Skaitymo ir naudojimosi biblioteka skatinimas

ĮVADAS Skaityba yra viena pažinimo ir bendravimo (komunikacijos) rūšių, kurios esmė – aktyvus teksto informacijos įsisavinimas ir panaudojimas skaitytojo poreikiams bei interesams. Šio seminarinio pranešimo tikslas – aptarti skaitybos pedagogikos ypatumus. Pranešimo uždaviniai: • Supažindinti su skaitymo ir naudojimosi biblioteka skatinimu ir populiarinimu, pagrindinėmis nacionalinėmis ir tarptautinėmis skaitymo programomis bei akcija „Skaitymo metai“. • Aptarti skaitytojų ugdymą, kuris apima suaugusiųjų švietimą, bibliotekas ir savišvietą, nenutrūkstantį mokymąsi, skaitmeninį raštingumą bei vartotojų mokymą. Šis pranešimas paremtas profesinio bibliotekininkų žurnalo „Tarp knygų“ („Bibliotekų darbas“), „Šiandien aktualu“ publikacijomis, Europos Sąjungos projekto PULMAN gairėmis bei internetinėse svetainėse pateikiama informacija. 1. Skaitymo ir naudojimosi biblioteka skatinimas ir populiarinimas. Nacionaliniai ir tarptautiniai skaitymo skatinimo projektai/ iniciatyvos/ programos. 2008 – „Skaitymo metai“ Skaitymo ir naudojimosi biblioteka skatinimas ir populiarinimas Skaitymas – labai svarbi žmogaus veiklos sritis, kuri padeda lengviau integruotis į visuomenę, ugdo sąmoningumą, skatina kūrybingumą. Tai tarpininkas tarp kultūros, kaip visuomenės atminties, ir individo. Skaitymas ugdo ir tobulina mąstymą, jauseną, apskritai asmenybę, formuoja ir plėtoja gamtos, visuomenės, žmogaus pažinimą, gilina pasaulio suvokimą, leidžia išsaugoti visuomeninę bei individualiąją patirtį ir perduoti ją kitiems1. Nepaisant skaitymo teikiamos naudos asmenybės tobulėjimui, žmogaus gyvenimo kokybės gerinimui, visuomenės raidai bei visuotinei jos gerovei, 9-ajame XX a. dešimtmetyje užsienio šalių sociologai pastebėjo, kad skaitymas prarado išskirtinę reikšmę visuomenės gyvenimui. Skaitymo poreikio mažėjimo ir sumenkėjusio realaus skaitymo prestižo pasekmė yra gyventojų antrinis arba funkcinis neraštingumas, kuriuo labai susirūpinusios visos išsivysčiusios šalys2. Pasaulio praktikoje sukaupta didelė ir įvairi skaitymo krizės problemų sprendimo patirtis, kuri naudinga ir Lietuvai. Vaikų skaitymo skatinimui ir šeimoms, kuriose skaitymas nėra savaime suprantamas dalykas, dabar sutelktos didelės pastangos Vokietijoje, Prancūzijoje, D. Britanijoje, Švedijoje, kitose šiaurės šalyse. Įgyvendinant vaikų skaitymo skatinimo projektus, siekiama išugdyti skaitymo įpročius, įgūdžius ir pomėgį. Vaikai mokomi patirti skaitymo džiaugsmą, derinant skaitymą su kitomis kūrybinės veiklos formomis, atsižvelgiant į konkrečios vaikų grupės interesus, poreikius, suvokimo lygį ir kitus parametrus, parenkant atitinkamus kūrinius. Skatinant suaugusiųjų skaitymo skatinimo veiklą, teikiami prioritetai visuomenės grupėms, turinčioms specifinius poreikius: tautinėms mažumoms, imigrantams, neįgaliesiems, ligoniams, pagyvenusiems ir senyvo amžiaus žmonėms, kaliniams ir pan3. Skaitymo skatinimas – tai ne vien pedagoginis ir psichologinis poveikis asmenybei, o atskira savarankiška veiklos sritis. Organizuojant šią veiklą bibliotekoje, reikia atsižvelgti į visus skaitymą skatinančius veiksnius: bibliotekų paslaugų prieinamumo didinimas; bibliotekų fondų kiekybinė bei kokybinė plėtra; ryšių su visuomene plėtra; skaitymo poreikių, pomėgių, įpročių ir įgūdžių ugdymas; įtaka literatūrinių skonių formavimui4. Kiekvienos veikos motyvas lemia jos rezultatą. Vienas dominuojančių skaitymo motyvų – skaitymas mokymosi tikslais – prievartinis skaitymas, kuris neigiamai veikia jo kokybę ir kurį vaikai vertina kaip pamokų tęsinį už mokyklos ribų. Kitas, ne toks dažnas skaitymo motyvas, – sąmoningas