Logikos pagrindai

Logikos tyrimo objektas yra žmogus. Žmogus mąsto mintimis. Mintis, tai mąstymo turinį sąmonei pristatantis mąstymo elementas. Apie mintis kalbame: man į galvą šovė mintis, niekaip negaliu surasti minčių, išreikšti tam, ką jaučiu, mane stebina jos minčių gilumas. Logika tyrinėja ne viską apie žmogaus mąstymą ir jo mintis, o tik mąstymą tuo aspektu, kuris susijęs su mąstymo ir minčių prasmingumu ir teisingumu. Logika yra mokslas apie mąstymo dėsnius ir formas.
Labiausiai yra išplėtota daugiareikšmė teiginių logika. Kuriama ir daugiareikšmė predikatų logika, nors jos sukūrimas yra sudėtinga problema.
Daugiareikšmė logika taikoma technikoje ir kai kuriuose moksluose, pvz. kvantinėje mechanikoje, kurioje dvireikšmės logikos priemonėmis neįmanoma aprašyti dydžių parametrų.
Šiame darbe bandysiu apžvelgti daugiareikšmę logiką.
Logika, kurioje kiekvienas teiginys yra teisingas arba klaidingas, vadinama dvireikšme logika.
Kyla klausimas, ar teiginiai gali nebūti nei teisingi, nei klaidingi, bet turėti kokias nors kitas reikšmes. Atsakymas į šį klausimą teigiamas: yra teiginių, kurie yra nei teisingi, nei klaidingi. Daugelis ateities įvykius išreiškiančių teiginių nėra nei teisingi, nei klaidingi tuo metu, kada jie pasakomi. Teiginiai ,, Manau, kad sutiksiu gatvėje pažįstamą”, ,,Rytoj jis”, ,,nors varžovai stiprūs, bet Lietuvos futbolininkai juos įveiks” nėra nei teisingi, nei klaidingi jų pasakymo metu. Pažįstamą galima sutikti, bet galima ir nesutikti; rytoj gali lyti, bet gali ir nelyti; mūsų futbolininkai gali varžovams ir pralaimėti. Panašūs ateities įvykius numatantys teiginiai teisingais arba klaidingais tampa tada, kai tai, kas jais pasakoma, įvyktsa arba neįvyksta tikrovėje. Tačiau ne visi ateieties įvykius numatantys teiginiai nėra nei teisingi, nei klaidingi. Jei ateities įvykį numatantis teiginys tiesiogiai seka iš mokslo dėsnio, tai jis teisingas ir jos psakymo metu.
Daug teiginių, kurie jų pasakymo metu nėra nei teisingi, nei klaidingi, būna nukreipti ir į praeitį. Tardymo organai, aiškindami įvykusį nusikaltimą, sudaro spėjimą apie nusikaltimo pobūdį. Šis spėjimas, kai jis sudarytas, dar nėra teisingas; jis krupščiai tikrinamas ir tik po patikrinimo pasitvirtina arba nepasitvirtina. Panašių su praeitimi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!