Šiauliai 2005
1.ĮVADAS
Kurtuvėnų regioninis parkas įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti Kurtuvėnų ežeringo,miškingo kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, sudaryti sąlygas poilsiui, puoselėti tradicinę gyvenseną. Parko plotas užima 15090 hektarinių kilometrų, iš kurių 12130 ha tenka miškams, 422 ha- vandens telkiniams.
Parkas plyti Rytų Žemaičių aukštumos pakraštyje, Ventos ir Dubysos upių takoskyroje. Per parką šiaurės- pietų kryptimi driekiasi trys kalvagūbriai, atskirti kloniais ir ežerų duburiais. Reljefo išraiškingumą paįvairina termokarstinės duobės (,,velniaduobės‘‘), ozų ,, labirintai ‘‘, žemyninės kopos, stačiašlaitės kalvos, raguvynai, kanjoniniai kloniai. Tarp miškų telkšo 30 nedidelių ežerų bei sruvena 20 upokšnių. Kurtuvėnų miestelį supa keliasdešimt žuvininkystės tvenkinių. Daug nedidelių pelkučių liūliuoja buvusių ežerų duburiuose. Vertingiausi pelkių kompleksai yra Ilgos ir Šonos upelių slėniuose, Bulėnų ir Bijotės apyežerėse.
Kurtuvėnų regioninis parkas- trečias pagal miškingumą regioninis parkas Lietuvoje. Vyrauja spygliuočių miškai. Miškų masyvai išsiplėtė dvarininkams iškeldinus kaimus bei nederlingas žemes užsodinus medžiais. Mozaikiškame kraštovaizdyje, kuriam būdinga augalijos įvairovė, aptikta 981 augalų rūšys. Vakarinėje parko dalyje gyvena vilkai, baltieji kiškiai. Kurtuvėnų dvaro parko drevėtuose medžiuose gausu šikšnosparnių. Žuvininkystės tvenkiniai privilioja gausius migruojančių paukščių būrius. Čia gyvena žuvimis besimaitinantys gyvūnai: ūdros, jūriniai ereliai, pilkieji garniai.
Kurtuvėnų regioninio parko centre esantys žuvininkystės tvenkiniai turi didelę įtaką parko vandenų hidrologiniam režimui, faunai, žmonių gyvenimui (darbui, poilsiui). Mano baigiamojo darbo tikslas buvo apibendrinti žuvininkystės ūkio „Šventjonis“ gamybinę veiklą, aprašyti tvenkinių fauną ir florą, įtaką parko hidrologiniam režimui, tvenkinių panaudojimo rekreacijai galimybes.
Uždaroji akcinė bendrovė ,,Šventjonis‘‘ užima nemažą Kurtuvėnų regioninio parko teritorijos dalį. Iš valstybės ji nuomoja 675 hektarus žemės. Šį bendrą žemės plotą užima tvenkiniai, apsauginės juostos, pravažiavimai. Bendras tvenkinių plotas sudaro 405,5 hektarų plotą.
Iki 1980 m. Kurtuvėnų tvenkinių ūkis buvo vadinamas Bubių žuvininkystės ūkiu. Po kurio laiko jis buvo prijungtas prie Kelmės rajono Pavėžupio žuvininkystės ūkio. Nuo 1992 m. Birželio 1 dienos Kurtuvėnų žuvininkystės ūkis atsiskyrė ir tapo valstybine žuvininkystės įmonė. 1993 m. Rugpjūčio 23 dieną Šiaulių miesto...
Šį darbą sudaro 2754 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!