos.
Skiriama nemateriali kultūra (neapčiuopiami žmonių visuomenės kūriniai - idėjos, tikėjimai) ir materiali kultūra (apčiuopiami žmonių visuomenės kūriniai - artefaktai, viskas, pradedant abaku ar abažūru ir baigiant žvake bei žvyrkeliu).
Simbolis – bet kas, bet koks dalykas, turintis konkrečią reikšmę, pripažįstamą konkrečios kultūros atstovų.
Simboliais gali būti įvaizdžiai, objektai, žmonių veiksmai, garsai, etc.
Simbolių nesupratimas gali tapti kultūrinio šoko priežastimi.
Simbolių reikšmės istoriškai gali kisti, tie patys simboliai skirtingose kultūrose gali turėti skirtingas reikšmes.
2. Kalba
Kalba – standartines, pastovias reikšmes turinčių simbolių visuma, leidžianti visuomenės nariams bendrauti tarpusavyje.
Kalba perduodama kultūra.
Kalba formuoja pasaulio supratimą, „uždeda akinius“, per kuriuos matome pasaulį.
Kalba yra integruota kultūros dalis – pokyčiai kultūroje sąlygoja pokyčius kalboje.
3. Vertybės
Vertybės – yra kultūriniai standartai pageidaujamiems ir nepageidaujamiems dalykams, gėriui ir blogiui, grožiui ir pasibjaurėjimui apibrėžti.
Vertybės nėra aprašomieji teiginiai, vertybės yra sprendimai, kurie, remiantis konkrečiais kultūriniais standartais, turi būti priimami.
Savo ir pasaulio vaizdas dažniausiai būna sukurtas remiantis konkrečios kultūros vertybėmis, nors dažnai nėra suvokiamas kaip kultūros priėmimo, įsisavinimo pasekmė.
Šeima, mokykla ir kiti socializacijos agentai ir veiksniai moko kultūrai būdingų mastymo ir elgesio šablonų.
4. Socialinės normos
Normos – socialinio elgesio taisyklės ir lūkesčiai, kuriais visuomenė reguliuoja savo narių elgesį.
Socialinės normos skirstomos į draudžiančias (nurodančias, ko negalima daryti) ir liepiančias (nurodančias, ką privalu daryti).
Socialinė kontrolė apima priemones, kuriomis visuomenės nariai skatinami paklusti socialinėms normoms.
Socialinės kontrolės būdai:
1. teigiamos sankcijos – apdovanojimai, paskatinimai;
2. neigiamos sankcijos – bausmės;
3. per savęs vertinimą ir iš kultūros priėmimo kylančius pasididžiavimo ar gėdos, teisingo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!