Šperos

Informacija apie atomus ir jonus

9.0   (3 atsiliepimai)
Informacija apie atomus ir jonus 1 puslapis
Informacija apie atomus ir jonus 2 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

1.ATOMO SANDARA- Atomai susideda iš 3 rūšių elementarių neutralių dalelių: protonų, neutronų ir elektronų. Atomo branduolys 10.000 kartų mažesnis negu atomas. Cheminis elementas – grupė vieno tipo atomų, kurie turi vienoda kiekį elektronų. Elementų grupė išsidėsto tam tikra tvarka, gali sudaryti kristalus arba netvarkingas struktūras. Kiekvienas užima tam tikrą erdvę ir tūrį, kuris pagal geometrines formas skirstomas į orbitales. Cheminiai elementai, kurie išorinėje orbitalėje turi mažiausiai elektronų yra aktyvūs, lengvai atiduoda išorinius elektronus ir virsta teigiamais jonais. Kai du atomai suaktyvėja, t.y. virsta jonais tarp jų atsiranda traukos jėgos, kurios skatina kristalų ar kitų darinių susidarymą. Kur dvi orbitalės susikerta – susidaro ryšys. Dėl cheminio ryšio susidaro įvairaus stiprumo junginiai, skirtingos sistemos (molekulės, jonai, kristalai, radikalai ). Cheminio ryšio tipai: 1) joniniai, 2) kovalentiniai, 3) metališkieji, 4) vandeniliniai, 5) Van der Valso jėgos. Nuo šių ryšių priklauso mech. , fizinės, cheminės, kristalinės savybės. 2.ELEMENTARIOSIOS DALELES-Tai suprantama kaip medžiagos elementariųjų dalelių (elektronų, protonų, neutronų) reguliavimo charakteris. Medžiagų elektrinės, fizikinės, cheminės savybės sąlygoje elektronų reguliavimus, t.y. atomo elektroninio apvalkalo struktūra. Kitų dalelių reguliavimas (protonų, neutronų) medžiagų savybes. Elektronai elektroniniame apvalkale išsidėstę tam tikru dėsningumu. Kiekvieno elektrono energetinė būsena charakterizuojama kvantiniais skaičiais. Išoriniais poveikiais galima padidinti elektronų energiją. Tada atomas pereina į sužadinamą būseną. Nuo atomų elektroninių apvalkalų struktūros priklauso daugelis medžiagų savybių. Didžiausią reikšmę turi išoriniai labiausiai nutolę nuo branduolio elektronai. Jie silpniausiai susieti su branduoliu ir vadinami valentiniais elektronais, jie yra valentiniame (paskutiniame) sluoksnyje. Elektronų skaičius šiame sluoksnyje nusako elementų valentingumą, jo savybės jungtis su kitais elementais. Veikiant išoriniam elektronų laukui atsiranda judėjimas ir elektros srovė. 4.TARPATOMINIAI RYSIAI-Medžiagoje elektronų sąveika gali būti įvairi, todėl tarp atomų gali susidaryti skirtingos jungtys(skirtingas cheminis ryšys). Tai priklauso nuo elektronų išsidėstymo aplinkoj(medžiagoj).Elektronai atomuose pagal jų energijos lygį suskirstyti sluoksniais ir posluoksniais. Elektronų skaičius posluoksniuose, kaip posluoksnių skaičius sluoksniuose-ribotas.Medžiagos savybės daugiausia priklauso nuo išorinių posluoksnių užpildymo. Atsižvelgiant į tai visi elementai skirstomi į keturias grupes: 1).elementai, kurių atomų išoriniame sluoksnyje yra 8 elektronai. Todėl atomai nėra linkę savo elektronų atiduoti, nei prisijungti naujų ir todėl reakcijose nedalyvauja.Tai inertinės dujos. 2).Elementai, kurių atomų išoriniams posluoksniams užpildyti iki 8 elektronų dažniausiai tetrūksta vieno , dviejų. Jie yra linkę trūkstamus elektronus prisijungti ir tapti neigiamaisiais jonais. Tai nemetalai. 3). Elementai, kurių atomų išoriniuose posluoksniuose tėra vienas, du, kartais trys elektronai. Jie yra linkę šiuos elektronus atiduoti, kad išorinis posluoksnis liktų visai užpildytas, ir tapti teigiamaisiais jonais. Tai metalai. 4). Elementai, kurių išoriniuose posluoksniuose yra vidutinis elektronų skaičius. Jie kartais šiuos elektronus atiduoda, o kartais prisijungia naujus, ir todėl jų savybės įvairiomis sąlygomis gali būti skirtingos. Tai silicis, germanis ir kai kurie pusmetalis. Sudarant cheminį ryšį, dalyvauja tik išorinių atomo posluoksnių elektronai- valentiniai elektronai. 5.JONINIS RYSYS-Joninis ryšys – kai dalyvauja jonai – įelektrinti atomai – tarp kurių atsiranda elektrostatinis ryšys. Joninio ryšio esmė-vienas ar keli elektronai (valentiniai), pereina iš vieno atomo į kitą, pvz.:šarminių metalų halogenų kristalai (NaCl, LiF ir kt.). Joninėje molekulėje elektrostatiniai krūviai pasiskirstę netolygiai. Ties Na susikaupia teigiamas, o ties Cl – neigiamas, todėl ši molekulė yra polinė,pats ryšys heteropolinis. Dėl šios priežasties elektrostatinis ryšys susidaro ne tik tarp 2 atskirų, bet ir tarp visų aplinkinių atomų. Tikslingiau kalbėti ne apie jonines molekules, o apie kristalą. Joniniai kristalai susidaro tik tarp skirtingų atomų. Daugelis joninių kristalų lydosi labai aukštoje temperatūroje, yra stiprūs ir kieti. Tai rodo, kad tarpatominis ryšys jose yra labai stiprus. Šie junginiai nelaidūs elektrai ir šilumai, trapūs ir kaip konstrukcinės medžiagos nenaudojami. 6.KOVALENTINIS RYSYS-Jis būdingas sąveikaujančių atomų apibendrintais valentiniais elektronais būsenai (kaip Cl2 ).Abiejų Cl atomų pasluoksniuose, kad būtų užpildyti iki 8 trūksta 1 elektrono. Todėl vienas atomas bendram naudojimui ima 1 elektroną iš kito atomo, atiduodamas 1 savo elektroną.Abu atomai,kuriuose yra bendrų elektronų,dirbtinai užpildo išorinį pasluoksnį.Pvz:kovalentiniu ryšiu susidariusio kristalo, yra Deimantas.Nemažai medžiagų turi mišrius ryšius. Pvz kovalentinį joninį. Tai būdinga metalų karbidams ir nitridams. Kurie labai stiprina įvairius metalų lydinius. 7.KORDINACINIS SKAICIUS(rysys)-Kristalinės gardelės aprašymui nustatyti naudojam elementariąją kristalinę gardelę. Ji apibūdinama sąvokomis: koordinacinis skaičius ir kristalinės gardelės pastovioji. Koordinacinis skaičius nurodo gretimų dalelių skaičių prie kristalinės gardelės mazgo. Jis charakterizuoja dalelių išsidėstymo tankį. Kristalinės gardelės pastovioji nurodo atstumą tarp kristalinės gardelės mazgų. Ji visada priklauso vienai iš pagrindinių kristalografinių krypčių. Žymėjimas-k8-gardelė kūbinė turi 8 atomus. 8.METALINIS RYSYS-Metalų išoriniuose posluoksniuose dažniausiai yra vienas arba du elektronai, kurių ryšys su atomu yra silpnas (linkę atiduoti), todėl šie valentiniai elektronai lengvai atitrūksta nuo atomų ir klaidžiodami sudaro elektroninį rūką. Šis rūkas sudaro elektrostatinį ryšį tarp metalo atomų, jonų ir vadinamas Metaliniu ryšiu.. Metalinis ryšys gali susidaryti ir tarp skirtingų metalo atomų. Esant bet kokiam, o kartais ribotam santykiui. Taip galima gauti įvairios koncentracijos lydinius. Esant metaliniam ryšiui tarp atomų nėra kryptingos sąveikos, todėl atskiriems atomų tūriams pasislenkant kitų atomų atžvilgiu ryšys išlieka, metalas nesuyra. 