Gyventojų migracija

Įvadas Sąvokų, susijusių su migracija, paaiškinimai. Migracija (sociologijoje) - ilgalaikė gyvenamosios vietos kaita. Migracija (geografijoje) – žmogaus, žmonių grupių, individų keliavimas, nesiekiant trumpam pakeisti gyvenamąją vietą. Migracijos formos: Emigracija – išvykimas. Imigracija – atvykimas. Permigracija – “tranzavimas“. Gyventojų migracija yra labai svarbi valstybės istorijai, tad pagrindiniai ją įtakojantys veiksniai yra reikšmingi pasikeitimai pasaulyje. Sparti migracija prasidėjo nuo Sovietų sąjungos žlugimo ir Lietuvos valstybės įstojimo į Europos sąjungą. Žmonės pajuto laisvę ir siekė susikurti geresnes gyvenimo sąlygas: grįžti į gimtąjį kraštą, susirasti gerai apmokamą darbą užsienyje, daryti karjerą šalyje, kur gerbiami jauni išsilavinę žmonės, pradėti gyvenimą iš pradžių, stengiantis užmiršti priespaudą. Migracijos sąvoka apima bet kokį žmonių judėjimą – valstybės viduje ar kertant jos sienas; ilgam ar trumpam laikotarpiui; savanorišką ar priverstinę; ieškant kitos darbo ar bedarbystės vietos; legalią ir nelegalią; migraciją siekiant pakeisti kultūrinę, socialinę, ekonominę, politinę aplinką. Pagrindinė migracijos priežastis yra ekonominė, tačiau migracija pakeičia ne tik emigravusių žmonių gyvenimą, tačiau ir valstybių, į kurią imigravo ir iš kurios emigravo žmonys, demografinę situaciją. Dažniausiai valstybės sprendžia ką priimti gyventi į savo šalį ir ką ne, tačiau vis dar paklausi yra nelegali imigracija. Migracijos problema yra aktuali visoms valstybėms, ypač ekonomiškai silpnoms, todėl jos didelį dėmesį skiria šios problemos sprendimui, nors rezultatai nėra džiuginantys. Lietuvos gyventojų migracija Po Sovietų sąjungos žlugimo prasidėjo aktyvi migracija: iš Lietuvos teritorijos daugiausiai pasitraukė rusų, ukrainiečų ir baltarusių. Sąjungos laikotarpiu kasmet į Lietuvą imigruodavo 6-8tūkst. rusų, tad didžiausią įtaką emigracijai turėjo Sovietų armijos išvedimas iš Lietuvos teritorijos 1993 metais. Migracija iš Baltijos valstybių į Rusijos Federaciją 1989-1996m. (tūkst.) 1989 1990 1991 1992 1993 1994 1995 1996 Baltijos valstybės 4 13 14 57 54 42 24 7 Lietuvai atgavus nepriklausomybę emigracijos skaičiai išaugo ir nesikeičia situacija net ir šiomis dienomis. Migracija iš Lietuvos 1990 – 2005m. Imigracija Emigracija 1990 14744 23592 1991 11828 22703 1992 6640 31172 1993 2850 26840 1994 1664 25859 1995 2020 25688 1996 3025 26394 1997 2536 24957 1998 2706 24828 1999 2679 23418 2000 1510 21816 2001 4694 7253 2002 5110 7086 2003 4728 11032 2004 5553 15165 2005 6789 15571 Lentelės duomenys parodo, kad emigrantų skaičius yra daug didesnis nei imigrantų. Tikslaus migrantų skaičiaus nustatyti negalima dėl laisvos migracijos režimo Europos sąjungos viduje. Dauguma lietuvių emigrantų vyksta į JAV (11,7%), Vokietiją (17%), Lenkiją (19,1%), Didžiąją Britaniją (8,7%), Daniją (6,2%), Švediją (5,6%). Statistikos departamento duomenimis iki 2004m. išviso iš Lietuvos emigravo 195 tūkst. žmonių, 2005m. emigravo 15,6 tūkst. žmonių. Tai registruotų emigrantų skaičius, tad manoma, jog norint sužinoti bendrą legalių ir nelegalių migrantų skaičių, reikia registruotų migrantų skaičių padauginti tris kartus. Dažniausiai