Kultūros turinys: materialinė ir dvasinė kultūra

Skirtingose visuomenėse gyvenantys žmonės stato skirtingus būstus, dėvi skirtingus drabužius, skirtingai tuokiasi, garbina skirtingas dvasias bei dievus, kalba skirtingomis kalbomis ir t.t. (Nėnienė, 2001). Ir nors pasaulyje yra tokia didelė kultūrų įvairovė, kiekvienoje galima išskirti šiuos pagrindinius kultūros komponentus: simbolius, kalbą, vertybes, normas, sintetinės kultūros elementus (dvasinę kultūrą) ir materialius objektus (materialiąją kultūrą).
Dvasinė kultūra
Kaip teigia Luobikienė (1998), yra išskiriami dveji dvasinės kultūros reiškiniai – tai idealieji ir materializuotieji. Idealiesiems kultūros reiškiniams priskiriama istorinė kultūrinė ir etnokultūrinė žmonių atmintis: tradicijos, ritualai, papročiai, buities ir tarpusavio bendravimo normos bei žmonių elgesio dorovinė kultūra. Kitaip tariant, priskiriamos estetinės ir etinės vertybės, kalbos paminklai ir dialektai, žmonių religinės ar kt. pažiūros, suteikiančios žmonių gyvenimui prasmingumą.
Materializuotiems dvasinės kultūros reiškiniams, priskiriami piliakalniai, senkapiai, kapai, memorialai, muziejai, istorinę išliekamąją vertę turintys architektūriniai pastatai, nacionaliniai etnokultūros bei gamtos parkai ir pan. (Luobikienė, 1998). Svarbiausius dvasinės kultūros elementus aptarsiu šiek tiek išsamiau.
Simboliai, kurių sistema sudaro kalbą, yra kultūros pagrindas. Pasak Leonavičiaus (1993), simbolis – tai daiktinis, vaizdinis arba garsinis ženklas, žymintis kokią nors sąvoką, turintis kokią nors sutartinę reikšmę, reiškiantis kokią nors idėją. Ženklai ir simboliai, anot Luobikienės (1998), visuomet turi apibrėžtą reikšmę, kurią žmonės įsisavina ugdymo procese. Būtent todėl suvokiama, kas yra sakoma ar parašyta. Svarbiausias simbolis yra žodis, tačiau mimika, gestai, veido išraiška ar kūno kalba taip pat turi simbolinę reikšmę ir yra kultūros reiškiniai (Liubinienė, 2002).
Simboliai skirstomi į referentinius, nurodančius tiesioginę simbolio prasmę, ir ekspresyvinius – siejamus su emociniais individų, bendruomenių, visuomenių išgyvenimais. Ekspresyvinis simbolio tipas nurodo perkeltinę prasmę. Pvz., žodis „kryžius“ referentiniu tipu reikštų sankryžos ženklą, o ekspresyviniu būtų suprantamas kaip krikščionybės ženklas. Taip pat simboliai gali būti skirstomi į verbalinius – žodinius išsireiškimus, esančius kalbamosios ar rašytinės visuomenės kalbos dalimi, ir neverbalinius, apimančius rankų paspaudimą, bučinius, švilpimą ir pan. (Luobikienė, 1998).
Kalba, kaip teigia Liubinienė (2002), yra simbolių sistema, kurios pagalba žmonės bendrauja tarpusavyje. Kalbos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!