9.KITOS RYSIO FORMOS-Tarpatominiai rysiai-Elektronai atomuose pagal ju energijos lygi suskirstiti sluoksniais ir posluoksniais. Elektronu skaicius posluoksniuose, kaip ir posluoksniu skaicius sluoksniuose yra ribotas. Atsizvelgdami i tai visi elementai skirstomi i keturias grupes. Pirmoji grupe-elementai,kuriu atomu isoriniai posluoksniai yra visai uzpildyti ir turi astuonis elektronus. Antroji grupe- elementai, kuriu atomu isoriniams posluoksniams uzpildyti yra iki 8 elektronu dazniausiai tetruksta vieno dvieju. Trecioji grupe- elementai kuriu atomu isoriniuose posluoksniuose tera vienas du, kartais trys elektronai. Ketvirtoji grupe- elemtai kuriu isoriniuose posluoksniuose yra vidutinis elektronu skaicius. Ivairius cheminius rysius galima suskirstyti i du krastutinius tipus su pereinamomis formomis.tai joninis ir kovalentinis rysys. JONINIS rysys- jau pavadinimas sako, kad cia dalyvauja jonai,t.y ielektrinti atomai,tarp kuriu atsiranda elektroninis rysys. Joninio rysio esme ta kad vienas ar keli valentiniai elektronai pareina is vieno atomo i kita. Jonineje molekuleje elektrostatiniai kruviai pasiskirste netolygiai. Joniniai kristalai susidaro tik tarp skirtingu atomu. Daugelis joniniu kristalu lydoso palyginti aukstoje temperaturoje, yra gana stiprus,kieti. Tai rodo kad tarpatominis rysys juose yra stiprus. Joniniai junginiai yra trapus ir kaip konstrukcines medziagos nenaudojami. KOVALENTINIS rysys- sis rysys budingas saveikaujanciu atomu apibendrintais valentiniais elektronais. Kai keli medziagos atomai turi kelis bendrus elekronus,tai susidaro ne molecule,bet kovalentinis kristalas. Kovalentiniame junginyje, ypac kai ji sudaro tos pacios rusies atomai,elektostatiniai kruviai pasiskirsto tolygiai.Todel kovalentinis rysys vadinamas homopoliniu. Kovalentinis rysys kryptinis. Jis gali but stiprus ir gana silpnas. VAN-DER-VALSO rysys- tarp visu atomu,jonu ir molekuliu veikia silpnos traukos jegos,kurios susidaro del momentines atomu bei jonu poliarizacijos jiemssuartejus ir vadinamos Van der Valso jegomis. Stipresni joniniai ar kovalentiniai rysiai sias jegas nustelbia, taciau jos svarbios molekuliniuose kristaluose.Molekuliniams kristalams budingas tankus issidestymas,neaukstos lydimosi temperatures. Kadangi laisvu elektronu near, tai sios medziagos turi geras elektroizoliacines savybes. METALINIS rysys- Metalu isoriniuose posluoksniuose dazniausiai yra tik vienas arba du elektronai kuriu rysys su atomu silpnas. Todel sie valentiniai elekronai lengvai atitruksta nuo atomu ir klaidzidami tarp ju, sudaro elektrostatini rysi tarp metalo atomu, kuris vadinamas metaliniu. Metalinis rysys gali susidaryti ir tarp skirtingu metalu atomu, esant bet kokiam, kartais ribotam santykiui. Esant metaliniam rysiui tarp atomu nera kryptingos saveikos, todel atskiriems atomu turiams pasislenkant kitu atomu atzvilgiu, rysys islieka, metalas nesuyra. 10.TARPMOLEKULINIAI RYSIAI-Tarp visų molekulių jonų ir atomų veikia silpnos traukos jėgos. Jos atsiranda del momentinės atomų ir jonų poliarizacijos. Šios jėgos vadinamos van der Valso traukos jėgomis. Šias jėgas atrado van der Valsas. Jos yra silpniausios iš visų traukos jėgų. Bet to pakanka kad medžiaga išliktų skysta ar kieta. Tokios medžiagos yra minkštos, lydosi ir verda žemoje to. Šios jėgos pasireiškia tarp molekulių, esančių gana toli viena nuo kitos. Ir labai silpnėja didėjant šiam atstumui. Van der Valso jėgos yra elektrostatinės ir nekryptingos. Jos būna trijų rūšių. 11.KRISTALU SANDARA IR PAGRINDINIAI PARAMETRAI-Kristalinė struktūra gaunama tada kai elementarios medž dalelės išsidėsto dėsningai kristalinės gardelės mazguose. Idealių kristalų nėra jie gali būti tik realūs. Idealus kristalas tai teorinis modelis, kuris žymiai paprastesnis už realų kristalą. Modelyje kristalinė gardelė ideali, oja sudarančios dalelės stabilios.Realus kristalas neturi nei vienos iš šių savybių. Kristalinė gardelė yra tobula tik tam tikru laipsniu ir priklauso nuo defektų kiekio. Pagrindiniai defektai, tuščia vieta kristalinės gardelės mazge, arba papildoma dalelė tarp mazgų. Kristalų elementariosios daleles dėl šilumos poveikio juda. Prie lydymosi temperatūros krist. gard. visiškai suyra (ledas). Realūs kristalai gali būti monokristalai ir polikristalai. Monokristalai labiausiai atitinka teorinį idealaus kristalo aprašymą. Daugelyje realių kristalų yra daug defektų-kristalitų. Medžiaga, kurią sudaro didelis kristalitų skaičius turinčių skirtingas formas ir matmenis yra polikristalai. 12.KRISTALU KLASES-Kristalų klasifikacija gaunama 2 būdais: 1. Aprašomojo pobūdžio,kur aprašoma kaip išdėstomos dalelės kristale, bet nekalbama apie to priežastis. 2. Geometrinis. Jo esmė kiekvieną kristalo tipą galima pavaizduoti, kaip dalelių išsidėstymą, tam tikros fazinės sistemos persislinkimą. Tai elementarioji kristalinė gardelė. Pagal ją galima išskirti 7 kristalografines sistemas: 1. Kūbinė, kai a=b=c ===90 2. Tetragonalinė, kai a=bc ===90 3. Heksagonalinė, kai a=bc ==90 =120 4. Trigonalinė a=b=c ==90 =120 5. Rombinė abc ===90 6. Monokristalinė abc ==90 90 7. Triklininė abc . Kristalinės struktūros aprašymui pakanka nustatyti elementariąją kristalinę gardelę. Ji apibūdinama sąvokomis: 1.Koordinatinis skaičius nurodo gretimų dalelių skaičių prie kristalinės gardelės mazgo.Jis charakterizuoja dalelių išsidėstymo tankį.2.Kristalinės gardelės pastovioji nurodo atstumą tarp kristalinės gardelės mazgų. Ji visada priklauso vienai iš pagr. kristalografinių krypčių. Kampai , ,  nurodo kristalografines kryptis.Antras šio kristalų aprašymo būdas yra fizikinis–cheminis.Čia kristalai skirstomi pagal dalelių sąryšio jėgų charakterį:1. Metaliniai; 2.Kovalentiniai; 3. Joniniai; 4. Molekuliniai. Metalinių kristalų gardelę sudaro teigiami įelektrintų jonų, susietų laisvais elektronais, sistema. Kovalentinę kristalų gardelę sudaro atomai,susieti elektronų poromis, bendromis abiem atomams. Molekulinę kristalų gardelę sudaro molekulės, tarpusavyje susietos tarpmolekulinėmis jėgomis.Jei kristalinės gardelės mazguose yra skirtingų medž dalelės-gaunasi kietieji tirpalai.Jei pagrindinėje medž kiekvienas komponentas kristalizuojasi savarankiškai, gaunama heterogeninė sistema – kristalų mišinys. Daugelis medžiagų savybių yra glaudžiai susiję su kristaline sistema. Medžiagos savybių priklausomybė nuo kristalinės struktūros tipo ir tobulumo, naudojama medžiagos savybėms l. skirtingos. Monokristalinės struktūros medžiagos pasižymi savybių anizotropija, t.y. medž. charakteristikų savybės priklauso nuo jų nustatymo krypties. Polikristalinės medž. yra izotropinės, jų savybės visomis kryptimis vienodos. Tik kai kuriais atvejais polikristalinėm medž. suteikiama anizotropija tai kristalinė struktūra. Anizotropija gali būti ir technologinio proceso rezultatas. Polimorfizmas – tai reiškinys, kai tam tikros cheminės sudėties medžiagos gali turėti kelias skirtingas kristalines modifikacijas. 13.KRISTALAI POLIMERUOSE, KRISTALINES IR AMORFINES MEDZ.-Plastmasinės medž.-daugiakomponentinės medž., kurių pagrindą sudaro gamtiniai arba sintetiniai polimerai. Daugelis Plast sudarytos iš skirtingų komponentų mišinio. Pagr. Privalumai: 1) P. savybes galima lengviau valdyti keičiant sudėtį, esant užsiduotai sudėčiai. P. savybes galima keisti arba valdyti keičiant jų struktūrą; P. gaminamos iš ne deficitinių medž. todėl daugelis jų pigesnės už klasikines medž.; iš P. lengvai galima pagaminti įv.gaminius:plonas plėveles, pluoštą; gamyba paprasta ir apdirbimo atliekos g.b.panaudotos lygiaverčiams tikslams; P. turi ir daugelį trūkumų. Daugelis jų neatsparios šalčiui, karščiui, linkusios senėti. Didelis kiekis P.naudojama kaip įpakavimo medž. Struktūros atžvilgiu P. galima apibūdinti kaip amorfines medž. su tam tikru krist.Skirtingai nuo dujų, skysčių, juose yra dėsningumas. P. sudaryti iš l. didelių makromolekulių, siekiančių > 1000 arų. P. makromolekulės susidaro jungiantis dideliam skaičiui ... Pagr.struktūrinių vienetų, elementų monomerų. Pagal P. makromolekulių struktūrą, jie skirstomi į: 1) linijinius; 2) besišakojančius; 3) erdvinius. Amorfinės ir kristalinės fazės kiekius galima valdyti, gauti reikiamas savybes. P. molekulės surištos silpnais tarpmolekuliniais ryšiais. Dėl silpnų tarpmolekulinių ryšių, termoplastiniai P. lengvai tirpsta organiniuose tirpikliuose ir naudojami lakų gamybai. Linijiniai, besišakojantys P.charakterizuojami ilgomis grandinėmis su spec.ryšiais. Dėl tobulesnės sandaros jie mechaniškai atsparesni,blogiau tirpsta organiniuose tirpikliuose.ErdviniaiP.