Lietuvos centrinio banko raida ir veikla

Įvadas Valstybės pinigų politika - valstybės gyvavimo pagrindas. Už šią sritį kaip ir daugelyje valstybių Lietuvoje atsakingas Lietuvos centrinis bankas. Tai tokia institucija, kurios veikla paprastam žmogui yra nepastebima. Tačiau visi valstybės pinigai susiję su šia institucija. Bankas veikia kaip valstybės, taigi ir visuomenės atstovas, tvarko jos pinigus. Todėl šio rašto darbo objektas yra Lietuvos centrinis bankas. Darbo tikslas – išsiaiškinti, kokią vietą Lietuvos valstybėje užima centrinis bankas bei kokia jo veikla. Tikslą įgyvendinti padės šie uždaviniai: 1. Lietuvos centrinio banko raida. 2. Lietuvos centrinio banko veikla. 3. Lietuvos centrinio banko veiklos organizavimas. Darbe bus naudojamasi LR banko įstatymo 2001 03 13 nauja redakcija, Vaškelaičio V. knygomis „Pinigai: centriniai bankai ir jų funkcijos“ bei „Pinigai: pinigų politika ir jos priemonės“ taip pat Martinkaus B. ir kt. knyga „Pinigai. Vertybiniai popieriai. Bankai.“. Esminė informacija bus paimta iš internetinės svetainės www.lb.lt bei Lietuvos banko 2005 m. ataskaitos. 1. Lietuvos centrinio banko raida Pasaulyje centriniai bankai palyginti su Lietuva atsirado šiek tiek anksčiau – XVII amžiuje. Iki jų atsiradimo pagrindines centrinio banko funkcijas, pavyzdžiui banknotų leidimą, vykdė paprasti komerciniai bankai. Tačiau jų leidžiami piniginiai banknotai buvo nevienodai patikimi. Kad to nebūtų atsirado centriniai bankai.1 Apskritai, centriniai bankai išsirutuliojo dviem būdais: 1) lėtos evoliucijos keliu; 2) „lygioje vietoje“. Evoliucijos keliu išsirutuliojo tie bankai, kurie savo veiklą pradėjo kaip komerciniai bankai, bet ilgainiui sustiprėjo ir prisiėmė valstybės iždo aptarnavimo atsakomybę. Tokiu būdu jie tapo centriniais bankais. Puikus evoliucijos būdu išsivysčiusio banko pavyzdys – Anglijos bankas. Tačiau visgi daugelis centrinių bankų buvo įsteigti antruoju būdu, t.y. gavo centrinio banko funkcijas nuo pat pradžių.2 Ne išimtis ir Lietuvos centrinis bankas. Lietuvos centrinės bankininkystės ištakos siejamos su 1768 m. Tais metais bendras su lenkais Respublikos Seimas nutarė steigti valstybinį emisijos banką (Bank Polski i Litewski). Tačiau 1795 m. Lietuva buvo trečią kartą padalinta, todėl neteko galimybės kurti savo pinigų sistemą. 3 1918 m. atgavus nepriklausomybę Lietuvoje buvo trijų rūšių piniginiai vienetai: 1. rusų rubliai 2. vokiečių markės 3. ostpinigiai. Nemažai būta ir JAV dolerių. 1919 m. Lietuvoje veikė vokiečių emisijos įstaiga Darlehenskasse Ost. Tačiau 1922 m. markės vertė ėmė katastrofiškai kristi. Lietuva nusprendė kurti savo nacionalinį banką ir įvesti savo pinigus. 4 Dabartinio Lietuvos centrinio banko istoriją galima skaičiuoti nuo 1922 metų spalio 2 dienos, kai buvo įvesta nacionalinė valiuta. Dviem mėnesiais anksčiau Steigiamasis seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“. Jame lito sistemos įgyvendinimas buvo pavestas Lietuvos bankui. O 1922 m rugpjūčio 11 d. buvo patvirtintas „Lietuvos banko įstatymas“. Po mėnesio, dar oficialiai bankui nepradėjus veikti, buvo išleisti laikinieji banknotai – litai. Jau tada Lietuvos bankas nebuvo komercinis bankas, nes pagrindinė akcininkė buvo valstybė.5 1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą Lietuvos banko veikla buvo nutraukta, o buvusi bankininkystės sistema visiškai sugriauta. Vietoj lito įvesti rusiški pinigai. Lietuvos bankas buvo pertvarkytas į SSRS valstybinio banko Lietuvos respublikinę kontorą. 