skaitymo vertės suvokimas – stimulas skaityti atsiranda iš paties vaiko noro būti pripažintam ir reikalingam šiuolaikinei visuomenei. Dar vienas skaitymo stimulas – skaitymas dėl mados, autoritetų ar prestižo – konformistiškas stimulas, orientuotas labiau į kitus negu į save ar savo individualų tobulėjimą. Vienas iš skaitymo stimulų, kurį dažnai naudoja bibliotekininkai, yra įvairūs renginiai (viktorinos, konkursai, žaidimai, šventės ir pan.). Svarbiausias skaitymo motyvas yra dvasinis arba asmenybinis – tai vidinis potraukis knygai ir skaitymui, turintis lemiamą įtaką asmenybės tobulinimui5. Ugdant skaitymo interesą, būtina sukurti situaciją, kurioje skaitytojas pirmą kartą patirtų stipraus susidomėjimo skaitymu būseną, o vėliau šią būseną reikia nuolat atnaujinti, parenkant tokias knygas, kurios atitiktų jau susiformavusius žmogaus interesus. Tai padeda palaikyti ir įtvirtinti skaitymo interesą, kuris ilgainiui tampa pastoviu asmenybės bruožu. Nacionaliniai ir tarptautiniai skaitymo skatinimo projektai/ iniciatyvos/ programos. 2008 – „Skaitymo metai“ Šiuolaikinėje visuomenėje skaitymas užima vis mažesnę laisvalaikio dalį,  dažnai pakeičiamas kitomis, mažiau pastangų reikalaujančiomis, laisvalaikio praleidimo formomis. Tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios valstybės deda pastangas skatinti skaitymą: vykdomos vaikų ir suaugusiųjų skaitymo skatinimo kampanijos6. LR Vyriausybė 2006 m. patvirtino Skaitymo skatinimo programą 2006-2011 metams. Ją vykdyti  LR kultūros ministras Jonas Jučas pavedė Lietuvos nacionalinei M. Mažvydo bibliotekai. O LR Seimas 2008 metus paskelbė skaitymo metais. Pagrindinis programos tikslas – skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus daugiau skaityti, gerinti jų skaitymo įgūdžius, kelti skaitymo prestižą. Šia programa siekiama tiesiog suteikti progą bendrauti, parodant, kad knygos dar gyvuoja, o skaitymas gali būti  malonus dalykas net ir tiems, kurie iki šiol neskaitė. Šia akcija skatinamas vieningos, sąmoningos ir drąsiai į ateitį žengiančios visuomenės augimas. Ji nukreipta į visus piliečius – tiek vaikus, tiek vyresniuosius ar pagyvenusius žmones. Darbo grupė yra atvira visiems pasiūlymams ir visiems asmenims, norintiems išsakyti savo pastabas, nuomonę ir patarimus, ką reikia padaryti, grąžinant žmones prie skaitymo malonumo7. Panašios skaitymo skatinimo programos įvairiu mastu įgyvendinamos įvairiose Vakarų valstybėse, ypač Skandinavijos šalyse. Sėkmingų pavyzdžių pateikia ir kaimyninės šalys – Lenkija ir Latvija8. UNESCO iniciatyva švenčiamos Pasaulinė knygos diena ir Tarptautinė raštingumo diena. Pasaulinė knygos ir autorinių teisių diena švenčiama visame pasaulyje JTO sprendimu. Šia švente siekiama pabrėžti knygos vertę (atsiradus televizijai ir internetui, žmonės mažiau skaito knygas) ir apginti autorių teises9. Tarptautinę neraštingumo dieną minimi ir pagerbiami tie, kurie atnešė pasauliui raštingumą ir visi mokytojai, kurie dabar moko kitus10. Didžiausias skaitytojams skiriamas renginys Lietuvoje – tarptautinė Vilniaus knygų mugė. Didėjantis jos mastas ir populiarumas, kasmet gausėjantis užsienio svečių būrys, vis platesnė kultūros renginių programa liudija esant nemažai galimybių gausinti skaitytojų11. 2. Skaitytojų ugdymas: suaugusiųjų švietimas, bibliotekos ir savišvieta, nenutrūkstantis mokymasis, skaitmeninis raštingumas, vartotojų mokymas Suaugusiųjų švietimas Apsišvietę piliečiai leidžia bendruomenėms geriau tvarkytis. Todėl tie, kurie suvokia savo atsakomybę už bendruomenę, prisijungia prie bendro mokymosi programų, padedančių nagrinėti ir spręsti bendruomenės sunkumus. 