–ryšiai tarp molekulių išsidėsto visom kryptim,jie termoreaktyviniais. Kristalines ir amorfines medziagos:Gamtoje esančios medž.skirstomos į: amorfines –tokios medž., kurių atomai erdvėje išsidėstę chaotiškai(stiklas, polimerai ir kt. medž.). Išlydytos amorfinės medž.aušdamos tam tikroje temp.palaipsniui tirštėja, klampumas didėja, kol sukietėja. Amorfinės medž.savybės bet kuria kryptimi yra vienodos ir vad.izotropinėmis kristalines – tai tokios medž., kurių atomai erdvėje išsidėstę tam tikra tvarka periodiškai pasikartojant įv.kryptimis. Kristalinės medž. kietėja arba kristalizuojasi pastovioj temp. AB – išlydytos medž.aušimas B – kristalizacijos pradžia C – kristalizacijos pabaiga CD - sukiet. krist. medž. aušimą. Mažiausias taisyklingas atomų derinys erdvėje pasikartoj.rist. medž., bet kuria kryptimi vad. elementariąja gardele. Skirtingų dalelių skirtingi kampai tarp atomų plokštumų ir atstumai tarp atomų įvr. kryptimis. Brave gardeles skirstome į: 1. triklinė; 2. monoklinė; 3. rombinė; 4. rombaerdvinė; 5. heksagonalinė; 6. tetragonalinė; 7. kūbinė. Metaluose dažniausiai būna 3-jų grupių elementų gardelės: 1. kūbinė centruoto tipo tūrio gardelė; 2. kūbinė centruoto pav. gardelė; 3. heksogonalinė tankio gardelė. Elementų gardelės apibūdinamos keliais dydžiais: 1. koordinaciniu skaičiumi; 2. tankiu; 3. parametrais tarp atomų gardelėje. Pavienės elementų gardelės neegzistuoja. Jos įeina į kristalinės gardelės sudetį, t.y. sudaro kristalus. Vakancija-kristalinės sandaros defektas, kai krist. gardelės mazge nėra atomo ir todėl iškraipomi aplinkiniai krist. gard. sluoksniai. Apie vakancija susidaro įtempimo laukas, kuris keičia gardelės laisvosios energ. lygį. Dislokacija - kai įsitempimų tarpmazgyje atomų medž. daug daugiau nei vakancijoje. Linijiniai kristalinės sandaros defektai vad dislokacijomis. Kristal. gardel. Apie skilimo plokštumą susidaro įtempimai: Viršuje-gniuždymo, apačioje-tempimo. Gardelės iškvėpimo laipsnis nustatomas Biurgerio vektoriumi. 14.KRISTALU SUSIDARYMAS-Kristalinemis vadinamos tokios medziagos,kuriu atomai erdveje issidesto tam tikra tvarka, periodiskai pasikartojancia dideliais nuotoliais visomis kryptimis.Kritstalines medziagos stingsta, t.y. kristalizuojasi pastovioje temperaturoje.tai matoma sios medziagos ausinimo kreiveje,kad atkarpa AB atitinka islydytos medziagos ausima,taska B-kristalizacijos pradzia,taskas C-kristalizacijos pabaiga,atkarpa CD-sukietejusios kristalines medziagos ausima.Visi realus metalai yra kristalines medziagos.Taciau labia staigiai ausinant islydyta metalu lydini,ypac kai jo sudetyje yra apie 20% nemetalinio komponento,gaunamas amorfini metalas,kartais vadinamas metaliniu stiklu. 15.MILERIO INDEKSAI-Kristolografiniu plokstumu padeciai erdveje zymeti naudojami Milerio indeksai. Jie nustatomi sutapdinant gardeles su koordinaciu asimis.Milerio indeksai tai atvirkstiniai dydziai tiems,kuriuos kristalografines plokstumos atkerta asyse.Milerio indeksuose trupmenos nerasomos,tai visi indeksai dauginami is 2.Taip visu lygiagreciu plokstumu milerio indeksai tie patys,gaunami suprastinus iki sveiku maziausiu skaiciu.Kai erdvinese gardelese reikia nurodyti krypti,vektoriaus pradzia sutapinam su asiu centru ir vektoriaus galo koordinates rasomos lauztiniuose skliaustuose.Kai 16.METALU KRISTALAI-Metalų atomai erdvėje išsidėstę tam tikra tvarka. Kristalo gardelė kristalizuojasi visame tūryje ir pjūvyje. Kristalinės medž susidaro jei yra tam tinkamos sąlygos, ji ima darytis iš skystos fazės. Nuo kristalinių židinių – pirminių krist. Mažiausias dėsningai išsidėsčiusių atomų derinys periodiškai pasikartojantis visomis 3mis erdivinėmis kryptimis, vadinamas elementariąją gardele. Dėsningas elementariųjų gardelių derinys vad kristaline gardele,o realus kristalinis kūnas – kristalas. Gamtoje yra 14 gardelių tipų metalų gardelės dažiausiai esti: kūbinės erdvėje centruotos(KEC), kūbinės šonuose centruotos(KŠC) ir heksagonalinės sunaikintos (HS). KEC gardele sudaro 9 atomai: 8 kūbo kampuose ir 1 centre. Taip išsidėstę Cr, W, Fe. Elementariąją KŠC gardele sudaro 14 atomų: 8 kūbo kampuose ir 6 plokštumų centruose. Tai išsidėstę Cu, Ni, Ag, Pb. Elementariąją HS gardelę sudaro 17 atomų: 12 šešekampės prizmės kampuose, 2 pagrindų centruose ir 3 viduriniame skerspjūviuose. Taip išsidėstę Zn, Ti ir Mg. 17.KRISTALU ANALIZE-vakancija-tai toks kristalines sandaros defektas,kai kristalines gardeles mazge nera atomo ir del to iskraipomi aplinkiniai kristalines gardeles sluoksniai.apie vakancija susidaro itempimu laukas,kuris keicia gardeles laisvosios energijos lygi.Pasisalinus atomui is mazgo,I atsiradusia tustuma pasislenka kaimyniniai atomai,uzimdami 40-50%jos turio.Atomo isejimas I kristalo pavirsiu palikus vakancija vad.Sotkio defektu,o perslinkimas I tarpmazgi-Frenkelio defektu.Mechaninems savybems didz.itaka turi linijiniai kristalines sandaros defektai-dislokacijos.Del dislokaciju faktinis metalo stiprumas apie 102..103 kartu mazesnis uz teorini skaiciuojamaji stipruma. Dislokacijos atsiranda stingstant islyditam metalui,deformuojant jau sukietejusi metala,taip pat apdirbant termiskai.Krastine dislokacija-tai tarp atominiu plokstumu isiterpusios baleles plokstumos krastas. 18.KOMPOZICINES MEDZIAGOS-Kompozicinėmis medžiagomis vadinama sudėtingos konstrukcijos medžiaga sudaryta iš 2 arba daugiau chemiškai skirtingu tarpusavyje netirpių komponentų. Tarp kurių yra ryškūs skiriamieji paviršiai. Daugelyje atvejų komponentai geometriškai skirtingi. Visame medžiagos tūryje paskirstytas komponentas vadinamas matrica arba rišančia ją medžiaga. O atskiromis tūrio dalimis matricoje pasiskirstęs komponentas vadinamas užpildu, arba stiprinančiu komponentu. Kompozicinę medž esančią gaminyje nagrinėja kaip vienalytę visumą,tačiau praktiškai tai heterogeninė sistema, kurios komponentas išlaiko savo individualumą.Komponentai parenkami taip, kad jie optimaliai papildytų vienas kita, suteikdami medžiagai geresnes savybes. Esamų savybių paryškinimas ir naujų savybių susidarymas leidžia kompozicines medž panaudoti tobulinant bei kuriant naujas konstrukcijas. Komponentinėms medž būdinga : komponentų sudėtį ir formą galim pasirinkti anksto. Kompozicinei medž galime suteikti norimos detalės ar konstrukcijos formą. Tai praplečia jos panaudojimą. Kompozicinės medž pagrindas – matrica. Jis suriša kompozicija, suteikia norimą formą ir tolygiai tūryje paskirsto apkrova. Nuo matricos savybių daug priklauso technologiniai kompleksinės medžiagos gavimo būdai ir tokios svarbios eksploatacinės savybės, kaip darbinė temperatūra ir atsparumas nuo smūgio, aplinkos poveikiui, o taip pat medžiagos tankiui ir stiprumui. Atsižvelgiant į matricos prigimtį kompozicinės medž skirstomos į: 1. metalinės: pagrindą sudaro metalai arba jų junginiai. 2. nemetalinės: polimerai, keramika, anglis, mineralinės rišamosios medž, stiklas ir įvairūs jų deriniai. Matricos gali būti kombinuotos, t.y. kuria viena iš jų didina stiprumą ir standumą tempiant, kita mažina tankį. Armavimo elementų paskirtis – keisti matricos savybes, t.y. didinti stiprumą ir standumą mažinti tankį, keisti šilumines bei elektrines medžiagos charakteristikas. Šis poveikis gali keisti visą turį arba vieną gaminio dalį.taip pat poveikis gali būti įvairiomis kryptimis skirtingas.Užpildu išsidėstymas dažniausiai yra chaotiskas o su šiais užpildais medžiagos-izotropines( savybes visomis kryptimis vienodos) Armavimo elementų tipai:1.Miltelinis užpildas 2, trumpapluoštis užpildas 3.