Miškotvarka projektas

ĮVADAS Miškotvarkos kursinio projekto tikslas - padėti miškų fakulteto studentams išmokti miškotvarkos discipliną, giliau susipažinti su miškų inventorizacijos dokumentais, kartografine medžiaga, miško ūkio organizavimo pagrindais ir ūkinių priemonių projektavimu. Darbo objektas kursiniame projekte - girininkija. Objektu gali būti ir eiguva ar atskiras miško masyvas, kvartalų grupė, draustinis. Būtinus pirminius duomenis studentas gauna katedroje: girininkijos taksoraščius, medynų plano ar žemėlapio kopijas, normatyvus. Kursinio projekto struktūra - titulinis lapas, turinys, įvadas, 5 skyriai ir naudotos literatūros sąrašas. Ruošiant projekto atskirus skyrius pirmiausia reikia susipažinti su darbo metodika, literatūra, galiojančiais naujausiais normatyviniais dokumentais. Atskiri skyriai susideda iš tekstinės aiškinamosios dalies, skaičiuojamosios dalies, lentelių, paveikslų ir žinialapių. Skyriai, paveikslai, lentelės, žinialapiai privalo turėti savo pavadinimus ir turi būti sunumeruoti atskirai pagal skyrius arba taikant ištisinę numeraciją. Miškotvarka – techninių, ekonominių ir biologinių sprendimų sistema optimaliai ūkinei veiklai miško valdoje užtikrinti. Miškotvarkos tikslas – užtikrinti tvarų ir suderintą su savininko reikmėms miško valdos išteklių naudojimą. Miškotvarkos uždaviniai: 1.Miško resursų inventorizacija 2.Resursų naudojimo ir gerinimo projektavimas 3.Resursų tvarkymo analizė ir kontrolė Miškotvarkos projektas – teritorinio planavimo dokumentas, kuris pateikia žodinę, skaitinę ir grafinę informacija apie miško valdos gaires, jų būklę, naudojimą,atkūrimą ir gerinimą dešimties metų ar ilgesniam laikotarpiui. Miškotvarkos kursinio projekto objektas yra Mažeikių miškų urėdija, Mažeikių girininkijos 177, 178, 179 kvartalai. 1. URĖDIJOS TERITORIJOS APIBŪDINIMAS 1.1. TERITORIJOS ORGANIZAVIMAS Mažeikių miškų urėdija, tuometinis miškų ūkis, buvo įkurta 1957 m. reorganizavus Kuršėnų miško pramonės ūkį. 1977 m. Miškų ūkis reorganizuotas į miško pramonės ūkį, prijungus Akmenės miškų ūkį.  Šiandien Mažeikių miškų urėdija - valstybinė įmonė, turto patikėjimo teise valdanti 32,2 tūkst. ha miškų, šiaurės vakarų Lietuvoje. Administruojama teritorija išsidėsčiusi Akmenės, Mažeikių rajonuose ir Skuodo rajono dalyje. Bendras miškų plotas urėdijos administruojamoje teritorijoje yra 63,2 tūkst. ha. Privatizuota 80 proc. laisvo miškų fondo arba 25,5 tūkst. ha, nuosavybės teisei atstatyti rezervuota 5,3 tūkst. ha miškų. Valstybiniai miškai suskirstyti į 10 girininkijų. 1.2. MIŠKOTVARKOS DARBAI Kartografinės medžiagos sukūrimui ir gamybai panaudoti ortofotoplanai M1 : 10000 Lietuvos koordinačių sistemoje )LKS – 94). Aerofotografavimas atliktas 2005metais. Taksacija atlikta vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (2003 m.) bei Taksacinės kortelės pildymo instrukcija (2006 m.). Taksacija vykdyta sklypais, neskirstant jų privačių valdų ribomis, todėl privatūs miškai nuo miškų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui neatskirti. Kartografinė medžiaga sudaryta visų nuosavybės formų miškams. Taksoraštyje pateikiami sklypų aprašymai valstybinės reikšmės bei privatiems ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtiems miškams. Girininkijos vidinės miškotvarkos projektas apima tik valstybinės reikšmės miškus. Girininkijai parengta kartografinė ir projektinė medžiaga ir jos kiekis: 1.Miškų žemėlapis (planšetai) M 1 :10000 (Egz.sk. 1) 2.Miško kvartalų žemėlapis M 1:10 000 a) pagal suprojektuotas ūkines priemones (Egz.sk. 1) 3.Miško grupių planas M 1 : 50 000 (Egz.sk. 2) 4.Miškų administracinio suskirstymo žemėlapis M 1 : 50 000 (Egz.sk. 2) 5. Miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis (Egz.sk.3) 6.Girininkijos vidinės miškotvarkos projektas (Egz.sk. 1) 7.Taksoraštis (Egz.sk. 1) 2. GIRININKIJOS MIŠKŲ CHARAKTERISTIKA Girininkijos veilos teritorijoje inventorizuota 8066 ka miškų. 