Meteoroidai, meteorai bei meteoritai

Krentančios žvaigždės, tikras romantikų įkvėpimo šaltinis. Sakoma, kad pamačius krentančią žvaigždę reikia sugalvoti norą ir jis būtinai išsipylds. Tai svajingoji šio reiškinio pusė, o kaip yra ištikrųjų, turbūt nedaugelis težino. Aš panorau išsiaiškinti visą teisybę apie „krentančias žvaigždes“. Nesinorėtų ko nors nuvilti ar atimti tikėjimo, bet šviesos blyksniai naktiniame danguje yra ne kas kita, o meteoroidai, kurių trajektorija kerta Žemės atmosferą. Krisdami, jie – meteoroidai - taip įkaista, kad pradeda švytėti ir tampa meteorais, o nukritę ant žemės – meteoritais – akmeniniais arba geležiniais akmenimis. Atrodo tiek tos misterijos ir stebuklo iš „krentančių žvaigdžių“, juk tai tik „kosminiai akmenys“, tačiau šio fakto žinojimas, nepadaro meteorų lietaus (kaip pasakytų romantikai - „žvaigždžių lietaus“) mažiau įspūdingo ir kerinčio. Priešingai, manau, tai tampa dar įdomesniu reiškiniu. METEOROIDAI Oficialus meteoroido apibrėžimas, paskelbtas Tarptautinės Astronominės Sąjungos, skamba taip: „Meteoroidas yra kietas objektas, judantis tarplanetinėje erdvėje, žymiai mažesnis nei asteroidas ir žymiai didesnis negu atomas“. Karališkoji Astronominė Bendruomenė pasiūlė naują apibrėžimą, kuriame nurodoma, kad meteoroidas yra mažų matmenų kūnas (nuo kelių mikrometrų iki kelių dešimčių metrų). Labai maži meteoroidai vadinami mikrometeoroidas (maža uolos dalelė kosmose, paprastai sverianti mažiau nei vieną gramą). Meteoroidų telkinys, kurio nariai skrieja aplink Saulę beveik ta pačia orbita, susidaro suirus kometoms. Iš pradžių meteoroidai skrieja palyginti kompaktišku būriu, bet laikui bėgant pasklinda visoje orbitoje. Netoli Žemės orbitos greičiausieji meteoroidai juda maždaug 42 kilometrų per sekundę greičiu. Pati Žemė juda 29 kilometrų per sekundę greičiu, todėl, kai meteoroidas susiduria su žemės atmosfera, jungtinis greitis gali pasiekti apytiksliai 71 kilometrą per sekundę. Esant tokiam dideliam greičiui didžioji dalis meteoroido išsilydo arba sudega. Apskaičiuota, kad meteoroidui įlėkus į atmosferą 12 km/s greičiu, netenkama 80-90 proc. pradinės masės. Jei greitis dar dvigubai didesnis, lieka vos 1 proc. pradinės masės. Žinoma, tai priklauso ir nuo meteoroido vidutinio tankio bei sandaros. Žemės paviršių pasiekia tik tie kūnai, kurių pradinė masė didesnė kaip 1 kg. METEORAI Meteoras yra į planetos, pvz., Žemės atmosferą 15 - 70 km/s greičiu įskriejusio meteoroido ir jo irimo produktų švytėjimas. Meteoroidas švyti todėl, kad sąveikaudamas su atmosfera, įkaista, apsilydo ir sublimuoja. Plika akimi meteorai yra matomi iki 5-ojo ryškio. Šviesesnis negu nulinio ryškio meteoras vadinamas bolidu (bolidas - šviesus, didelės masės meteoras, kuriam krentant matomas ugnies kamuolys bei ilgas dūmų pėdsakas). Silpni plika akimi nematomi meteorai įsižiebia 140 – 160 km aukštyje, vidutinio ryškio – 80 – 110 km aukštyje, lėti šviesūs meteorai – 60–80 km aukštyje. Jei meteoroido masė

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!