Žvyneliu užpildas 4.Mišrus milt ir trumpapluoštis užpildas 5.Krytingas trumpapluoštis užpildas 6.Kryptingas ilgapluoštis užpildas 7.Sluoksninė armatūra 8.Dvimatė-kompozicinė medžiaga 9. Chaotiškai ilgapluoštė armatūra 10.Kryžminė armatūra 11.Sudėtingai orientuota armatūra. 19.DISPERSISKAI SUSTIPRINTOS MEDZIAGOS-Trimatė arba tūrinė armatūra neturi vyraujančio kryptingumo, todėl tokia medžiaga yra abetrapinas . Dispersiškai sustiprintos metalinės kompozicinės medžiagos dažniausiai gaminamos metalinės metalurgijos būdu, t.y. supresuoti milteliai sukepinami vakuume, papildomai deformuojami ir gali būti termiškai apdorojami. Kai metalinėj matricoj užpildo dalelės būna stambesnės, jos gali perimti dalį matricai tenkančios apkrovos. Smulkus užpildas polimorfinėje matricoje vertinamas kitaip. Šios medžiagos priskiriamos atskirai grupei – plastikatams. Kuo armatūros ilgio ir skersmens santykis l/d didesnis tuo didesnis stiprumo koeficientas. Kai armatūros užpildo dalis maža, tai jos įtaka prilygsta tuštumai matricoje ir matricos stiprumas mažėja. Dispersiškai sustiprintų medž armavimo elementai – tai labai stiprūs siūliniai kristalai, viela, asbesto pluoštai, stiklo ir t.t. Vienamačiai armavimo elementai išsidėstę kryptingai, lygiagrečiose plokštumose. Matricos stipri padidina nuo 2 iki 10 kartų. Tai medž anizotropinė. Dvimatė armatūra – tai juostos, audiniai kryžmai išdėstyta vienmatė armatūra, tinkleliai. 20.DALELEMIS SUSTIPRINTOS MEDZIAGOS-Dalelėmis sustiprintuose medž užpildų išsidėstymas yra chaotiškas ir jos vad izotropinėmis (savybės visomis kryptimis vienodos). Šie smulkūs užpildai vad nulinių matmenų armavimo elementais. Pvz smėlis, suodžiai, metalo milteliai. Matricos stiprumą jie padidina ne daugiau kaip 1,5 – 2 kartus. 21.KOMPOZICINIU MEDZIAGU YPATUMAI IR APIBREZIMAS-kompozicinemis vad.sudetingos konstrukcines medz,sudarytos is 2 ar daugiau chemiskai skirtingu tarpusavy netirpiu komponentu,tarp kuriu yra ryskus skiriamieji pavirsiai.Dauguma atveju komponentai geometriskai skirtingi.Istisinis visame medz.turije komponentas-matrica ar risancioji medziaga,o atskiromis turio dalimis matricoje pasiskirstes komponentas-uzpildas,armature ar stiprinantis komponentas.Kompozicinems medz.budinga tai,kad komponentu sudeti ir forma galima parinkti is anksto.Tai praplecia kompoziciniu medz. panaudojima. 22.KOMPOZITU KLASIFIKACIJA IR TIPAI.Atsizvelgiant i matricos prigimti,kompozicines medz skirstomos I metalines ir nemetalines.1 atveju pagrinda sudaro metalai ar ju lydiniai,o 2-polimerai,keramika,angles,mineralai,stiklas,bei ju deriniai.Matricos gali buti ir kombinuotos.Tokios metalines polimatricos,pvz: gali buti aliuminio ir titano atskiri sluoksniai-titanas didina medz stipruma,statmena pluostui kryptimi,o aliuminis mazina tanki. 23.BENDRIEJI REIKALAVIMAI KM KOMPONENTAMS-komponentai(fazes),tarp kuriu yra ryskus skiriamieji pavirsiai.Daugumoje komponentai geometriskai skirtingi.Istisinis visame medz turyje komponentas-matrica.Komponentas islaiko savo individualuma,taciau sie komponentai parenkami taip,kad jie optimaliai papildytu vieni kitus,bendrai medz suteikdami geresnes ar naujas savybes. Kompozicinems medz.budinga tai,kad komponentu sudeti ir forma galima parinkti is anksto.Tai praplecia kompoziciniu medz. panaudojima. 24.KOMPONENTU PASISKIRSTYMAS KOMPOZITE-smulkius armavimo elementus-miltelius,grudelius,zvynelius vad uzpildu.Siu uzpildu isdestymas daznai chaotiskas,o su siais uzpildais pagamintos kompozicines medz-izotropines.Smulkus uzpildai vad nulinio matmens armavimo elementais,t.y. suodziai,smelis,medzio miltai,metalo milteliai.Ju bendras bruozas-visomis kryptimis nedideli matmenys.Vienmaciai armavimo elementai-augalinis pluostas,metalo viela,neorganinis pluostas.Vienmaciai armavimo elementai matricoje dazniausiai issideste kryptingai lygiagretese plokstumose.Dvimate armatura-tai juostos,audiniai,tinkleliai pvz:folija ar popierius.Ji taip pat isdestyta lygiagretese plokstumose.Trimate(turine)armatura neturi vyraujancio kryptingumo,todel tokios kompozicines medz-izotropines. 25.SAVEIKA TARP KOMPONENTU IR MATRICOS-Kompozicinių medžiagų pagrindas - matrica. Ji suriša kompoziciją, suteikia jai formą, tolygiai tūryje paskirsto apkrovą. Nuo matricos savybių daug priklauso technologiniai kompozicinės medžiagos gavimo būdai bei režimai ir tokios svarbios eksploatacinės savybės kaip darbinė temperatūra, atsparumas nuovargiui ir aplinkos poveikiui, o taip pat medžiagos tankis ir lyginamasis stiprumas. 26.KOMPOZITU STRUKTUROS IR SAVYBIU IPATUMAI-Kompozicinėms medžiagoms būdinga tai, kad komponentų sudėtį ir formą galima parinkti iš anksto. Kartais kompozicinei medžiagai galima suteikti formą, artimą projektuojamai detalei ar konstrukciniam elementui. Tai praplečia kompozicinių medžiagų panaudojimą 27.KOMPOZITU IRIMO MECHANIZMAS-Armuotos nepertraukiamu pluoštu kompozicinės medžiagos deformacija vyksta keliomis stadijomis: 1 - p1uoštas ir matrica deformuojasi tampriai, 2 - pluoštas deformuojasi tampriai, o matrica plastiškai, 3 - pluoštas ir matrica deformuojasi p1astiškai, 4 - p1uoštas suyra suardydamas kompozicinę medžiagą. Kai armavimo pluoštas trapus - trečiosios stadijos nebūna. 28.ARMUOJANCIO KOMPONENTO ORENTACIJOS ITAKA KOMPOZITU STIPRIUI-Smulkūs užpildai vadinami nulinio matmens armavimo elementais. Jiems taip pat priskiriama suodžiai, smėlis, medžio miltai, mineralų bei metalų milteliai, stiklo mikrosferitai. Jų bendras bruožas visomis kryptimis nedideli matmenys. Matricos stiprumą jie padidina ne daugiau kaip 1,5...2 kartus. Vienmačiai armavimo elementai - tai labai stiprūs siūliniai kristalai, augalinis pluoštas (sizalio, džuto), metalo viela, neorganinis pluoštas (stiklo, anglies, baro, keramikos, trumpapluoščio asbesto), organinis pluoštas (mažo ar didelio modulio). Vienmačiai armavimo elementai matricoje dažniausiai išsidėstę kryptingai, lygiagretėse plokštumose. Matricos stiprumą jie padidina 2...10 kartų, tačiau taip armuota kompozicinė medžiaga yra anizotropinė. Dvimatė armatūra - tai juostos, audiniai, tinkleliai, kryžmai išdėstyta vienmatė armatūra. Jai gali būti priskiriami ir lakštiniai užpildai, pavyzdžiui, folija arba popierius. Dvimatė armatūra taip pat išdėstyta lygiagretėse plokštumose. Trimatė, arba tūrinė, armatūra neturi vyraujančia kryptingumo, arba jis ne ryškus, todėl tokios kompozicinės medžiagos izotropinės. 30.TARPUSAVIO CHARAKTERISTIKU NUSTAT-Armatūra gali būti derinama su smulkiais užpildais, o taip pat skirtingose gaminio dalyse gali būti skirtingi armavimo elementai. Tos pačios kompozicinės medžiagos užpildai arba armatūra gali būti įvairiarūšė, pavyzdžiui, skirtingos prigimties pluoštas. 33.MEDZIAGU IRIMAS-Dėl išorinių poveikių mažuose medž. ploteliuose padidėja vietiniai įtempimai. Tokiuose ploteliuose atsiranda įtrūkimų. Prie mikroplyšio krašto įtempimai koncentruojasi – plyšys didėja. Tuomet gretimose su mikroplyšiu zonose atomai persigrupuoja ir lokaliniai įtempimai sumažėja. Tada vyksta plastinės deformacijos ir skiriasi šiluma. Didėjant įtempimams, didėja ir mikroplyšiai. Jungiantis mikroplyšiams medžiaga pleišėja ir pagaliau suyra. Medžiaga nesuyra tol kol šie plyšiai nesusijungia. Medžiagos irimas, kai nepastebima plastinių deformacijų-trapiuoju. Kai medžiaga plastiškai deformuojasi-plastiškuoju. Jie nustatomi vizualiai. Irimo greitis apibūdinamas laiku, kuris praeina nuo jėgos veikimo pradžios iki medžiagos suirimo. Ši trukmė-medžiagos ilgaamžiškumu pgl. stiprumą stat. medž. stiprumas nustatomas bandiniais, kurių matmenys ir t.t. duomenys yra valst. standartuose. Medž. bandomos: gniuždant, tempiant, lenkiant, kerpant, sukant, glemžiant. Medž. stiprumo rodikliai reglamentuojami standartais ir normom. Įtempimai, kurių veikiama medžiaga suyra-ribiniais. Jėga,dėl kurios atsiranda tie įtempimai -ardančiąja. Medž. ribinis stiprumas tempiant arba gniuždant. R=Fa : A; kur Fa –ardančioji jėga, A–skerspjūvio plotas. Stiprumai nustatomi įvairiai: betono–gniuždant, plieno – lenkiant. Stiprumo rodiklis lenkiant: vienai jėgai - Rl = 3/2 (P·l/b·h2), dviems jėgoms Rl=(P·l/b·h2). Stat. konstrukcijai apskaičiuoti priimama ne medž. stiprumas,o įtempimai δ. δ=F/A. Medž. stiprumą galima nustatyti akustiniais ir peršvietimo metodais. Tiriant akustiniu išmatuojamas ultragarso greitis ir stiprumas nustatomas 10-25% tikslumu. 