H. Hesės apysakos “Siddharta” ir I. Šeinius romano “Kuprelis” lyginamoji analizė

Lietuvių rašytojo Igno Šeiniaus (tikr. Jurkūno) (1889-1959) romanas “Kuprelis” (1910-11; 1932) ir vokiečių kilmės švedų romanisto bei poeto, Nobelio premijos laureato Hermano Hesės (1877-1962) apysaka “Sidharta” (1922) yra gana skirtingi kūriniai. Skirtingi esti jų žanrai (“Kuprelis” - psichologinis meilės romanas, “Sidharta” – lyrinė filosofinė apysaka), skirtingus žmogaus būties aspektus norima atskleisti, labai nevienodoje erdvėje rutuliojasi kūrinių veiksmas. Todėl lyginti kūrinius paranku charakterizuojant pagrindinių veikėjų egzistencinės raiškos erdvę, ypač akcentuojant egzistencinį Hesės ir Šeiniaus kūrinių pagrindinių veikėjų Sidhartos ir Kuprelio pamatą. Sidhartos gyvenimo pagrindas, kaip ir kiekvieno budisto – patirti nušvitimą, taip suvokti gyvenimo, į kurį betarpiškai įeina ir pomirtinis reinkarnacijų ratas, prasmę, iš jo išsivaduoti ir pasiekti nirvaną. Tačiau skaitant kūrinį išryškėja kitas, dar svarbesnis už šį dalykas – Sidhartos kelias nėra vien Budos kelio atkartojimas, arba, tiksliau kalbant, iš esmės taip ir yra, tačiau šis kelias perprasminamas, suteikiant jam Vakarų modernistinės filosofijos motyvų, - tai kartu ir asmenybės individuacijos procesas. Šeiniaus romano veikėjo egzistencinis pagrindas yra meilė ir troškimas mylėti bei būti mylimam. Šis pagrindas nėra kažkokia religinė-filosofinė kategorija kaip Hesės kūrinyje, bet paprastas žmogiškas jausmas, kuris, kaip matome, būna nuviliamas, o pagrindinis veikėjas, nors patiria kažkuria prasme nušvitimą, po viso patirto skausmo ima mąstyti aukštesnius dalykus, susidomi ir per filosofijos skaitymą smarkiai pakeičia savo pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, tačiau jo dvasia iš esmės sunaikinama, jis niekada nebus asmenybė galinti jausti pilnatvę, nes vis gyvena neįgyvendinama svajone, nesugeba išsivaduoti, savyje rasti jėgų nugalėti jausmą. Hesės “Sidhartoje” nušvitimą patyrusi dvasia atranda pilnatvę ir ramybę, žinoma, tik tokią, kokia šioje žemėje yra įmanoma, o asmenybė kūrinyje tampa tokia galinga, jog gali sąlyginai savąja siela tarsi užpildyti pasaulį, išorė todėl tampa tik dvasinio gyvenimo dalimi.
Kuprelio nelaimingos meilės istorija, lyginant su Sidhartos gyvenimu-filosofija, iš tiesų yra sentimentali neįgalaus žmogaus noro būti kaip visi istorija. Meilės viltis šį žmogų suklaidino, o pamatęs tiesą, jis nebesugeba...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!