1999 m. birželio mėn. Lietuvoje priimtas neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas12. Suaugusiųjų mokymas klasifikuojamas taip: • Profesinis mokymas; • Sveikos gyvensenos, teisingo gyvenimo būdo ugdymas; • Pilietinių, politinių ir bendruomenės gyvenimo įgūdžių ugdymas; • Saviraiškos ugdymas; • Neraštingųjų mokymas13. Suaugusiųjų švietimas tapo kiekvieno įsisąmoninta būtinybė, neatskiriama gyvenimo dalis. Būtina mokytis, siekiant neiškristi iš gyvenimo konteksto ir suvokti tai, kas vyksta aplinkui14. Suaugusiųjų švietimas skatina aktyvų pilietiškumą ir visapusį dalyvavimą visuomenės gyvenime. Tam, kad žmonija išliktų ir galėtų spręsti ateities problemas, reikalingas aktyvus piliečių dalyvavimas kiekvienoje gyvenimo sferoje. Suaugusiųjų švietimas žymiai padidina žmonių kūrybiškumą bei produktyvumą ir sudaro sąlygas spręsti vis sparčiau besikeičiančio, sudėtingesnio pasaulio problemas15. Suaugusiųjų švietimas laikosi ant 4 esminių pamatų: mokymosi žinoti, veikti, būti ir mokymosi gyventi drauge. Didžioji suaugusiųjų švietimo dalis nukreipta į mokymąsi veikti, pvz., kaip užsidirbti pragyvenimui. Mažiausia dalis skirta mokymuisi gyventi: žmogaus visapusiškos sudėtingos asmenybės vystymui, mokymuisi priimti savo, kaip individo, šeimos ir bendruomenės nario, piliečio gamintojo ir kūrybingos bei moralios būtybės, atsakomybę16. Paveldėti iš praeities stereotipai, giliai įsišaknijęs visuomenėje požiūris į švietimą kaip antraeilės svarbos veiklą, visas pastangas telkiant vien tik vaikų ir jaunimo švietimui, lėtina informacinės visuomenės kūrimosi spartą. Investicijos į švietimą yra investicijos į žmonių sveikatą. Nuolatinis mokymasis gali ženkliai prisidėti prie sveiko gyvenimo būdo skatinimo ir prie ligų prevencijos. Tai taip pat daro teigiamą įtaką aukštesniam mokymosi lygiui, ateinančių kartų gerovei. Bibliotekos ir savišvieta Šiandien išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse savo veiklos apimtimi suaugusiųjų švietimo sistemos viršija vaikų ir jaunimo švietimo sistemas. Įvairiomis suaugusiųjų švietimo formomis per metus naudojasi vidutiniškai 40-50 proc. visų suaugusių žmonių17. Skirtingai nuo vaikų ar jaunimo mokyklos, čia pats ugdytinis savo protu ir atsakomybe pasirenka, ką mokytis, kada mokytis ir kaip mokytis. Žinoma, vaiko ir suaugusiojo galimybės lankyti mokyklą ganėtinai skirtingos. Suaugusysis, paprastai turįs darbą bei šeimą, neturi galimybės dienų dienas leisti mokykloje. Todėl pagrindine suaugusiųjų mokymosi forma tampa savišvieta, savarankiškas mokymuisi skirtos medžiagos studijavimas18. Kadangi kiekvienam besimokančiajam įsigyti visą norimą studijuoti literatūrą nėra praktinių galimybių, žvilgsnis krypsta į bibliotekas. Būtent suaugusiųjų švietimo poreikiai kėlė būtinumą įvairiose šalyse sudaryti viešųjų bibliotekų tinklą. Jų pagrindinė funkcija buvo aprūpinti knygomis suaugusiųjų švietimo sistemą, teikti visuomenei įvairiapusišką informaciją. Bene pirmoji istorijoje žinoma vieša biblioteka buvo Filadelfijos spaustuvės darbininko Bendžamino Franklino iniciatyva 1731 m. įkurta savišvietos klubo biblioteka. Ir kitose šalyse besikuriančios savišvietos organizacijos pirmiausia rūpinosi savo bibliotekų sudarymu. Švedijoje 1927 m. pagrindinės viešosios bibliotekos buvo savišvietos studijų būrelių bibliotekos19. Suomijoje pirmasis bibliotekų įstatymas (1929) pagrindine bibliotekų funkcija laiko jų dalyvavimą suaugusiųjų švietime. Viešosios bibliotekos, nedalyvaujančios suaugusiųjų švietime, besimokančiųjų neaprūpinančios arba nepakankamai juos aprūpinančios mokymuisi reikalingais spaudiniais – mažai prasminga prabanga. Viešosios bibliotekos autoritetas visuomenėje