6 1941 m. Lietuvoje įsivyravo nacių valdžia. 1942 m. kurį laiką toleravę lietuvių atkurtą Lietuvos banką, vokiečiai jį likvidavo. Po vokiečių okupacijos 1944 m. grįžusi sovietų valdžia atkūrė buvusią savo santvarką ir bankų sistemą.7 Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, 1990 m. vasario 13 d. priimtas „Lietuvos banko įstatymas“. 1990 kovo 13 d. Aukščiausioji Lietuvos Taryba paskyrė Lietuvos banko valdybos pirmininku B.Povilaitį. Šią datą galima laikyti Lietuvos centrinio banko, įkurto prieškariu, tęsiniu. Akivaizdu, kad reikėjo reorganizuoti SSRS bankų sistemą bei kad Lietuvos bankas veiklą pradėjo labai sunkiomis sąlygomis, nes Sovietų Sąjunga buvo paskelbusi ekonominę blokadą, nutraukusi prekybinius ryšius. Banką reikėjo kurti nuo nulio: suformuoti struktūrą, pagrindinį kapitalą, gauti lėšų veiklos pradžiai. Tačiau pamažu bankas atsigavo, prisiėmė vis daugiau funkcijų. 8 1992 m.spalio 25 d. LR Konstitucijoje buvo įtvirtintas Lietuvos banko vaidmuo: „Lietuvos Respublikos centrinis bankas yra Lietuvos bankas, kuris nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei. Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas“. 9 2004 m. gegužės 1 d. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų valstybių ES narių centriniai bankai, nariu.10 Tokiu būdu Lietuvos bankas įgavo dar daugiau funkcijų ir tapo dar svarbesne institucija. 2. Lietuvos centrinio banko veikla Lietuvos centrinis bankas – ypatingas Lietuvos bankų sistemos elementas ir viena iš pagrindinių valstybės institucijų. Centrinio banko veikla dažniausiai nepastebima, jeigu nėra infliacijos, palūkanų normos žemos, o bankų sistema stabili. Dėmesys į šią instituciją atkreipiamas tada, kai kuris nors iš minėtų veiksnių ima nesisekti. Todėl būtina apžvelgti, kokia Lietuvos banko svarba Lietuvoje ir už kokią veiklą jis atsakingas. Centrinis bankas – tai institucija, kontroliuojanti šalies bankų sistemos veiklą ir reguliuojanti pinigų kiekį apyvartoje. 11 Visų centrinių bankų veikla, taigi ir Lietuvos banko, grindžiama dviem pagrindinėmis funkcijomis: 1. Makroekonomine – kainų stabilumo užtikrinimas; 2. mikroekonomine - bankų sektoriaus stabilumo palaikymas.12 Kainų stabilumas – pagrindinis Lietuvos banko tikslas.13 Stabilios kainos daro teigiamą poveikį bendrai ekonominei veiklai. Lietuvos bankas, norėdamas palaikyti kainų stabilumą, parenka bazinę valiutą ir išlaiko fiksuotą lito kursą jos atžvilgiu. Bazinė valiuta turi būti patikima ir plačiai naudojama šalyse, į kurias labiausiai orientuojama Lietuvos ekonomika. Fiksuotas kursas tokioje mažoje ir atviroje šalyje kaip Lietuva, leidžia pasiekti santykinį kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu (stabdo jų kilimą), sudarant neinfliacines sąlygas ekonomikai augti.14 Palaikydamas kainų stabilumą, Lietuvos bankas kartu siekia, kad mūsų valstybės kredito įstaigos efektyviai veiktų konkurencingoje, bet stabilioje aplinkoje. Taip stiprinamas ne tik atskirų kredito įstaigų, bet ir visos šalies finansų sistemos atsparumas vidaus ir išorės šokams, užtikrinamas efektyvus ribotų finansinių išteklių paskirstymas.15 Lietuvos bankas be šių pagrindinių funkcijų atlieka ir daugybę kitų: 1) vykdo Lietuvos Respublikos pinigų emisiją (išleidimą); 2) formuoja ir vykdo pinigų politiką; 3) nustato lito kurso reguliavimo sistemą ir skelbia oficialų lito kursą; 4) valdo, naudoja Lietuvos banko užsienio atsargas ir jomis disponuoja; 5) atlieka