migruoja jauni darbingi asmenys. Statistikos duomenimis 2005 metais tarp emigrantų penktadalį sudarė 25 – 29 metų amžiaus gyventojai, 20 – 24 metų amžiaus – 16,3%, 30 – 34 metų amžiaus – 12,9%, ir 35 – 39 metų amžiaus – 8,8%, o 60 metų ir vyresnio amžiaus gyventojai – tik 2,9%. Nelegali migracija ir migrantų tranzitas per Lietuvą Žlugus Sovietų Sąjungai, Lietuva, kaip ir dauguma Vidurio ir Rytų Europos valstybių, tapo tranzitine šalimi nelegaliems migrantams iš mažiau išsivysčiųsių šalių vykstantiems į turtingas Vakarų ir Šiaurės Europos valstybes. Pagal oficialius duomenis Lietuvos Respublika su nelegaliais migrantais pirmą kartą susidūrė 1992m., kai buvo sulaikyti žmonės, keliavę iš Azijos, Afrikos ir Artimųjų Rytų. Nuo tada iki 1996m, sulaikomų nelegalių migrantų skaičius tik didėjo. Po to, dėl įvairių priežasčių, tokių kaip ženklus sienos kontrolės pastiprinimas, migrantų išsiuntimas atgal, Lietuva tapo nebe tokia patrauklia valstybe nelegaliems migrantams ir jų mastai sumažėjo. Nelegali migracija Lietuvoje (absoliučiais skaičiais) Metai Skaičius 1992 273 1993 119 1994 620 1995 1354 1996 1551 1997 1382 1998 495 1999 261 Migracijos priežastys Valstybės, prarandančios daug gyventojų dėl aktyvios migracijos, didelį dėmesį skiria šios problemos sprendimui, tačiau norint ją išspręsti ar bent sumažinti migracijos srautus, reikia gerai žinoti migracijos priežastis. Migracijos priežastys: ekonominės, socialinės, demografinės, kultūrinės, psichologinės, politinės, geografinės. Svarbiausios iš jų: • Skirtingas darbo atlyginimas skirtingose valstybėse. Lietuviai vyksta į užsienį, nes ten nepalyginamai didesni darbo užmokesčiai, todėl jei darbo užmokestis gerokai viršija asmens išlaidas,tai žmogui naudinga dirbti užsienyje ir jis renkasi migraciją. • Dviejų darbo rinkų teorija. Valstybėje egzistuoja dvi darbo rinkos: pirmoji – išsilavinusiems vietiniams žmonėms, suteikianti aukštas pajamas, antroji – pavojingų, mažai apmokamų darbų, kurių nenori imtis vietiniai gyventojai, rinka. Todėl tokias darbo vietas ir užima migrantai. • Migracijos tinklo teorija. Migrantai teikia informaciją besiruošiantiems migruoti asmenims darbo susiradimo, apgyvendinimo, atlyginimo klausimais, dalijasi patirtimi. Kaip komercinę ar savanorišką paslaugą teikia padedant susirasti darbą ar būstą. Prie šios priežasties taip pat galima priskirti ir migravimą pas artimus emigravusius žmones, nes yra didžiulis siekis būti šeimai kartu. • Geresnės sąlygos gauti išsilavinimą ir būti pripažintam. Jaunimas dažnai apsvarsto sąlygą studijuoti užsienyje, nes baigus aukštąją mokyklą užsienyje atsiveria didesnės perspektyvos. Lietuvoje sunku susirasti darbą jaunimui, nes darbdaviai nepasitiki jaunu asmeniu ir kaip būtinybę reikalauja darbo patirties. • Patrauklesnės gyvenimo sąlygos, supanti aplinkla. Daug žmonių emigruoja dėl šios priežasties, nes užsienyje mato lyg visai kitą pasaulį, kuriame gali leisti sau daug daugiau nei gyvendami Lietuvoje. Kai kurios užsienio valstybių vyriausybės net padeda emigrantams įsigyti būstą, susitvarkyti buitį. • Demografinė priežastis – emigrantai, o ypač nelegalai moka mažesnius mokesčius valstybei nei Lietuvoje. Išvykę nelegaliai asmenys ir