Miškų kirtimas ir apsauga

Miškas yra savarankiška ekosistema, sugebanti nuolat atsinaujinti ir išlaikyti sąlyginį stabilumą. Miškai užimtų beveik visą Lietuvos teritoriją, nes jie yra natūrali Lietuvos augalija, tačiau tam trukdo žmogus įsikišdamas su ūkine veikla. Dabar miškai užima beveik trečdalį visos Lietuvos teritorijos t. y. 32,3%. Viso pasaulio mastu jie užima 30% viso sausumo ploto. Nuo seniausių laikų žmonijos gyvenimas susijęs su mišku. Šiandieniniame gyvenime vis didesnę svarbą įgauna ne tik medienos, bet ir kitų miško produktų naudojimas, ypatingai vertinamos miškų atliekamos ekologinės funkcijos.
Miškų gausumas tam tikroje vietoje formuoja mikro ir makroklimatines sąlygas, reguliuoja vandens režimą, sugeria žmogui kenksmingas medžiagas, reguliuoja vėjo kryptį ir greitį, mažina vandens, oro bei dirvos užterštumą ir atlieka kitas be galo svarbias ekologines funkcijas.
Labiausiai miškams kenkia neapgalvota žmogaus ūkinė veikla. Jos pasekmės pasaulyje gali būti labai rimtos ir grėsti miškų išnykimu. O žmonijos egzistavimas miško neįsivaizduojamas.
Todėl ūkinė veikla miškuose yra griežtai reglamentuojama įstatymų. Pagrindiniai valstybės vykdomos miškų politikos tikslai yra išsaugoti miškų išteklius, užtikrinant racionalų jų naudojimą bei miškų produktyvumo didinimą, biologinės įvairovės išsaugojimą, galimybę atlikti kitas ekonomines, ekologines ir socialines funkcijas.
Šiame darbe trumpai apžvelgiama bendra medžiaga apie miškus, bei Lietuvos miškų ištekliai. Analizuojama kokie faktoriai naikina miškus. Aiškinamos priemonės, kurios padėtų sumažinti miškų naikinimus atskirais atvejais. Apžvelgiami miškų atkūrimo būdai. Bei analizuojama Lietuvos miškų ateitis.
Šio darbo tikslas – apžvelgiant miškų naikinimo ypatumus ir priemones tam sustabdyti, nustatyti, kaip šie faktoriai ateityje įtakos miškingumą.
3. Išanalizuoti miškų nykimo priežastis;
4. Nustatyti priemones, padedančias sustabdyti miškų nykimą ir kenkimą jiems;
5. Apžvelgti miškų atkūrimo ypatumus;
6. išanalizuoti miškingumo kaitą ateityje.
7. Darbo pabaigoje pateikti išvadas.
1. MIŠKAI
1.2 BENDROS ŽINIOS APIE MIŠKĄ
„Manoma, kad miškai atsirado prieš 320 – 400 milijardų metų – demono periodo pabaigoje ir karbono pradžioje, sausumai iškilus iš jūros.„ (G. Pauliukevičius, 1982, p. 14). Dabartinės miškų sudėties formavimuisi didžiausią įtaką padarė klimatas. Jis paskirstė įvairioms medžių rūšims arealus, išplėtė ir susiaurino jų rūšinę sudėtį....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!