valstybės iždo agento funkcijas; 6) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka išduoda bei atšaukia licencijas Lietuvos Respublikos kredito įstaigoms bei užsienio valstybių kredito įstaigų filialams ir prižiūri jų veiklą, taip pat atlieka kitas įstatymų nustatytas funkcijas, susijusias su kredito įstaigų veikla; 7) nustato Lietuvos Respublikos kredito įstaigų ir užsienio valstybių kredito įstaigų skyrių, veikiančių Lietuvos Respublikoje, finansinės apskaitos principus ir atskaitomybės tvarką; 8) skatina patvarų ir veiksmingą mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemų veikimą; 9) renka pinigų ir bankų, mokėjimo balanso, Lietuvos finansinės ir su ja susijusios statistikos duomenis, diegia šios statistikos surinkimo, atskaitomybės, jos skelbimo standartus, sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą.16 Kitas žingsnis – aptarti minėtas funkcijas. Viena iš svarbesnių funkcijų – pinigų emisija. Pinigų emisijos teisę turi tik Lietuvos bankas. Jis išleidžia ir išima iš apyvartos Lietuvos Respublikos pinigus, taip pat nustato jų nominalus, skiriamuosius, apsaugos ir mokumo požymius, pakeičia juos kitais, organizuoja pinigų gaminimą, gabenimą bei saugojimą, nustato susidėvėjusių ir sugadintų pinigų išėmimo iš apyvartos, jų keitimo bei naikinimo tvarką, sudaro atsarginius banknotų ir monetų fondus, atlieka litų banknotų ir monetų bei centų monetų ekspertizę.17 Lietuvos bankas taip pat stengiasi užkirsti kelią pinigų padirbinėjimui: rengia seminarus, teikia informacinę medžiagą visuomenei apie pinigų apsaugos požymius ir jų atpažinimo būdus.18 Kita funkcija – stebėti kredito įstaigų veiklą. Šiuo atveju Lietuvos bankas stebi, ar kredito įstaigos vykdo įstatymų ir Lietuvos banko teisės aktų nustatytus bei tarptautinius saugios ir patikimos bankininkystės standartus. Lietuvos bankas taip pat nustato normatyvus ir reikalavimus, kuriuos privalo vykdyti Lietuvos kredito įstaigos. Šiuo metu yra nustatyti šie bankų veiklos riziką ribojantys normatyvai: kapitalo pakankamumo, likvidumo, maksimalios atviros pozicijos užsienio valiuta ir tauriaisiais metalais, maksimalios paskolos sumos vienam skolininkui ir didelių paskolų normatyvai.19 Lietuvos bankas vykdydamas minėtąją funkciją atlieka kredito įstaigų finansinį vertinimą (ataskaitų, inspektavimo būdu). Kiekvienas bankas yra inspektuojamas bent vieną kartą per metus. 20 Lietuvos bankas, vykdydamas valstybės iždo agento funkcijas, organizuoja Finansų ministerijos šalies viduje išleidžiamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių pardavimo aukcionus, išpirkimus ir palūkanų už juos išmokėjimus. 21 LR Vyriausybės vertybiniai popieriai – tai LR vardu išleidžiami skoliniai įsipareigojimai. Tai gali būti LR valstybės iždo vekseliai, LR Vyriausybės obligacijos arba taupymo lakštai. Visi jie naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti. 22 LR Vyriausybės vertybinių popierių aukcionai vyksta Lietuvos banke, o jų tikslas – parduoti vertybinius popierius.23 Kita valstybės iždo agento funkcija – valstybės iždo sąskaitos atidarymas ir tvarkymas. Valstybės iždo sąskaitoje yra laikomi valstybės piniginiai ištekliai. Lietuvos bankas atlikdamas savo funkciją, kaupia iždo sąskaitoje pinigus, juos išduoda, atlieka vidaus auditą, tvarko valstybės skolą, investuoja laikinai laisvus valstybės pinigus. Be to, į pagrindinę valstybės biudžeto sąskaitą kiekvieną dieną pervedamos teritorinių valstybės mokesčių inspekcijų surenkamosios lėšos (gyventojų ir juridinių asmenų mokesčiai, kitos įmokos ir rinkliavos). 