ir visuomenės parama jai, kaip rodo kitų šalių patirtis, tiesiogiai priklauso nuo jos dalyvavimo suaugusių švietimo sistemoje efektyvumo20. Nenutrūkstantis mokymasis Nenutrūkstantis mokymasis atitinka bet kokio amžiaus, klasės ir lyties žmonių interesus, pradedant tais, kurie lanko specialiuosius kursus ir nori gauti tam tikrą formaliai patvirtintą išsilavinimą ar kvalifikaciją, ir baigiant tais, kurie mokosi savarankiškai, nelankydami jokių kursų, nori pagerinti savo gebėjimus ar įgyti kvalifikaciją bet kuriuo savo gyvenimo momentu ir bet kokiais sumetimais21. Kad viešosios bibliotekos atliktų deramą vaidmenį elektroninėje Europoje, jos privalo teikti naujoviškas paslaugas, kurios skatintų piliečius mokytis visą gyvenimą, taip padėdamos didinti kvalifikuotų ir pajėgių realizuoti savo galimybes žmonių skaičių Europoje22. IKT priemonių naudojimas mokymuisi visą gyvenimą suteikia naujų galimybių, bet taip pat didina socialinės ir skaitmeninės atskirties visuomenėje riziką. Viešosios bibliotekos vaidina lemiamą vaidmenį, suteikdamos gyventojams galimybių naudotis technologijomis, visų pirma internetu visiems, o svarbiausia tiems, kurie neturi tokių galimybių namuose ar darbe. Taip jos užtikrina, kad Europa nebus padalyta į pajėgių ir nepajėgių naudotis skaitmeninėmis technologijomis sluoksnius23. Viešosios bibliotekos yra svarbiausi mokymosi išteklių centrai. Jos turi būti mokymosi centrais vietose ir paremti individualiai besimokančiuosius. Tam reikia užmegzti ir palaikyti glaudžius partnerystės ryšius su kitomis organizacijomis24. Viešosios bibliotekos privalo užtikrinti, kad jų siūlomos paslaugos ir ištekliai sukurtų veiksmingas sąlygas mokymuisi visą gyvenimą. Tai apima: • palankią mokymuisi ir kūrybišką aplinką; • tinkamas darbo vietas; • nešališką ir paslaugų personalą; • prieigą, reikalingą aktyviam dalyvavimui bet kokios rūšies „elektroninėje veikloje“; • mokymą ir pagalbą naudojantis IKT; • informacijos atranką, vertinimą ir organizavimą; • atvirą priėjimą prie informacijos ir mokymosi šaltinių – tiek virtualiųjų, tiek realiųjų25. Skaitmeninis raštingumas Skaitmeninis raštingumas yra gyvybiškai svarbus, kad būtų išnaudotos elektroninio mokymosi ir naujos darbo galimybės. Interneto vartojimas plečiasi tarp visų socialinių-ekonominių gyventojų grupių, tačiau atotrūkis tarp prieigos galimybių – vyrų ir moterų, dirbančiųjų ir bedarbių, geras ir menkas pajamas turinčių, išsilavinusių ir menkai išsimokslinusių, senų ir jaunų – didėja. Tie, kurie neturi interneto prieigos, praranda ir savo galimybes26. Viešosios bibliotekos yra puikiose pozicijose kovoti su skaitmenine atskirtimi, gerindamos paslaugų teikimą, kovodamos su išsilavinimo sunkumais ir padėdamos įveikti demografinius pokyčius. Jos suteikia gyventojams galimybių naudotis technologijomis visiems, o svarbiausia tiems, kurie neturi tokių galimybių namuose ar darbe27. Viešųjų bibliotekų bibliotekininkai, skleidžiantys informacinį raštingumą, priima naują informacinio aptarnavimo modelį. Būdami informacijos komplektuotojai, klasifikuotojai, saugotojai ir skleidėjai, jie tampa pilnateisiais dalyviais keliose visuomenės-biznio-mokyklos-šeimos komplekso sistemose ir posistemėse. Jie suvokia naudingą informaciją kaip plataus vartojimo prekę, suteikiančią galios ją vartojantiems ir teikiantiems. Jie žino, kad netinkama informacija silpnina ją vartojančius ir – ypač – ją teikiančius. Tokie bibliotekininkai suvokia, kad informacinis raštingumas įgalina žmones panaudoti gerą informaciją. Taip biblioteka atlieka matomą ir esminį vaidmenį28. Vartotojų mokymas Informacinėje visuomenėje žinios ir informacinis raštingumas