2007 m. sausio 1d. miškų plotai pagal nuosavybės formas pasiskirstė taip: 1 lentelė Miškų nuosavybė Miškų nuosavybė Plotas, ha % Valstybiniai miškai 2654 33 Privatūs miškai (nuosavybė įteisinta) 5118 63 Kitų naudotojų miškai 283 4 Iš viso 222,9 100 Valstybinės reikšmės miškai suskirstyti į 61 kvartalą ar jų dalį. Vidutinis kvartalo plotas ya 44 ha. Taksacinių sklypų skaičius – 1785, vidutinis sklypo plotas – 1,5 ha. 2 lentelė MIŠKŲ GRUPIŲ IR POGRUPIŲ PLOTAI Miškų grupės ir pogrupiai Plotas, ha % I grupės (rezervatiniai) miškai, iš viso II grupės (specialios paskirties) miškai, iš viso 230 9 A, ekosistemų apsaugos miškai, iš viso 82 3 - B, rekreaciniai miškai, iš viso 148 6 - III grupės (apsauginiai) miškai, iš viso 66 3 - IV grupės (ūkiniai) miškai, iš viso 2358 88 Iš viso 2654 100 3 lentelė VYRAUJANČIŲ MEDŽIŲ RŪŠIŲ IR AMŽIAUS KLASIŲ PLOTAI (skaitiklyje - plotas, ha, vardiklyje - tūris, m3) Vyraujanti medžių rūšis A m ž i a u s k l a s ė - 10 m e t ų     1 2 3 4 5 6 7 8 9 10 11 12 13 14 15.. Iš viso %                                   B 41 14 13,4 0,7     1,9   7             78 34,20 519 1118 1564 98     483   1610             5392 15,01 E 7,3 11,2 13,3 1,5 8 2,6 7 16,6 0,9             68,4 29,99 25 594 2348 325 2064 806 2206 5250 270             13888 38,65 J 3,9 21,3 7,7 1 1,2 5,4 0,7 11 29,5             81,7 35,82 154,5 2055 1218 200 300 1458 196 2608 8462             16651,5 46,34 Iš viso 52,2 46,5 34,4 3,2 9,2 8 9,6 27,6 37,4 0 0 0 0 0 0 228,1 100,00   698,5 3767 5130 623 2364 2264 2885 7858 10342 0 0 0 0 0 0 35932 100,00 4 lentelė MEDYNŲ BRANDUMO GRUPIŲ PLOTAI Vyraujanti Jaunuolynai Pusamžiai Bręstantys Brandūs Iš viso medžių rūšis plotas / tūris B 55 14,1   8,9 / 2093 78 E 33,3 10,6 7 17,5 / 5520 68,4 J 25,2 5,4 10 41,2 / 11266 81,8 Iš viso 113,5 30,1 17 67,6 / 18879 228,2  47,53 12,60 7,12 28,31 / 64,22 100 Pastaba: Medynai brandumo grupėmis paskirstomi pagal IV miškų grupei priimtą kirtimo amžių, 5 lentelė MEDYNŲ SKALSUMŲ PLOTAI Vyraujanti S k a l s u m a i   Vidut. medžių 0,3 0,4 0,5 0,6 0,7 0,8 0,9 1,0... Iš viso skal- rūšis                   sumas B     7 0,7 2,4 28,7 38,1 1,1 78 0,81 E     1 7,7 16,4 30,6 10,2 2,5 68,4 0,73 J       16,3 14 33,7 17,7   81,7 0,76 Iš viso 0 0 8 24,7 32,8 93 66   228,1 0,77 % 0,00 0,00 3,51 10,83 14,38 40,77 28,93   100 x Pastaba: Vidutinis skalsumas skaičiuojamas kiekvienai vyr, medžių rūšiai kaip vidutinis svertinis dydis – skalsumų ir juos atstovaujamų plotų suma dalijama iš viso ploto, Tokiu pat principu apskaičiuojamas vidutinis skalsumas visam objektui, Įrašomas dviem ženklais po kablelio (0,01), 6 lentelė MEDYNŲ BONITETŲ PLOTAI Vyraujanti B o n i t e t ų k l a s ė s Vidutinis medžių IA 1 2 3 4 5 5A... Iš viso bonitetas rūšis B 1,9 61,8 7,3 7 78 1,25 E 3 48 17,4 68,4 2,21 J 62,3 19,4 81,7 1,24 Iš viso 1,9 127,1 74,7 24,4 228,1 1,53 % 0,83 55,72 32,75 10,70 100 x Pastaba: Vidutinis bonitetas skaičiuojamas kaip vidutinis svertinis dydis – bonitetų ir juos atstovaujamų plotų suma dalijama iš viso ploto, IA bonitetas sąlyginai prilyginamas 1; 1 bon, – 2 ir t,t, Apskaičiuotas rodiklis vienetu sumažinamas, Įrašomas vienu ženklu po kablelio (0,1). 