Lietuvos partinė sistema ir jos raida

Lietuvos istorinė patirtis yra unikali: nuo pat valstybės sukūrimo pradžios lietuviams teko kovoti dėl savo gimtosios žemės, kalbos, galiausiai pačios valstybės egzistavimo. Nepaisant įvairių bandymų sunaikinti lietuvių tautą ir ištrinti Lietuvą iš politinio žemėlapio, lietuviai atsilaikė ir šiandien turime savo valstybę. Deja, kaip ir kiekviena jauna valstybė, Lietuva susidūrė su daugybe problemų, ypač politinėmis, kurios kilo dėl perėjimo iš totalitarinio į demokratinį valdymą. Vis dėlto, nepaisant komunistinio režimo sužaloto žmonių mentaliteto, Lietuvoje sugebėta sukurti partinę sistemą ir politines partijas, kurios yra neatskiriama šių laikų demokratijos dalis ir jungtis tarp visuomenės ir valstybės1.
Tačiau Lietuvoje, kaip ir kitose pokomunistinėse šalyse, politinės partijos nėra tokios stiprios kaip Vakarų šalyse. Jos greičiau dar tik formuojasi nei deramai atlieka joms skirtą vaidmenį. Todėl šiame rašto darbe kalbama apie Lietuvos partinės sistemos susikūrimą, jos vystymąsi po nepriklausomybės atkūrimo, nagrinėjamos jos nestabilumo priežastys, aptariamas partijų atstovavimas tautai, jų siekiai, populiarumas.
Kyla klausimas, kam jos steigiasi, jei faktiškai yra neveiklios? B. Nainys savo straipsnyje „Kiek partijų Lietuvai reikia?“ atvirai teigia, kad daugumos steigėjų tikslas yra „prisėsti prie valdžios lovio“.15 A. Lukošaitis ir A. Krupavičius nurodo kiek formalesnį partijų kūrimosi tikslą – tai vyriausybės suformavimas. Jie teigia, kad dalyvavimą vyriausybių veikloje partijos sieja su rinkėjų lūkesčių ir savo nuostatų įgyvendinimu.16 Tačiau net čia nesunku įžvelgti savanaudiškas paskatas: partijų nariai tiesiog siekia užimti aukščiausius valdžios postus tam, kad pasirūpintų asmenine gerove.
3. Kairė – dešinė
Šių dienų demokratinėse šalyse partinės sistemos vertinamos kairės-dešinės skale. Partijos dažniausiai išrikiuojamos kairės-dešinės skalėje pagal ekonomines ir politines jų nuostatas.17 Toks skirstymas leidžia lengviau suprasti skirtumus tarp partijų ideologijų bei socialinių, ekonominių, politinių jų pozicijų ir įvertinti jų bendradarbiavimo galimybes.
Tačiau pastebima, kad Lietuvos, kaip ir kitų pokomunistinių šalių, partijų skirstymo į kairiąsias ir dešiniąsias kriterijai nesutampa su kriterijais, kuriais vadovaujasi Vakarų šalys. Todėl neretai laikoma, kad šis skirstymas Lietuvoje apskritai neegzistuoja. Tačiau J. Novagrockienė teigia, kad šis skirstymas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!