Naudininko linksnio vartojimas

Linksnis – daiktavardžio kategorija, rodanti daiktavardžio santykius su kitais žodžiais. Šis santykis priklauso nuo gramatinių savybių to žodžio, su kuriuo daiktavardis siejamas sakinyje.
Daiktavardžių naudininkas lietuvių kalboje turi palyginti nedaug reikšmių. Dažniausiai jis eina papildiniu, tik tas papildinys būna ir objekto ir subjekto. Taip pat naudininkas eina aplinkybėmis: dažniau – tikslo, rečiau – laiko. Visoms naudininko reikšmėms būdinga bendra paskirties ir naudos/nenaudos reikšmė. Apskritai, naudininkas dažniausiai vartojamas su veiksmažodžiais, bet gali būti pasakomas ir su daiktavardžiais bei kai kuriais būdvardžiais.
Su veiksmažodžiais susijęs daiktavardžių naudininkas dažniausiai reiškia veiksmo objektą, t.y. parodo asmenį ar daiktą, kuriam skiriamas, kurio interesais atliekamas veiksmas. Objekto naudininkas sakinyje eina papildiniais. Objekto naudininko pirmiausia reikalauja kai kurie veiksmažodžiai, kurių reikšmė be naudininko nepilna, nepakankamai aiški. Išgirdus Aš pavydžiu, kyla klausimas kam? – arba išgirdus Tu pamelavai, irgi kyla klausimas kam? Naudininkas su jais yra pirmasis (būtinasis) papildinys. Tokių naudininko reikalaujančių (naudininkinių) veiksmažodžių nėra labai daug. Iš dažnesnių, minėtini reiškiantys kam naudingus ar palankius veiksmus: atsiduoti, aukotis, dėkoti, nusilenkti, padėti, paklusti, pasiduoti, pataikauti, patarti, prijausti, pritarti, tarnauti, vergauti..., kam nenaudingus, trukdančius veiksmus: grasinti, kenkti, keršyti, kliudyti, prieštarauti, priešintis, trukdyti..., aktyvius, visuomenei naudingus: atstovauti, vadovauti... ar kitokius: prilygti, patikti, tikti... veiksmus.
Kartais objekto naudininką gali valdyti ir kai kurie būdvardiniai daiktavardžiai, padaryti iš nevaldančių naudininko būdvardžių, plg. Piktas ant ko – piktumas kam, pvz.: Ji jautė širdyje piktumą vyrui.
Naudininkai, einantys su daiktavardžiu, ne tik nusako kalbamojo dalyko požymį, bet neretai – ir gana ryškią to dalyko paskirtį, pvz.: Kino seansai vaikams vyksta sekmadieniais.
Vartojant objekto naudininką, neretai klystama: naudininkas pasakomas su tokiais žodžiais, kurie lietuvių kalboje naudininko nevaldo. Tie žodžiai – tai kai kurie veiksmažodžiai, vienas kitas būdvardis ir vienas kitas daiktavardis.
Aktualiausi čia yra veiksmažodžiai. Ypač dažnai klystama, be reikalo renkantis naudininką su veiksmažodžiais atitikti, pasitikėti ir pan.
Atitikti – ne kam, o ką.
Darbas atitinka reikalavimams (= reikalavimus). Ar tai atitinka europiniams standartams?...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!