7 lentelė MEDYNŲ VIDUTINIAI TAKSACINIAI RODIKLIAI Vyraujanti Vidutiniai taksaciniai rodikliai medžių rūšis amžius bonitetas skalsumas tūris, 1ha, m3 vid. tūrio pokytis (poūkis) visų medynų brandžių medynų m3/ha B 19 1,25 0,81 69,1 235,2 3,5 E 42 2,21 0,73 203,0 315,4 4,6 J 53 1,24 0,76 203,8 273,4 4,8 Vidutiniai 38 1,53 0,77 157,5 279,3 4,3 Pastaba: Vidutinis amžius nustatomas kaip vidutinis svertinis dydis iš amžiaus klasių lentelės: amžiaus klasės plotas dauginamas iš tos amžiaus klasės vidurio (I klasė iš 5, II – iš 15, III – iš 25 ir t,t,) ir sandaugų sumą dalijant iš poūkio(vyr, medžių rūšies) ploto, Bonitetas ir skalsumas įrašomi iš 6 lentelės, Vidutiniai tūriai 1 ha skaičiuojami iš amžiaus klasių lentelės (4 lentelė), Vidutinis tūrio pokytis nustatomas amžiaus klasės tūrį dalijant iš tos amžiaus klasės vidurio, Pokytis skaičiuojamas 1 m3 tikslumu, Vidutinis tūrio pokytis 1 ha gaunamas visą poūkio tūrio pokytį dalijant iš poūkio ploto, Skaičiuojamas 0,1 m3 tikslumu. 8 lentelė AUGAVIEČIŲ PLOTAI Augimviečių tipai Apaugusi mišku žemė Neapaugu-si mišku žemė Kita miško žemė Pelkės Kita ne miško žemė Iš viso  Ncl 5,2 5,2 2,10 Lbl 2,7 2,7 1,09 Lcl 78,3 5,5 83,8 33,91 Ldl 9,5 9,5 3,84 Ldp 7,8 7,8 3,16 Ucl 85,6 10,1 95,7 38,73 Udl 33,6 3,4 37 14,97 Udp 5,4 5,4 2,19 Iš viso 228,1 19 247,1 100 Pastaba: Augaviečių tipai įrašomi pagal hidrotopus ir trofotopus neskirstant pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį (Nb, Nc ir t, t,). 3. MIŠKŲ ŪKIO ORGANIZAVIMO PAGRINDAI Šiame skyriuje apibudinamos ūkinės dalys, ūkinės sekcijos (poūkiai), pagrindinės medžių rūšys, tikslinės medynų sudėtys, medynų pagrindinių kirtimų amžiai, ūkio formos (kirtimo būdai) ir miško atkūrimo būdai, Ūkinė dalis (miškų grupė) – tai dažniausiai kompaktiškas teritorinis miškotvarkos vienetas, Ją sudaro medynų ir kitų žemių visuma, kuriai būdinga vienoda miško ūkio kryptis, Lietuvoje ūkinės dalys sudaromos pagal miškų grupes (atskirais atvejais gali būti sudaromos pagal miškų pogrupius), Projekte reikia nurodyti kokios miškų grupės girininkijoje išskirtos bei pateikti jų trumpą apibūdinimą, Tolimesniame projektavimo darbe skaičiavimai kiekvienai ūkinei daliai atliekami tik pagrindiniams kirtimams, Poūkis (ūkinė sekcija – tai miškų tvarkymo vienetas, sudarytas iš medynų, kurie bus tvarkomi taikant vienodas miškininkystės priemones ir kuriems bus taikoma vieninga kirtimų normos nustatymo metodika, Poūkiai yra organizuojami pagal vyraujančias medžių rūšis (P,E,Ą,U,B,J,D,Bt) miškų grupėse, Jie gali būti sustambinti pagal vyraujančių medžių rūšių grupes (spygliuočiai; kietieji lapuočiai; minkštieji lapuočiai), Tikslinės medžių rūšys - kurios pagal savo augimo našumą, medienos kokybę ir miškų funkcinę paskirtį labiausiai atitinka konkrečias augaviečių sąlygas, Atkuriant mišką tikslinės medžių rūšys parenkamos taip , kad suformuoti tikslinį medyną, kurio rūšinė sudėtis ir forma (ardiškumas) našumo, kokybės, tvarumo (darnos) ie ekologiniu bei dirvožemio potencinio derlingumo panaudojimo atžvilgiu labiausiai atitinka augavietės sąlygas, miško ūkinę paskirtį ir ūkininkavimo ekonominius bei techninius reikalavimus, Medynų pagrindinių kirtimų amžiai, Lietuvoje šiuo metu kirtimo amžiai diferencijuoti pagal