34.TEMPERATUROS ITAKA PLASTISKUMUI-Plastiškumas – medžiagos savybė plastiškai deformuotis, t.y. dėl veikiančios apkrovos pakeisti savo formą, bet nesutrūkinėt. Plastiškų medžiagų dalelės dėl įtempimų šiek tiek pasislenka viena kitos atžvilgiu. Medžiagos plastiškumas priklauso nuo struktūros ir temperatūros. Daugumos medžiagų plastiškumas didėja, kylant temperatūrai. Medžiagų plastiškumas nustatomas pagal jų plastinės deformacijos didumą. 35.TAMPRIOJI IR PLASTISKOJI MEDZIAGU ELGSENA-Tamprioji deformacija – nuėmus apkrovą, medž atsistato į pradinę padėtį. Statybinių medž būdingas “vėlavimas” deformuotis. Pastiška defor – nuėmus apkrovą medž atsistato lėtai ir dalinai. Tai būna kai dalis tarpatominių ryšių nutrūksta ir dalis dalelių pasislenka. 36.ITEMPIMAI IR DEFORMACIJOS-Deformacija –fizikinio kūno geometrinės formos ar matmenų pakitimas. Kūnas deformuojasi veikiamas jėgų, temperatūros, drėgmės ir t.t. Deformuojamo kūno dalelė reliatyviai keičia savo vietą:suartėja ar nutolsta ir t.t. Jei dėl šių poslinkių ryšiai tarp atomų nenutrūksta, deformacija-tampriąja Jei dalis ryšių nutrūksta, dalelės pasislenka vieni kitų atžvilgiu- plastiška. Deformacija jėgos veikimo kryptimi vadinama išilgine, o statmena jėgos veikimo krypčiai – skersine. Medžiagų deformacijos apibūdinamos santykiniu pailgėjimu / sutrumpėjimu, t.y. ilgio pokyčio l ir pradinio ilgio santykis:  l/l. Kietiems kūnams, kuriuos veikia tam tikros apkrovos galioja proporcingumo tarp deformacijų ir įtempimų dėsnis, vadinamas Huko dėsnis: =E*. -ašiniai įtempimai, -santykinė deformacija, E–tamprumo modulis. Valkšnumas–medžiagų savybė deformuotis, kai ją ilgą laiką veikia pastovi apkrova. Valkšnumo deformacijos didumas priklauso nuo medžiagos rūšies, įtempimų dydžio, tamprumo. Kuo didesni įtempimai, tuo didesnės valkšnumo deformacijos. Įtempimų relaksacija – tai savaiminis įtempimų sumažėjimas, essant pastoviai deformacijai. Įtempimai ilgainiui mažėja dėl medžiagos dalelių pasiskirstymo. Temperatūrinei m-gų deformacijai Huko dėsnis yra netinkantis, nes jis tinka tik tarp įtempimo ir deformacijos prie tam tikrų sąlygų. Kylant temperatūrai m-gų savybės keičiasi. Didelį vaidmenį dar vaidina ir laikas, o rasti funkcinę priklausomybę tarp temperatūros ir laiko yra neįmanoma. Plienai prie temperatūros keičia savo savybes: iki 200-300 C didėja, po to krinta, o m-gos takumo riba visada mažėja augant temperatūrai. 37. TAMPRUMO MODULIS E*. ašiniai įtempimai Pa. Etampumo modulis (Pa); santykinė deformacija. Geometriškai medžiagos tamprumo modulį išreiškiam tangento kampo, kurį sudaro  diagramos tiesioji dalis su ašimi. Tamprumo modulio reikšmė priklauso nuo medžiagos gebėjimo deformuotis ir įtempimo dydžio. Norint rasti E tam tikram taške esant įtempimam brėžiame liestinę ir išmatuojam posvirio kampą . tgE. Ed/d, tai yra liestinės tamprumo modulis. Liestinės tamprumo modulis rodo vidutines tamprumo reikšmes, kai įtempimai kerta nuo 0 iki duotos reikšmės. E0tamprumo modulis,kai veikia standartuose nurodyti įtempimai. E1vidutinis tamprumo modulis. E2tamprumo modulis esant skaičiavimo įtempimam. 38.PLASTINIS TAKUMAS-Takumas tai lydinio savybė užpildyti liejimo forma ir įgauti jos reljefą. Tai ypač svarbu kai forma sudėtinga ir joje yra sudėtingų ertmių. Takumas priklauso cheminės sudėties molekulinės rūšies medžiagos temperatūrai kylant forma tampa ir labai perkaitusi ir didėja lydinio jo takumas. Blogo takumo lydalas iki atskirų liejinio vietų, ypač plonesnių sienelių, nepriteka ir liejinys gaunamas nekokybiškas. 39.DISLOKACIJOS-Didelę reikšmę metalo mechaninėms savybėms turi linijiniai defektaidislokacijomis.Jos yra: kraštinės, sraigtinės ir mišriosios. Dislokacijų atsiranda stingdant išlydytam metalui ar deformuojant jau sukietėjusi metalą. Kraštinė dislokacija tai tarp atomų plokštumų įsiterpusios dalinės plokštumos kraštas. Dislokacijos yra paslankios. Veikiamos įtempimo lauko, jos lengvai pasislenka ir pakeičia vietą, todėl lengviau deformuojasi metalas. 40.DIFUZIJA-Difuzija tai medžiagos sklidimas, pernešimas dėl atomų, jonų ir kitų dalelių šiluminio judėjimo. Elementariu atvejutai įtempimų (jėgų) lauko veikiamų atomų perslinkimas kristalinėje gardelėje nuotoliu didesniu už vidutinį tarpatominį. Vykstant difuzija išsilygina komponentų koncentracija lydinyje. Difunduoti gali medžiagoje esančios pašalinės medžiagos, taip pat ir pagrindiniai jos atomai. Difuziją sukelia įvairūs gradientai: temperatūros, koncentracijos,įtempimų arba slėgių. Ji vyksta ta kryptimi,kur dėl dalelių perslinkimo sumažėja faktorių skirtumas. Atomai gali perslinkti keliais būdais. Difuzinis mechanizmas gali būti: ciklinis, pasikeitimo, vakansinis, tarpmazginis. 41.SAVYBIU IR SUDETIES VALDYMAS-Keičiant medžiagos sudėtį galima valdyti jų savybes sukurti su iš anksto užsiduotomis savybėmis. Tikslingas medžiagos savybių valdymas sudaro vieną iš svarbiausių medžiagų su uždaviniu. Medžiagų savybes galima valdyti dviem būdais: medžiagos sudėties valdymas ir medžiagos struktūros valdymas, dažnai naudojami vienu metu abu būdai. Pirmuoju atveju kryptis keičiama su. sudėt. taip,kad gauti būtinas arba norimas savybes, antruoju atveju keičiama medžiagos struktūra. Pagrindinių dalelių,o t.y. sričių su charakteringomis savybėmis reguliavimo charakteris. Medžiagų savybių valdymas keičiant struktūrą ir sudėtį leidžia pasiekti visus medžiagų savybių valdiklius. Be to šis būdas leidžia sukurti naujas medžiagas. Nes galimas skirtingas didelis skaičius komponocentų kombinacijų. Labai svarbu, kad daugeliu atveju žymūs medžiagų savybių pokyčiai gaunami pridedant maža kitų medžiagų kiekį. Šio būdo trūkumas yra tas,kad labai brangūs tyrimai. Be to greta reikalingų pagrindinių savybių pokyčio gali pablogėti kitos savybės. Valdant savybes sudėties keitimų gaunama nauja medžiaga, kuri yra pagrindinė medžiagos kombinacija. Tokios medžiagos turi kokybiškas naujas savybes, kurios skiriasi nuo pradinių, tai svarbus šio metodo privalumas. Medžiagų savybes apsprendžia užterštumai ir priemaišos, užtat vadinama kitos prigimties medžiagą pagrindinėje medžiagoje. Jų būvimas medžiagoje nepageidaujamas, nes daugeliu atveju pablogėja medžiagų savybės net esant mažai koncentracijai. Priedai padidinantys plastmasių plastiškumą vadinami plastifikatoriais. Plastmasinių mišinių atpiginimui bei kai kurių mechaninių, techninių savybių suteikimui įdedami užpildai. Dedami priedai, pagerinantys džiūvimą. Priedai, kurie leidžia gauti kietas termoreaktyvines plastmases -kietikliai. 