Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) visuomeninė ir politinė santvarka: A. Volanas "Apie politinę ir pilietinę laisvę" ir Mykolas Lietuvis "Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius"

Darbo ištrauka

Andrius Volanas – vienas didžiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. antrosios pusės ir XVII a. pradžios politikos ir kultūros veikėjų, humanistas, "eretikas", reformatų evangelikų vadovas ir apologetas. Jis paliko ryškų pėdsaką to meto politiniame ir kultūriniame gyvenime. Mykolas Lietuvis – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės publicistas, bajoras, LDK sekretorius Venclovas Mikalajaitis , taip pat renesanso mąstytojas, diplomatas ir visuomenės veikėjas. Šio referato tikslas – išanalizuoti abiejų autorių mintis apie LDK visuomeninę ir politinę santvarką, o uždaviniai – pateikti jų požiūrius, kritiką ir siūlymus aktualiausiais to meto klausimais.Rengdamas referatą rėmiausi šių autorių kūriniais: Mykolo Lietuvio "Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius" ir Andriaus Volano darbu "Apie politinę ir pilietinę laisvę". Naudojau "Mokslinės literatūros ir šaltinių analizės metodą", o referato struktūra sudariau taip, kad ji atitiktų autorių keliamas problemas. Tiek Andius Volanas, tiek Mykolas Lietuvis labai daug dėmesio skyrė laisvei. Anot jų valstybėje jai turi būti skiriamas itin didelis dėmesys. Tuo tarpu vergija – tai viena didžiausių žmoniją ištikusių blogybių. Lietuvoje ši problema buvo labai aktuali, todėl abu autoriai esamą situacija kritikavo. Andrius Volanas visų pirma nurodė kokia svarbi visuomenei yra asmens laisvė. Anot jo žmogus negali gerai atlikti darbo būdamas vergijoje, nes dirbdamas ne sau, o vergvaldžiui neatiduoda visų savo jėgų. Nepriklausomi piliečiai visas jėgas atiduoda valstybei ir ja rūpinasi, ko nedaro vergai. Istorijoje, kaip teigia Volanas, esama daug pavyzdžių tam patvirtinti: "Atėniečiai, kol juos sunkiu vergijos jungu spaudė tironai, iš kitų tautų kaimynių neišsiskyrė didesne karo šlove. Bet vos tapo laisvi, tarsi kitokie pasidarė ir lengvai iš visų kitų paveržė karinio šaunumo palmę."Volanas vergijos priežastimi laiko paties žmogaus sugadintą prigimtį. Tokį žmogų jis vadina "pasipūtusiu gyviu", kupinu paniekos, gobšumo ir žiaurumo. Vergija atsiranda tada, kai žmogus ima geisti valdžios engdamas kitą žmogų. Volanas siūlo pažvelgti į istoriją ir į laikmečio raidą, nes ten matyti, jog toks noras viešpatauti yra daugelio sąmyšių ir žudynių priežastis. Tam kad būtų pažabota žmonių savivalė, turi veikti tokie įstatymai, kurie nustatytų doro elgesio ribas, skirtų bausmę nusižengusiems. Valstybė yra bendrosios laisvės saugotoja, todėl norėdama išsaugoti laisvę, ji leidžia tokius įstatymus, kurie suvaržytų nusikalstamus veiksmus, kitiems žmonėms darančius žalą. Tačiau Volanas apgailestauja, kad griežtas, laisvei naudingas įstatymas išleistas nebus. ...

Kiti mokslo darbai