Medžiagoje ne visi paskaitoje išdėstyti klausimai.
Mokesčiai – įstatymų tvarka viešosios valdžios nustatyta privaloma piniginė prievolė (įmoka), už kurią jokia specialia paslauga mokesčio mokėtojui nėra atlyginama [6, 4].
Mokesčiai – apmoka už valstybės teikiamas paslaugas, t. y. jie yra kaip atlyginimas už šalies vyriausybės politinę, ekonominę bei socialinę veiklą.
Mokesčiai – ekonomikos stabilizavimo priemonė. Ši teorija pateisina apmokestinimo netolygumą ir siekia mokestinėmis priemonėmis didinti ekonomikos augimo spartą bei pertvarkyti visuomeninės gamybos struktūrą. Šalies ekonomika negali pati savęs reguliuoti. Norint suderinti paklausą ir pasiūlą, reikia mažinti mokesčius tiems, kurie gamina deficitinę produkciją, teikti jiems lengvatinius kreditus ir didinti mokesčius tiems, kurie gamina nepaklausią rinkoje produkciją. Paklausa, dengiama mokesčiais, vyriausybės paskolomis, turėtų didinti gamybą, mainus, užimtumą.
Mokesčiai – pajamų išlyginimo įrankis. Pagal šią teoriją, tiesioginiams mokesčiams taikant progresinius tarifus, visuomenėje galima panaikinti turtinę nelygybę, t. y. per mokesčius perskirstyti nacionalines pajamas iš turtingųjų neturtingiesiems. Be to, mažiau apmokestinti verslininkus, kad jie turėtų stimulą plėsti gamybą [1, 15 – 17; 5, 16 – 17; 9, 55].
Mokesčiai gali būti įvedami siekiant apsaugoti tam tikrą pramonės šaką, pvz., importo mokesčiai saugo vietines ūkio šakas nuo užsienio įmonių konkurencijos, tokiu būdu įvežamos prekės tampa brangesnės nei vietos gamintojų.
Mokesčiais valstybė gali slopinti žalingą veiklą, pvz., rūkalų ir alkoholio mokesčiai duoda papildomų pajamų biudžetui ir iš dalie riboja rūkymą bei alkoholio vartojimą.
Mokesčiais gali būti skatinama tam tikra veikla, pvz., mažinant mokesčius įmonėms, perkančioms naują įrangą, taip pat remiant verslą ir panašiai.
Keičiant mokesčių dydį, galima valdyti ekonominio aktyvumo lygį, t. y. juos didinant ar mažinant, veikti vartojimą ir gamybą [2, 212].
Visi mokesčiai įgyvendinami pagal tam tikrą apmokestinimo instrumentarijų, kuris apima mokesčių elementus, mokesčio ėmimo būdą bei nustatymo metodą. Visa tai sudaro mokesčio turinį.
Mokesčio elementai yra tokie:
Mokesčio subjektas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris privalo mokėti įstatymais nustatytus mokesčius ar rinkliavas. Priklausomai nuo mokesčio paskirties, skiriasi ir mokesčio mokėtojas, be to, mokesčio subjektas ne...
Šį darbą sudaro 5401 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!