svečioje šalyje dirba nelegaliai, todėl nuo jų gaunamo darbo užmokesčio nėra atskaičiuojami mokesčiai, žinoma, nelegalių darbuotojų atlyginimai yra gerokai mažesni už legalių. • Smalsumo nugalėjimas. Seniau, kai buvo galima emigruoti tik nelegaliai, žmonės vengdavo migracijos, tačiau kai dabar yra atviri visi keliai, žmonės nori išbandyti gyvenimą užsienyje, jie dažniausiai migruoja trumpam laikui. Trumpalaikių išvykų į užsienį priežastys: ekonominės – darbai, darbo paieška, komercija, verslo kelionės, studijos, kvalifikacijos kėlimas, šeimos ir draugų lankymas, kitos priežastys – sveikata, sporto ir kultūros renginiai, religinės misijos, darbo reikalai (vairuotojai, gidai). Migracijos pasekmės Grėsmė pilietinei visuomenei ir intelektualiniam tautos potencialui. • Emigracijos metu yra prarandami ne tiek mokesčių mokėtojai, kiek piliečiai, lemiantys Lietuvos politinį likimą. Stengiamasi įtraukti emigravusius asmenis į rinkėjų sąrašus, tačiau jie į tai žiūri pasyviai ir rinkimuose nedalyvauja arba dalyvauja labai mažas emigrantų skaičius. Kadangi daugiausia emigruoja jaunų asmenų, tai nedalyvavimą rinkimuose galime laikyti susvetimėjimu gimtojo krašto atžvilgiu ir nedalyvavimą sprendžiant aktualias problemas, kaip abejingumą politiniam Lietuvos gyvenimui. Migruojantys asmenys dažnai skundžiasi valstybės, iš kurios išvyko, prasta politine situacija, tačiau prie jos keitimo neprisideda ir pasirenka lengviausią išeitį – migraciją. • Migracija sunkina viduriniojo gyventojų sluoksnio formavimąsi, nes daugiausia migruoja jaunimas – kiekvienos valstybės ateitis. Be viduriniojo gyventojų sluoksnio yra neįsivaizduojamas pažangios valstybės gyvenimas, tačiau tai apsunkina kitų valstybių rengiamos “atrankos“, pvz: JAV „žaliosios kortos“ loterija. Tokie propaguojami reiškiniai skatina protų bei specialistų nutekėjimo procesus. Ekonominio ir socialinio poveikio požiūriu reikia išskirti ilgalaikę ir trupalaikę migraciją. • Ilgalaikė migracija yra žalingesnė valstybei, nes yra prarandamos lėšos, skirtos žmonių išsilavinimui, prarandami specialistai, blogėja demografinė padėtis. Privalumas – su grįžtančiais emigrantais įgyjama patirtis ir kompetencija, žinoma, jei grįžta dar darbingo amžiaus asmenys. • Trumpalaikė migracija yra daug naudingesnė valstybei, nes mažėja nedarbo lygis, grįžta migrantai su nauja patirtimi, pinigų srautai (išleidžiama daugiau lėšų negu uždirbama). Trumpalaikės migracijos trūkumai: socialinio draudimo einamojo finansavimo mažėjimas ir staigus atlyginimų kilimas. Kaip teigiamus emigracijos aspektus galima nurodyti kaip tikėjimą, jog dauguma emigrantų sugriš, užsienyje uždirbti pinigai yra investuojami Lietuvoje, mažėja nedarbas, socialinės paramos poreikis. Neigiami emigracijos poveikiai: darbingo amžiaus žmonių mažėjimas, mokesčių mokėtojų pasitraukimas, investicijų praradimas, staigus atlyginimų šuolis, kvalifikuotų specialistų poreikis. Migracijos poveikis valstybės įvaizdžiui ir reputacijai pasaulyje. Kaip neigiamą pasekmę reikėtų paminėti ir nusikaltėlių migraciją. Dėl lietuvių nusikaltimų kenčia visos tautos reputacija ir kai kuriose šalyse lietuviams yra sunku susirasti legalius darbus, jie tampa nepageidautini gyventojai, darbdavių