42.MEDZIAGU SANDARA IR JOS FORMAVIMAS-Medžiagos  tai pastovus atomų darinys, susidarantis dėl elektronų sąveikos. Medžiagos gamtoje egzistuoja būsenoje kuri atitinka žemiausią laisvosios energijos būseną nes tokia būsena termodinamiškai stabiliausia. Laisvoji energija tai pagrindinis medžiagų būsenos rodiklis, kurį galima paversti darbu. Vidinės energijos dalis kuri grįžtamai keičiasi kai medžiagos pereina iš vienos būsenos į kitą. Pvz.: lydosi, ledas vanduo garai. Keičiantis temperatūrai keičiasi medžiagų laisvosios energijos lygis. Kai temperatūra žemesnė už pusiausvyros temperatūros žemiausia energijos lygį atitinka kietoji būsena. Temperatūrai pakilus laisvoji energija sumažėja  medžiaga pereina į skystąją būseną. Medžiagos tarp atomų ir molekulių veikia traukos F1 ir stūmos F2 jėgos. Šių jėgų atstojamoji f priklauso nuo atstumo tarp atomo centrų r. Esant tam tikram atstumui r0 atitinka pusiausvyros sąlygą. D  energija reikalinga tarp atomų: Norint išsiaiškinti iš ko sudaryta medžiaga reikia žinoti atomų, molekulių, kristalų sandarą ir jų tarpusavio ryšius. Medžiagos būna skystos ir dujinės. Perdirbant ir eksploatuojant medžiagas veikia įvairūs poveikiai (temperatūra slėgis),gali pasikeisti medžiagų būsena ir forma. Medžiagos struktūra-medžiagos dalelių išsidėstymas tam tikrame tūryje ir jų tarpusavio ryšys. Ta pati medžiaga perdirbta gali būti absoliučiai tanki, akyta, korėta arba biri, nuo to kokia struktūros ir priklauso jos savybės. Medžiagos skirstomos i dvi grupes:1.Izotropinės-kurių struktūra ir savybės visom kryptim yra vienodos. 2.Anizotropinės-kurių struktūra ir savybės visom kryptim skirtingos. Pirminė struktūra susidaro medžiagai formuojantis iš lydinių ir tirpalų. Dėl poveikių ji pakinta ir vad. antrinė. Nuo medžiagos struktūros priklauso stiprumas. Atomai vienu metu yra veikiami ir tarpusavio traukos ir stūmos jėgų. Stipresnės yra tos medžiagos kurių didesnės atomų traukos jėgos. Kai medžiagos neveikia išorinė apkrova, tarp atominės traukos ir atostūmio jėgos yra pusiausvyros. 43.FAZIU IR MISINIU TAISYKLES-Medžiagų jonų pusiausvyros būsenos diagramos rodo tą galutinai susiformavusių lydinių būseną, kuri esamomis sąlygomis atitinka žemiausią laisvosios energijos lygį. Keičiantis išorinėm sąlygom (temperatūrai, slėgiui) gali pasikeisti pusiausvyros būsena. Analizuojant medžiagų būsenos diagramas kyla klausimų, kiek jonų yra pusiausvyrų,kuo galima sistemoje pakeisti, nepakeitus jo kiekio,kiek tam tikrame taške yra laisvės laipsnių. Atsakymas-jonų taisyklė-gipso dėsniu,išreiksta: C=K-F+1. C – laisvės laipsnių skaičius-nepriklausomų vidinių ir išorinių kintamųjų, kurios galima keisti, nekeičiant jonų skaičiaus sistemoje; K – komponentų skaičius. F – fazių skaičius. C=K-F+2 1) tai praktinis laisvai keičiamų išorinių veiksnių skaičius; 2) kai kinta temperatūra ir slėgis oro koncentracijoje. Max jonų skaičius medžiagoje yra kai sistema nevariantinė C=0. T.y. kai negalima keisti sistemos nepakeitus joninės sudėties. Mišinių taisyklės tinka stiprumui, tamprumo moduliui, tankiui ir kitoms dvikomponentinės sistemos savybėms išreikšt. Ji bendriausiu atveju užrašoma: yn=αVAXAn+βVBXBU. Kai n=0, formulė virsta komponenčių koncentracijos apskaičiavimo formule. 1=VAXA0+VBXBU 1=VAEA+VBEB. A-stiprinanti kieta fazė. B – matrica (cementas ar medžiaga surišanti grūdelius). y – komponento fizikinis – mechaninis parametras. XA, XB – komponentų A ir B fizikinės mechaninės savybės. VA, VB – komponentų tūrinės koncentracijos. α ir β įvertina sukritimo indėlį tarp komponentų A ir B. 44.STATYBINIU MEDZIAGU IVAIROVE-Statybinės m-gos yra įvairios sandaros, nuo kurios daugiausiai priklauso jų fizikinės bei mechaninės savybės ir paskirtis. Plačiausiai naudojamos tankios, poringos ir birios m-gos. Pagal fazes: kieta, dujinė, skysta. Dažniausiai naud. kietos m-gos. Tankios medžiagos yra vienalytės sandaros ir susideda vien iš kietos fazės (stiklas, plienas). Poringos m-gos susideda iš kietos fazės ir porų, kurias užpildo oras vanduo ar dujos. Nuo porų kiekio, dydžio ir pasiskirstymo priklauso šių m-gų savybės (akytas betonas, akytas stiklas). Birios m-gos susideda iš atskirų įvairių formų grūdelių tarp kurių esti tuštumos (smėlis, žvirgždas). Statybinių m-gų savybės skirstomos į kelias grupes.1 būdingos fizikinės savybės: tankis, savitasis ir santykinis tankis, akytumas.2 sudaro m-gos, kurioms būdingos kitos fizikinės savybės: vandens įgeriamumas, džiūvimas, drėgnumas, laidumas vandeniui, atsparumas šalčiui. 3 sudaro m-gos, kurioms būdingos šiluminės sav.: degumas, atsparumas ugniai.4 priklauso tos, kurioms būdingos geros mechaninės sav.: dilumas, atsparumas smūgiams. Didelę įtaką turi medž cheminės savybės: atsparumas rūgštims, šarmams. M-ga gali būti 4 būsenose:sausa, absoliučiai sausa; orasausė; įmirkyta; šlapia.Vandens kiekis m-gos tūrio vienete, esant m-gai natūralioje būsenoje-drėgnumu:Dm=(mv/m).100. Tokiu pat būdu apskaičiuojamas vandens įgeriamumas. Nuo drėgnumo ir vandens įgeriamumo žymiai pablogėja m-gų mechaninės savybės. Termoizoliacinių m-gų drėgnumui padidėjus, padidėja laidumas šilumai. Vandens prisotintos ir sausos m-gos stiprumo santykis-suminkštėjimo koeficientu: Ks=Rw/Rs. Kai koeficientas >0,8 tokios m-gos negali būti naud. drėgnose vietose ir jų atsparumas šalčiui nepakankamas. Tūrinio vandens įgeriamumo rodiklis vad. tariamuoju poringumu. M-ga laikoma atsparia šalčiui, jei jos vandens įgeriamumas =2,1 tai degios (mediena). 2,1>=k>0 tai rusenančios; k0 nedegios betonas plytos, plienas. Atsparumas šalčiui įmirkytos medžiagos savybė atlaikyti daug užšaldymo ir atšildymo ciklų, beveik nepablogėjant techninėm savybėm. Atsparumas šalčiui nustatomas prie 150C šaldant 4val., o po to prie +200C. Tai pirmas ciklas. Tai atsparumas šalčiui nusakomas, skaičium užšaldymo ir atšildymo ciklų, kuriuos bandiniai atlaiko, prarasdami ne daugiau kaip 5% masės ir nedaugiau 15% stiprumo. Atsparuma šalčiui gali pagreitintai nustatyt Na sulfato tirpale, po to džiovinamas 1050C temperatūroje. Vieną mirkimą natrio sulfato tirpale atitinka 5 paprastus ciklus. 49.STATYBINIU MEDZIAGU MECHANINES SAVYBES-Stiprumas – medž savybė atlaikyti bet kokius atsiradusius įtempimus.Jis skirstomas į:.1.Teorinis-skaičiuojamas pagal medž tarpatominius ryšius.2.Techninis-realių medžiagų stiprumas. 3.Konstrukcinis-konstrukcinių elementų medž stiprumas, dėl sujungimo netobulumo ir netolygaus įtempimo jis mažesnis už techninį.4.Dinaminiu-medžiagos savybė atlaikyti dinamines apkrovas.5.Ilgalaikis-medž. savybė ilgai atlaikyti maksimalias apkrovas.Medžiagos irimo mechanizmas sudėtingas,dėl jų gali atsirasti vietiniai, lokaliniai įtempimai. Tokiuose ploteliuose atsiranda įtrūkimai, vystosi mikro plyšiai, jiems didėjant medžiaga suyra.Tada gretimoje plyšio zonoje atomai persiorientuoja, vyksta plastinės deformacijos, skiriasi šiluma.Apkrautose medžiagose mikro plyšių koncentracija gali būti labai didelė.Medžiagos irimas kai nepastebima plastinių deformacijų-trapusis.Kai medž. deformuojasi plastiškai plastiškasis.Irimo poveikį galima nustatyti apžiurėjus paviršių. Kristalinės medž. dažniausiai trūksta per kristalų sandūras. Kai irimas plastiškas matyti susijungimo ir dalelių šlyties požymių. Medžiagos ilgaamžiškumas- laikas nuo jėgos veikimo pradžios iki medž. suirimo. Statybinės medž. dažniausiai bandomos gniuždant, sukant, glemžiant, tempiant ir t.t. Įtempimai kurių veikiama medž. Suyra-ribiniai įtempimai,jėga-ardančiąja.Stiprumas gniuždant: R=Pa/A=Fa/A.Stiprumas lenkiant :RL=Fl/bh.Stiprumas tempiant :R=2P/dL. Čia A- plotas, F- jėga, h- aukštis, l- ilgis, b- plotis,P- jėga. Įtempimai:=F/A. Tamprumas-medžiagos savybė atstatyti formą. Stiprumas nustatomas mechaniniais ir akustiniais metodais.Deformacija formos ir matmenų pasikeitimas.Kūnas deformuojasi veikiant išorinėms jėgoms. Deformuojamų kūnų dalelės keičia savo vietą jos gali suartėti arba nutolti viena nuo kitos. Jei dėl šių poslinkių ryšiai nenutrūksta