24 Lietuvos bankas, valdydamas užsienio atsargas, investuoja jas skaidriose, reguliuojamose, didelėse ir likvidžiose finansų rinkose, kuriose sklandžiai ir efektyviai gali būti atliekamos užsienio atsargų valdymo operacijos.25 Lietuvos bankas neišvengiamai susiduria su užsienio valiutos kurso rizika, todėl užsienio atsargos laikomos ta valiuta, kurios atžvilgiu nacionalinė valiuta yra fiksuota (eurais). Valdydamas užsienio atsargas Lietuvos bankas vadovaujasi trimis principais eiliškumo tvarka: 1) Likvidumo - valdo taip, kad prireikus investicijos galėtų būti greitai ir be reikšmingų kaštų likviduotos, t.y. paverstos pinigais; 2) Saugumo - valdo taip, kad turtas nebūtų prarastas, įšaldytas ar kitaip nebūtų apribotas jo naudojimas. Lietuvos bankas investuoja užsienio atsargas į tokio patikimumo finansines priemones, kurių įsipareigojimų nevykdymo tikimybė yra ypač maža; 3) Pelningumo - investuojamos taip, kad per ilgą laikotarpį būtų siekiama gauti kuo didesnę grąžą; Užsienio atsargas gali sudaryti: 1) auksas; 2) užsienio valiuta banknotais ir monetomis; 3) turtas užsienio valiuta užsienyje; 4) specialios skolinimosi teisės (SST) ir atsargos Tarptautiniame valiutos fonde; 5) kitos visuotinai pripažįstamos tarptautinės atsargos.26 Tarp užsienio atsargų yra apie 5,8 4 tonos aukso. Šios aukso atsargos sukauptos tarpukario Lietuvos laikotarpiu. Lietuvos bankas jas atgavo 1992 m. Nors auksas jau kelis dešimtmečius tiesiogiai neatlieka pinigų funkcijos, jis vis dar sudaro nemažą dalį centrinių bankų užsienio atsargų.27 Kitas Lietuvos banko atsargas sudaro doleriai, eurai, litai, indėliai bankuose, specialiosios skolinimosi teisės ir vertybiniai popieriai.28 Kaip jau buvo minėta, Lietuvos bankas sudaro Lietuvos Respublikos mokėjimų balansą. Mokėjimų balansas – tai statistinis visų Lietuvos žmonių, įmonių ir valdžios santykių su užsieniu atspindėjimas, operacijų registras. Paprastai tariant, tokiame ekonominiame mokėjimų balanse suskaičiuojama, kiek pinigų (užsienio valiutos) įplaukia į šalį ir kiek iš jos išplaukia. Sudarydamas mokėjimų balansą Lietuvos bankas duomenis renka iš įvairių informacijos šaltinių: muitinių, pasienio punktų, įvairių finansinių institucijų. 29 Be šių pagrindinių funkcijų, Lietuvos bankas yra paskutinis skolintojas, t.y. skolina valstybei pinigus, kai nebėra alternatyvių skolinimosi šaltinių. Be to, kaip paskutinis skolintojas gali suteikti likvidumo paskolas (paprastai - iki 3 mėn.) mokiems bankams, turintiems laikinų likvidumo problemų, arba sudaryti su jais tiesioginius Lietuvos bankui priimtinų skolos vertybinių popierių atpirkimo sandorius.30 Be to, Lietuvos bankas turi teisę savo nustatyta tvarka ir sąlygomis priimti indėlius litais iš Lietuvos Respublikoje įregistruotų kredito įstaigų. Taip pat Lietuvos bankas gali konsultuoti ir teikti pasiūlymus Vyriausybei finansų rinkos ir Valstybės iždo politikos klausimais.31 Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos užsienio ir ekonominę politiką, Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją bendradarbiauja su užsienio valstybių ir tarptautinėmis finansų institucijomis, taip pat su užsienio valstybių centriniais bankais bei atstovauja mūsų valstybei tarptautinėse finansų institucijose.32 Dar prieš Lietuvai stojant į Europos sąjungą, Lietuvos banke integracijos į ES klausimai tapo viena iš svarbiausių veiklos krypčių. Svarbiausia