tampa vis reikšmingesnis. Tradiciškai informacijos raštingumo sklaidos funkcija priklauso bibliotekoms. Didėjant informacijos srautams ir informacijos technologijoms skverbiantis į bet kurią žmogaus veiklą, auga poreikis gebėti susiorientuoti informacijos gausybėje. Todėl ir bibliotekos savo veikloje akcentuoja informacinio raštingumo ugdymą, platesnį elektroninių paslaugų asortimentą ir efektyvią skaitytojų informavimo sistemą29. Maždaug pusė Amerikos universitetų siūlo kursus, kaip naudotis biblioteka. Kiti ginčijasi, kad tokie mokymai visai nereikalingi – beveik visi studentai užduotis gauna elektroniniu paštu, atsakymų ieško Internete, iš ten surastos medžiagos rašo darbus ir elektroniniu paštu atsiskaito profesoriams – biblioteka į šį procesą visai nesikiša. Vis dėlto dauguma sutaria, kad daugėjant informacijos, būtinas ir mokymas ne tik kaip ją susirasti, bet ir kaip atrinkti, vertinti bei kūrybiškai naudoti. Bibliotekos savo iniciatyva ir lėšomis organizuoja mokymus: • laisvai pasirenkamus trumpus kursus; • į kitus modulius integruotus mokymus; • bibliotekos informacijos sistemos ir duomenų bazių pristatymus; • rengia ir pateikia mokymosi kursus internete30. IŠVADOS • Skaitymas – pasaulio ir žmogaus pažinimo galimybė ir dvasinio tobulėjimo reikiamybė – šiandien užleidžia pozicijas kitiems informacijos gavimo būdams. Dalis žmonių, ypač tie, kurie ne itin linkę ar mažiau įgudę skaityti, užuot skaitę, verčiau žiūri televizorių ar kitaip leidžia laisvalaikį. • Kadangi visuomenėje skaitymas užima vis mažesnę laisvalaikio dalį,  tiek išsivysčiusios, tiek besivystančios valstybės deda pastangas skatinti skaitymą: vykdomos vaikų ir suaugusiųjų skaitymo skatinimo kampanijos, UNESCO iniciatyva švenčiamos Pasaulinė knygos diena ir Tarptautinė raštingumo diena. • LR Vyriausybė 2006 m. patvirtino Skaitymo skatinimo programą 2006-2011 metams. O LR Seimas 2008 metus paskelbė skaitymo metais. Esminis programos tikslas – skatinti įvairaus amžiaus ir socialinių grupių gyventojus daugiau skaityti, gerinti jų skaitymo įgūdžius, kelti skaitymo prestižą. • Suaugusiųjų mokymas klasifikuojamas taip: profesinis mokymas; sveikos gyvensenos, teisingo gyvenimo būdo ugdymas; pilietinių, politinių ir bendruomenės gyvenimo įgūdžių ugdymas; saviraiškos ugdymas; neraštingųjų mokymas. • Suaugusysis paprastai neturi galimybės dienų dienas leisti mokykloje. Todėl pagrindine suaugusiųjų mokymosi forma tampa savišvieta. Kadangi kiekvienam besimokančiajam įsigyti visą norimą studijuoti literatūrą nėra neįmanoma, žvilgsnis krypsta į bibliotekas. • Nenutrūkstantis mokymasis atitinka bet kokio amžiaus, klasės ir lyties žmonių interesus, pradedant tais, kurie lanko specialiuosius kursus ir nori gauti tam tikrą išsilavinimą ar kvalifikaciją, ir baigiant tais, kurie mokosi savarankiškai ir nori pagerinti savo gebėjimus ar įgyti kvalifikaciją bet kuriuo savo gyvenimo momentu ir bet kokiais sumetimais. • Naudinga informacija kaip plataus vartojimo prekė suteikia galios ją vartojantiems ir teikiantiems. Informacinis raštingumas įgalina žmones panaudoti gerą informaciją. • Didėjant informacijos srautams ir informacijos technologijoms skverbiantis į visas žmogaus veiklos sritis, auga poreikis gebėti susiorientuoti informacijos gausybėje. Todėl ir bibliotekos savo veikloje akcentuoja informacinio raštingumo ugdymą, platesnį elektroninių paslaugų asortimentą ir efektyvią skaitytojų informavimo sistemą. BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS • 2008-ieji – Skaitymo metai – aktyvaus bendravimo metai [interaktyvus]. 2008 [žiūrėta 2008 m. balandžio 27 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!