Pagrindiniai liberalizmo atstovai

Referato tikslas – susipažinti su pagrindiniais liberalizmo atstovais, jų keliamomis idėjomis, jų tarpusavio sąryšiu, klasikų nenuoseklumais, dėl kurių liberalizmas neišsilaikė politinėje filosofijoje kaip pagrindinė doktrina.
Liberalizmo kaip politinės filosofijos ir kaip politinės doktrinos raidoje galima aiškiai išskirti du etapus - 'klasikinio' ir 'naujojo' liberalizmo etapą. Nors sunku nubrėžti griežtą skiriamąją liniją - nei klasikinio, nei naujojo liberalizmo atstovai nėra homogeninės grupės - tą skirtumą galima apytikriai nusakyti vienu bendru požymiu. Jeigu klasikiniai liberalai daugiausia vadovavosi griežto individualizmo principais, tai naujieji liberalai vis labiau artėjo prie kolektyvizmo doktrinų palaipsniui išsižadėdami kai kurių esminių klasikinių principų. Ir nors jie niekada nesiryžo pulti į kolektyvizmo glėbį, pasilikdami svyruoti kažkur viduryje tarp priešingų doktrinų, šis jų vangumas ir nenuoseklumas leido kolektyvizmui skleistis paties liberalizmo prieglaudoje.
Ši raida vyko kolektyvistinių doktrinų pakilimo laikotarpiu, XIX a. pabaigoje ir XX a., ir tai, žinoma, negalėjo neturėti reikšmės. Tačiau liberalizmas palaipsniui prarado savo intelektines pozicijas ne tiek dėl priešininkų sėkmingo puolimo, kiek dėl savo paties vidinės erozijos. Kai kurios pamatinės liberalizmo idėjos pačių liberalų-revizionistų buvo taip perinterpretuotos, kad priešininkams beliko jas pasisavinti. Net žodis 'liberalizmas' Amerikoje ir iš dalies Europoje pradėjo reikšti valstybinio paternalizmo ir intervencionizmo idėjas, kurios yra klasikinio liberalizmo priešybė. Tad kaip pastebėjo J. Schumpeteris, “privataus verslo sistemos priešams pasirodė išmintinga perimti jos etiketę”. Šios semantinės metamorfozės išdavoje idėjos, kurios iš pradžių buvo siejamos su liberalizmo terminu, dabar naujai iškyla konservatizmo, naujosios dešinės arba libertarizmo pavadinimais. Amerikoje, kur ši metamorfozė įvyko pilnutinai, jos iškyla būtent kaip šiuolaikinio liberalizmo atsvara ir priešybė. Tai paaiškinama istorinėmis aplinkybėmis. Išskyrus trumpą trečiojo dešimtmečio laikotarpį, socializmas, komunizmas ir kitoks kolektyvizmas Amerikoje niekada neturėjo apčiuopamos įtakos. Liberalus Amerikos politinės tradicijos diskursas nepajėgė inkorporuoti šių ‘svetimybių’. Tai toli gražu nereiškia, jog kolektyvistinės idėjos neturėjo įtakos Amerikoje. Tačiau kitaip nei Europoje, jos reiškėsi ne kaip konfrontacija su liberalizmu, bet kaip paties liberalizmo kolektyvistinė erozija.
Pažvelkime į liberalizmo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!