buvo padaryti taip, kad Lietuvos bankas veiktų kaip nepriklausomas centrinis bankas bei taikytų ir įgyvendintų savarankišką pinigų politiką. Šiuo tikslu Lietuvos bankas parengė naują Lietuvos banko įstatymo redakciją, kurioje buvo numatytas jo savarankiškumas.33 Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą (ES), Lietuvos bankas tapo Europos centrinių bankų sistemos (ECBS), kurią sudaro Europos centrinis bankas (ECB) ir visų valstybių ES narių centriniai bankai, nariu. Lietuvos bankas dalyvauja ECB bendrosios tarybos darbe ir ECBS komitetuose rengiant bei priimant ECBS sprendimus.34 2005 m. Lietuvos bankas ir toliau derino nacionalinę teisę su Europos Bendrijos teise, rengėsi euro monetų kaldinimui ir euro banknotų įsigijimui, ypač daug dėmesio skyrė visuomenes informavimui.35 Be to, bankas ketina glaudžiai bendradarbiauti su komerciniais bankais dėl lankstaus jų darbo laiko litų keitimo į eurus metu, bankomatų pritaikymo eurams, supažindinimo su banknotais ir monetomis, kitais organizaciniais klientų aptarnavimo klausimais.36 Šiuo metu Lietuvos bankas dalyvauja Lietuvos integracijos į ES procesuose, vykdo darbus, susijusius su ES teisės, ECB reikalavimų, normų ir praktikos konkrečiose centrinio banko veiklos srityse perėmimu ir institucinių gebėjimų stiprinimu, pagal kompetenciją įgyvendina ES teisės derybų pozicijose prisiimtus Lietuvos Respublikos įsipareigojimus. Lietuvos bankui taip pat svarbūs ES institucijose priimami sprendimai, susiję su ES vykdoma ekonomine politika.37 Dalyvavimas Europos sąjungos centrinių bankų sistemoje stiprina tarptautinį bendradarbiavimą bei padės išlaikyti kainų stabilumą, plėsti ekonomiką. 3. Lietuvos centrinio banko veiklos organizavimas Kadangi Lietuvos bankas nuosavybės teise priklauso LR valstybei, jį steigia ir likviduoja Seimas. Be to, savo veikloje bankas privalo vadovautis Europos centrinio banko gairėmis ir nurodymais bei Lietuvos įstatymais. Tačiau bankas yra nepriklausomas, nes Lietuvos Vyriausybė ir kitos valstybinės institucijos negali daryti įtakos nei bankui, nei pavieniams jo tarnautojams.38 Vis dėlto, Lietuvos bankas privalo teikti Seimui metinę finansinę ataskaitą kartu su auditoriaus išvada per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos bei skelbti ją viešai.39 O finansinį auditą atlieka ne LR Valstybės kontrolė, bet nepriklausoma įstaiga, kurią pasirenka Lietuvos bankas bei tvirtina Europos Sąjungos taryba.40 Be to, Lietuvos bankas vadovaujasi atskaitomybės prieš visuomenę ir skaidrumo principais, todėl viešai skelbia ir leidžia atskiru leidiniu metinę ataskaitą, o Lietuvos banko valdybos pirmininkas du kartus per metus teikia pranešimus Seimui apie pagrindinio tikslo įgyvendinimą, funkcijų vykdymą ir bankų sistemos būklę.41 Lietuvos bankui vadovauja svarbiausias struktūrinis vienetas (žr.pav.1) banko valdyba, kurią sudaro valdybos pirmininkas, du jo pavaduotojai ir du valdybos nariai. Šiuo metu banko valdybos pirmininku yra Reinoldijus Šarkinas. Jis organizuoja Lietuvos banko darbą. Valdybos pirmininką penkeriems metams skiria ir atleidžia Seimas LR Prezidento teikimu. O Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojus ir valdybos narius devyneriems metams skiria ir atleidžia prieš terminą Respublikos Prezidentas Lietuvos banko valdybos pirmininko teikimu. Pati valdyba tvirtina Lietuvos banko struktūrą.42 Pav. 1. Lietuvos banko struktūra. Šaltinis:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!