akyse kaip nepatikimi darbuotojai ir krinta jų įvaizdis. “Protų nutekėjimo“ problema ir jos sprendimo galimybės Sąvokų, susijusių su “protų nutekėjimo“ problema, paaiškinimai. “Protų nutekėjimas“ – išsilavinusių ir intelektualių žmonių išvykimas iš vienos šalies, ekonomikos sektoriaus ar srities į kitą, paprastai dėl geresnio atlyginimo ar geresnių gyvenimo sąlygų. “Keitimasis protais“ – kompetencijos dviejų krypčių judėjimas tarp išvykimo šalies ir priimančios šalies. “Protų nuostuolis“ – kvalifikacijų praradimas, atsirandantis, kai aukštos kvalifikacijos darbuotojai migruoja į tas užimtumo formas, kurioms nereikalinga patirtis ir įgūdžiai, įgyti ankstesniame darbe. “Protų apytaka“ – kai išvykstama į užsienį studijuoti, ten įsidarbinama, o po to grįžtama namo, norint pasinaudoti gimtojoje šalyje atsivėrusiomis galimybėmis. Šiuo metu Lietuvoje vyksta spartus protų nutekėjimas, turintis didžiulę neigiamą reikšmę Lietuvos mokslo raidai ir bendrajai šalies pažangai. Iš Lietuvos kasmet išvažiuoja dešimtys ar net šimtai gabiausių mokslininkų, gydytojų, inžinierių, kitų aukštos klasifikacijos specialistų. Daug talentingų Lietuvos studentų studijuoja užsienyje, tačiau ne daug iš jų grįžta į Lietuvą. Šie procesai spartėja kasmet nuo Lietuvos įstojimo į Europos sąjungą, nes studentai be jokių apribojimų gali studijuoti užsienio universitetuose. Lietuvos studentų ir jaunų mokslininkų išvykimas į Vakarų universitetus ir aukštųjų technologijų įmones turi ir teigiamų aspektų: ten įgyjamas išsilavinimas ir patirtis, kuriuos būtų sunku ar net neįmanoma įgyti Lietuvoje. Beveik visais atvejais išsilavinimas yra finansuojamas priimančios šalies, todėl Lietuvai tai nieko nekainuoja. Problema Lietuvai yra ne tai, kad daug talentingų žmonių išvyksta, o tai, kad išvažiavę jie nebegrįžta. Svetur gyvenantys lietuvių mokslininkai stengiasi prisidėti prie Lietuvos mokslo būklės kėlimo, tačiau tai neturi ateities, nes nėra programiškos paramos. “Protų nutekėjimo“ pagrindinė priežastis yra Lietuvos valdžios pozicija mokslo atžvilgiu, taip pat ir Lietuvos atsilikimas mokslinės produkcijos srityje. Lietuva, kaip ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys, taip pat susiduria su vadinamuoju “mokslo paradoksu“, kai geresnis mokslo lygis sukuria pasiūlą nutekėjimui ir netgi spartinimui. Viena iš kliūčių šio reiškinio stabdymui yra skelbiamų konkursų akademinėse ir mokslo srityse neskaidrumas. Konkursų laimėjimus dažnai lemia pažintys, tad lietuviams mokslininkams užsienyje yra užkertamas kelias dirbti Lietuvoje. Didžiausia protų traukos iš viso pasaulio zona yra JAV, tiksliau, tik keli jos regionai: Kalifornija, Niujorko valstija ir Masačusetsas. Pagrindiniai JAV traukos aspektai yra lanksti ir atvira karjeros sistema, stipri verslininkystės kultūra bei aukštas gyvenimo lygis. Kitos talentų traukos zonos susiformavo Europoje tai : Didžioji Britanija, Vokietija, Švedija, Airija. Šios valstybės pritraukia talentingiausius ir gabiausius darbuotojus iš likusios Europos, Azijos bei Afrikos. “Protų nutekėjimo“ problemos sprendimas. Šviesiausi protai visada praradami ten, kur aukštesnės pareigos, karjera ir atlyginimas priklauso ne nuo gebėjimų ir nuopelnų, o