deformacija-tamprioji. Jei nutrūksta-plastine. Įtempimų persiskirstymo greitis prikauso nuo ryšių tarp medžiagos atomų pobūdžio, medž. stiprumo ir įtempimų dydžio. Deformacija jėgos veikimo kryptimi vad. išilgine.x/z; =l/l.Valkšnumas-medž savybė deformuotis ilgai veikiant apkrovai, ji priklauso nuo medž. rūšies ir įtempimų. Dėl valkšnumo deformacijos medž. gali suirti, valkšnumas daugeliui medžiagų suintensyvėja kai apkrova pasiekia 40 % stiprumo ribos. Įtempimų relaksacija- savaiminis įtempimų mažėjimas esant pastoviai deformacijai. Reologija-mokslas apie deformacijas ir takumo priklausomybę nuo medžiagos.Kietumas-medž. savybė priešintis kad į ją neįsiskverbtų kitas kietesnis kūnas. Jis nustatomas pagal Moso skalę. Kietumas (HB): HB=P/A. Dilumas- medž. savybė dilti kai ją veikia trinties jėgos. Ji ne visuomet priklauso nuo medž. stiprumo ir kietumo.Dmasinis=m1-m2/A; Dv=m1-m2/A. Čia m1- masė preiš dilinimą , m2- masė po dilinimo. Devėjimasis- medž. savybė devėtis.Rn=m1-m2/m1*100%. Abrazyviškumas- medž. savybė dilinti kitą medžiagą. Plastiškumas- medž. savybė plastiškai deformuotis, bet nesutrūkinėti. Jis nustatomas pagal plastinės deformacijos didumą. Plastiškumas didesnis išilgai pluošto. Trapumas- medž. savybė suirti plastiškai nesideformuojant, priešinga savybė plastiškumui.Jis priklauso nuo medž temperatūros, apkrovos. Trapios medž.Rgniuzdimo>>Rtempimo. Atsparumas smūgiams- savybė priešintis dinaminiai smūginiai apkrovai. Jis nusakomas medž. masės arba ploto vieneto suardymui.Rs=A=hm.Nuovargis- reiškinys kai medž kurioje nematyti įtrūkimų staiga suyra dėl ciklinių įtempimų. Jis priklauso nuo medž. struktūros , eksplotacijos sąlygų, apkrovos. 50.STATYBINIU MEDZIAGU FIZIK IR CHEM SAVYBES-Dispersiškumas- kietos arba skystos medžiagos smulkumo laipsnis. Kai kurios medž. yra dispersinės sistemos, sistemos sudarytos iš disperguotos ir ištisinės fazių, kurioje kaip terpėje pasiskirsčiusios dispersijos. Nuo dipersiškumo priklauso emulsijų ir suspencijų savybės. Dispersiškumas nusakomas daleliu skersmeniu arba lyginamuoju paviršiumi. S=KM; čia M- dydis pagal pralaidumą. Klampumas arba vidinė trintis- medž. savybė priešintis tekėjimui. Tekėjimas būdingas skysčiams ir dujoms, kietų kūnų tekėjimas lygus plastiniai deformacijai. Medž. klampumas priklauso nuo temp.,slėgio ir kitų savybių.F=,S=dv/dz; Čia dv/dz- tekėjimo greičio gradiantas, dz- atstumas tarp sluoksnių, S- sluoksnių salyčių plotas, - proporcingumo koef. Takumas- atvirkščia savybė takumui. Skysčių klampumas apibūdinamas kinematiniu klampumo koef./. Pagal klampumo kitimo priklausomybę nuo greičio gradiento skysčiai skirstomi į: anomalinius, normaliuosius. Normaliesiems skysčiams galioja Niutono tekėjimo dėsnis t.y. klampumas priklauso nuo T ir p, bet nepriklauso nuo greičio gradiento. Šis dėsnis negalioja anomaliniams skysčiams, nes jis priklauso nuo greičio grad. Anomaliniai skysčiai skirstomi: bengališkuosius, pseudoplastiškuosius ir dilantiškuosius. Bengališkieji- kai tangentiniai įtempimai pasidaro didesni už ribinius, tada jie pradeda tekėti. Pseudoplastiškieji skysčiai pradeda tekėti esant labai mažiems įtemp. ir jų klampumas didėjant greičio grad. mažėja. Dilantiškųjų skysčių klampumas didėja didėjant greičio grad. pagal rodyklinę priklausomybę. Struktūriniais skysčiai-kuriems būdinga vidinė, erdvinė struktūra. Struktūriniu klampumu pasižymi betono mišiniai. Pagal fizikinę prasmę konsistensinis klampumas atitinka anomalinį klampumą esant tam tikram greičio gradientui. Klamp. nustatomas viskozimetrais arba kitokiais prietaisais ( kapiliariniu, rotaciniu viskozimetru). Rišimasis- tai medž. kietėjimas tam tikromis sąlygomis. Rišimasis vyksta dėl juose vykstančių fizikinių ir cheminių procesų. Rišimosi greitis apibūdinamas rišimosi pradžia ir pabaiga. Jis taip pat priklauso nuo temperatūros, rišamosios medž. aktyvumo ir koncentracijos. Skvarbumas-sąvybė tų skysčių kuriomis įmirkoma kitos medžiagos ( antiseptikai, mediena, bitumas). Jis nustatomas išmatavus gylį, sluoksniavimasis tai būdinga klijams, emulsijoms, suspensijoms.Sluoksniavimasis-dalelių išsidėstymas sluoksniais pagal dalelių didumą, tankį. Sluoksniavimasis priklauso nuo dispersiškumo ir klampumo. Sušokimas būdingas miltelinėms medžiagoms.Jis vyksta dėl drėgmės, mechaninės apkrovos ar savaiminės difuzijos. Tirpumas- medž. savybė tirpti tam tikroje terpėje. Jis nustatomas tiriant jų ilgaamžiškumą ir atsparumą. Cheminis aktyvumas priklauso nuo chem. sudėties, dispersiškumo ir aplinkos. 51.STATYBINIU MEDZIAGU TCHNOLOGINES SAVYBES- Medžiagos kurios blogai jungiasi su kitomis limpa prie įrankių yra netechnologiškos. Formavimasis- tai ne tik įgauti bet ir išlaikyti jai suteiktą formą. Medžiagos gali būti formuojamos įvairiais būdais: liejamos, presuojamos, valcuojamos, centrafūguojamos. Betono formavimas apibūd klojingumu. Dengiamumas-medž savybė padengti paviršių nepermatomu sluoksniu. Ji būdinga dažams. Dengiamumas nusakomas kiekiu ploto vienetui padengti. Sujungiamumas- svarbi kompozicinių medžiagų savybė jos gali būti suklijuojamos, suvirinamos, sukniedijamos, suveržiamos,..Transportabilumas-patogumas transportuoti. Savybių rodikliai: 1) standartizacija. Medžiagos turi tam tikrus standartus, kuriuose pažymimos jų savybes. ISO yra tarptautiniai standartai, taikomi tarptautinei organizacijai. LST šalių nacionaliniai standartai. DIN, BS – vokiečių. UNI – italų. ASTM – amerikiečių. EN – Europos normos. Yra tarptautiniai, valsybiniai, nacionaliniai standartai. Standartas – norminių rodiklių rinkinys. 2) Reikalavimai: a) standarto reikalviami, b) pasaulio rinkos reikalavimai. Juos nustato laboratorijos. Sertifikavimas : privalomasis ir laisvasis. 1, kai yra pavojingas sveikatai, gyvybei, aplinkai. Sertifikatai nereikalingi, kai produkcija naudojama savam vartojimui, vienetinei stambiai įrangai, meno kūriniams. 2, taikomas, kai firmos gamina naują produkciją, kuri niekam nepavojinga. Unifikacija – tam tikrų rodiklių suvienodinimas. Tipizacija – tipai – sudaryti darbo brėžiniai – pastatams, tiltams. Greta standartų yra statybinės normos. 52.STATYBINIU MEDZIAGU EKSPLOTACINES SAVYBES-Ilgaamžiškumas-ilgiausias laikotarpis per kurį medž veikiama apkrovų ir klimatinių stygų nepraranda eksploatacinių savybių.Medž ilgaamž turi atitikti pastato klasę ir konstrukcijų svarbą.Ilgaam. sumažėja jei konstrukcija perkraunama mechaniškai ir sustiprėja aplinkos poveikis.Norint padidinti ilgaamžiškumą reikia parinkti tinkamas medžiagas ir jų kompozicijas bei racionaliai eksploatuoti. Ilgaamžiškumas3laipsnių 1daugiau kaip 100 metų, 2 daugiau kaip 50 m, 3 daugiau kaip 20 m. Ilgaamžiškumas nustatomas specialiose klimatinėse kamerose. Senėjimas-medž struktūros kitimas ir savybių blogėjimas dėl medž vykstančių procesų.Statybinės medž veikiamų lietaus,vėjo, temp pokičių,saulės radiacijos,... struktūra kinta ir jos per ilga laiką suyra. Organ medž. senėja greičiau nes iš jų išgaruoja lakiosios dalys,jas naikina bakterijos, grybeliai kerpės.Mineralinės medž suyra dėl dažno drėgmės bei temperatūrų kitimo ir korozijos. Medž senėjimas nustatomas natūraliom sąlygom laikant jas ore.Tai tiriama laboratorijoj sudarant sunkesnes lauko sąlygas. Didelę įtaką medž savybėm turi klimatinės sąlygos.Joms veikiant iškyla stabilumo problema.Savybių pokyčiai gali buti.Grįžtamais-pokyčiai kurie tęsiasi kol veikia sukėlę faktorių,kai faktoriai nutrūksta o medž atsistato. Negrįžtamieji apibudinami tuo kad medž savybių pokytis išlieka nustojus veikti faktoriui-senėjimu.Dėl senėjimo blogėja medžiagų savybės.Senėjimas: šiluminis,

