Lyginamosios politikos sąvoka

Lyginamosios politikos priešistore laikomi dar 2000 m. pr. Kr., kuomet politikos idėjos sukosi apie viešojo intereso sąvoką, konstruojant taisykles ir tikslus, kurie tarnautų visuomenės poreikiams ir norams[3 P. 8–11, 6 P. 153–160]..
Po 1800 m. iškilo italų mokslininko Niccolo Machiavelli empirinės žinios, skirtingų politinių sistemų anlizės darbai, valstybės valdymo meno idėjos.
Machiavelli pramintu taku sekė Thomas Hobbes ir John Locke, propaguodami atskiras politines sistemas, paremtas empiriniu stebėjimu ir analize. Reikšmingi tyrimai Jean-Jacques Rousseau ir Baron de Montesqie, vėlesni Karl Marx ir Max Weber lyginamosios politikos tyrimai.
Ankstyvaisiais XX a. dešimtmečiais, politikos studijos pasikeitė į visiškai kitokią nei mes žinome šiandien. Vis dėlto, nepaisant didelio progreso, ši sritis lieka apribota ir etnocentruota, dėmesį sutelkianti į savo visuomenę ar kultūrą. Komparatyvistai, naudodamiesi aiškinimu ir prognozėmis, labiau koncentuojasi į statišką aprašymą, kaip politika veikia šalyje, o ne kodėl ji taip veikia.
Bet tokia traktuotė buvo greitai sugriauta globalių įvykių: fašizmo ir kapitalizmo ideologijų, Antrojo pasaulinio ir Šaltojo karų pasekmių. Į lyginamosios politikos tyrimus įsitraukė nauja mokslininkų karta, kuri tikėjo, kad naujosios technologijų bangos ir entuziastingų lūksečių apie progresą pagalba bus sukurta teisinga mokslinė teorija. O tuometiniai politinių įvykių sūkuriai, kaip reikšmingus dalyvius, į kapitalistinių demokratijų pozicijų stiprinimo darbotvarkes įtraukė ir politikos mokslininkų pajėgas.
Šalia modernizacijos teorijos, XX a. viduryje iškilo bihevioralistinio judėjimas. Jis kritikuoja legalistinį institucionalistinį politikos mokslo pobūdį, skaičiuoja ir patikrina teiginius apie masių ir elito politinį elgesį. Tiriant vienos ar kelių šalių skirtumus ir panašumus, siekiama nustatyti ir paaiškinti bendriausias reiškinių savybes.
XX a. pabaigoje tikėjimas globaliais modeliais palaipsniui nyko ir lyginamoji politika vis labiau koncentravosi į vidutinio lygmens studijas (angl. middle range) [6 P.158–159]. Iškyla dvi skirtingos ir opoziciškos dominantės: naujasis institucionalizmas ir racionalusis pasirinkimas. Jei pirmasis metodas turi sociologinius pagrindus, tai antrasis grindžiamas ekonominiais rodikliais.
Keli šimtmečiai praslinko, kol lyginamosios politikos faktai buvo apimti į globalų modelį. Indukcija lieka pagrindiniu šių faktų mechanizmu, kurio principu toliau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!