nuo pažinčių. Tai yra labai aktualu valstybinėms institucijoms, nes profesionalai lieka ten, kur yra įvertinami. Taip pat didelę reikšmę turi ir atlyginimas bei programiškas tyrimų finansavimas. Tad valstybė, norėdama išlaikyti savo talentingus asmenis, turi suteikti jiems geras darbo sąlygas, gerą darbo atlyginimą, teikti finansavimą atliekamiems tyrimams. Protų sulaikymo politikos priemonių pavyzdžiai: Vokietija. Humboldto universitetas skiria stipendijas užsienio mokslininkams, kuriantiems mokslininkų grupes darbui Vokietijoje, taip prisidėdami prie to, kad jauni mokslų daktarai nevyktų į užsienį. Jungtinės Karalystės vyriausybė 2002m. paskelbė ketinanti 25% pakelti baigusių doktarantūrą mokslininkų atlyginimus ir skirti daugiau lėšų universiteto profesoriams samdyti. Dėstytojus bandoma sulaikyti, nurašant studijų paskolų išmokėjimą tiems, kurie įsidarbina dėstytojais. Prancūzijoje, siekiant išsaugoti talentingiausius ir paskatinti grįžti po doktarantūros užsienyje likusius mokslininkus, buvo sukurta 7000 dėstytojų-mokslininkų darbo vietų. Malaizijoje siekiama liberalizuoti ekonomiką mokestinėmis bei kitomis lengvatomis informacijos ir komunikacijų technologijos pramonei. Išvados. Migracijos srautai ir toliau išliks tokie dideli, jei valstybė nesiims jokių priemonių, kad susigrąžintų ir išlaikytų savo piliečius. Mano nuomonė, valstybė turėtų sudaryti palankesnes sąlygas jaunimui įsigyti išsilavinimą ir gauti darbą, nes dabartinė situacija yra tokia, kad žmones be profesinės patirties niekas nenori priimti į darbą, tačiau darbdaviai nesusimąsto, kaip jaunam, katik baigusiam aukštąją mokyklą, asmeniui įgyti patirties, jei juo nepasitiki darbdaviai ir nesuteikia galimybės dirbti. Šiuo atžvilgiu jaunimas dažnai ir pasirenka darbą užsienyje, kur juos supranta ir noriai įdarbina. Ypač talentingus ir gabius asmenis traukia pasiūlymai iš užsienio garsių firmų, kurios siūlo darbą, nors žino, jog žmogus neturi patirties, tačiau šios firmos siekia išsiugdyti gerus darbuotojus. Darbas užsienyje yra pelningas, tačiau aš nemanau, kad dirbant svečioje šalyje žmogus gali jaustis visiškai laimingas, nes tai vis dėlto nėra gimtasis kraštas, supani aplinka yra svetima, žmonės – kitataučiai. Aš suprantu tuos žmones, kurie išvažiuoja užsidirbti trumpam laikui, tarkim metams ar keliems mėnesiams, tačiau dažnai neplanuotai kelionė užsitęsia daugeliui metų. Tada žmogus išgyvena dviprasmišką jausmą – ar pradėti naują gyvenimą svetur, ar vis dėlto grįžti? Apsispręsti būna sunku. Tačiau mes gal nesusimąstome apie gyvenimą užsienyje ir iš kur ten yra “aukso kalnai“? O jeigu mes Lietuvoje taip dirbtumėme ir stengtumėmes taupyti kaip užsienyje – pirktume tik reikalingiausius daiktus, neišlaidautume pasilinksminimams, nekeistume buities prietaisų ar baldų – ar tokiu atveju gyvendami Lietuvoje nesutaupytume pinigų? Aš manau sutaupytume, tik žinoma daug mažiau. Darbas užsienyje yra lyg paskatinimas, žmonėms yra dėl ko stengtis. Naudota literatūra: 1.Lietuvos laisvosios rinkos institutas, (2006). Migracija: pagrindinės priežastys ir gairės pokyčiams [interakyuvus]. [žiūrėta 2006 m. lapkričio 20d.]. Priega per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!