miškų paskirtį ir nuosavybės formas, Pagrindinių kirtimų amžiai nustatyti III ir IV grupių miškams, II grupės miškams nustatytas pagrindinių kirtimų amžius, kuris prilygintas gamtinės brandos amžiui, 9 lentelė KIRTIMO AMŽIAI (Pagrindinių miško kirtimų taisyklės, 2003) Vyr,medžių rūšys Pagr, kirtimų amžius Gamtinės brandos amžius II grupėje III grupė IV grupė Pušis, maumedis, uosis 111 101 171 Eglė 81 71 121 Ąžuolas 141 121 201 Beržas, liepa, juodalksnis 61 61 91 Drebulė 41 41 61 Baltalksnis, gluosnis, blindė 31 31 51 Pastaba: Privačiuose miškuose baltalksnynams, blindynams, gluosnynams ir gryniems drebulynams kirtimo amžius IV grupės miškuose nenustatomas, Miško ūkio forma ir miško atkūrimo būdas, Miško ūkio forma - tai ūkinis režimas, kurį taikant pasiekiame miške užsibrėžtą tikslą, Kursiniame projekte parinkti ir pagrįsti ūkio formas tik pagal kirtimo būdus, Kirtimo būdai parenkami atsižvelgiant į miškų paskirtį, medynų rūšinę sudėtį, pomiškį, augavietes bei medynų būklę vadovaujantis “Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis” (2003), Atsižvelgiant į parinktus kirtimo būdus, nustatomos miško atkūrimo priemonės: miško želdinimas, miško žėlimas, žėlimą skatinančios priemonės(dirvos mineralizavimas, aptvėrimas, sėklinių medžių palikimas), Parenkant atkūrimo būdą vadovautis ,,Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais”(3 priedas), atkuriamos m, rūšys pagal tikslinių medynų rūšis (9-11 priedai), 4. MIŠKO ŪKINIŲ PRIEMONIŲ PROJEKTAS VYKMEČIUI 4.1. PAGRINDINIai MIŠKO KIRTIMAI Turint duomenis apie medynų pasiskirstymą poūkiais (vyraujančiomis medžių rūšimis) ir amžiaus klasėmis (4 lentelė) bei kirtimo amžiais apskaičiuojama pagrindinių kirtimų metinė apimtis (norma) III ir IV grupių miškams bei pagrindinių kirtimų apimtis II grupės miškams, kuriais kertami gamtinę brandą pasiekę medynai, Pagrindinių kirtimų norma apskaičiuojama vadovaujantis ,,Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika” ( patvirtinta Aplinkos ministro 2001 m, nauja redakcija 2003 m,), Kirtimo normos skaičiuojamos pagal tokias formules: 10 lentelė Kirtimo normos III –IV grupės miškai pavadinimas Tolygaus naudojimo (Bt) Q KA Antroji amžiaus (B2) Q2+Q1+Qb 30 Pirmoji amžiaus (B1) Q1+Qb 20 Brandos (Bbr) Qb 10 Santrumpų paaiškinimai: Q - apaugęs mišku plotas, Qb - brandžių medynų plotas, Q1 - paskutinės iki brandos amžiaus klasės medynų plotas, Q2 - antros iki brandos amžiaus klasės medynų plotas, KA - kirtimo apyvartos trukmė (prie žemutinės kirtimo amžiaus ribos pridėjus 9 metus), Pav, kai pušynų kirtimo amžius yra 101 metai, KA =110, Kirtimo normos skaičiavimas pagal modelį OPTINA Pagrindinių kirtimų norma yra nustatoma pagal modelį OPTINA, Modelis taip pat apskaičiuoja tradicines plotų reguliavimo biržes – brandos, pirmąją, antrąją amžiaus, tolygaus naudojimo, kurios yra naudojamos palyginimui ir, reikalui esant, modelio OPTINA kirtimo normos korekcijai: , kur Bz – z –oji amžiaus biržė; z = 1 (brandos biržė), 2 (pirmoji amžiaus biržė), 3 (antroji amžiaus biržė), k (tolygaus naudojimo biržė, k - kirtimo amžiaus klasės numeris); f – i–osios amžiaus klasės plotas,ha; i = 1, 2, 3, k-1, k; rj –kirtimo periodas, metai; j =10 = 10, 20, 30, U-10, U Atrinktoji mažiausioji biržė Bz yra koreguojama, priklausomai nuo poūkio amžiaus struktūros, koeficientu K1 arba K2 ir gaunama kirtimo norma KN: kai K1>K2 arba Bz x K2, kai K1

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!