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 7245 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
2 psl., (7245 ž.)
Darbo duomenys
  • Medžiagotyros špera
  • 2 psl., (7245 ž.)
  • Word failas 556 KB
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią šperą

www.nemoku.lt Panašūs darbai

www.nemoku.lt Kiti darbai

Medžiagų, naudojamų varistoriams gaminti, tyrimo ataskaita

Medžiagų, naudojamų varistoriams gaminti, tyrimo ataskaita Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Material science - theory

Material science - theory Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslo teorija egzaminui

Medžiagų mokslo teorija egzaminui Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagų mokslas: plastinė deformacija

Medžiagų mokslas: plastinė deformacija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Plati medžiagotyros teorija

Plati medžiagotyros teorija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Medžiagotyros medžiaga atsiskaitymui

Medžiagotyros medžiaga atsiskaitymui Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Mechaninės metalų savybės

Mechaninės metalų savybės Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Magnetinės medžiagos

Magnetinės medžiagos Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Termokeraminė medžiaga

Termokeraminė medžiaga Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Aušinimo skysčiai

Aušinimo skysčiai Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Plieno terminio apdorojimo technologija

Plieno terminio apdorojimo technologija Medžiagotyra Peržiūrėti darbą

Gipsinių medžiagų ir dirbinių klasifikavimas, savybės

Gipsinių medžiagų ir dirbinių klasifikavimas, savybės Medžiagotyra Peržiūrėti darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt