Navigacinės įrangos savarankiškas darbas

Navigacinės įrangos TEORInis SAVARANKIŠKAS darbas 1. Kas aprašoma Puasono lygtimis? Puasono lygtys leidžia įvertinti magnetinį kompasą veikianti suminį magnetinį lauką, apskaičiuoti suminio magnetinio vektoriaus projekcijos X`, Y`, Z`, sukuriamo žemės, laivo magnetiškai minkštos ir magnetiškai kietos geležės magnetinių laukų sumos: ; Čia: X, Y, Z – Žemes magnetinio lauko vektoriaus projekcijos į trys pasirinktas koordinačių ašys; a, b, c, d, e, f, g, h, k – Puasono parametrai. Jie charakterizuoja laivo magnetiškai minkštą geležį, jo magnetinės savybės, matmenys, formą ir išdėstymą/padėtį aplink laivo magnetinį kompasą; P, Q, R – Magnietiškai kietos geležės magnetinio lauko vektoriaus projekcijos į trys pagrindinės ašys. Magnetiškai kietas laivo geležis nepriklauso nuo laivo kurso ar laivo plaukiojamo platumos, todėl vietoje dieviniu komponentu (kaip minkštai geležei) naudojami trys bendri – horizontalus išilginis P, horizontalus skersinis Q ir vertikalus R. Puasono lygtys duoda vaizdžią jėgų veikiančiu magnetinį kompasą prigimties iliustraciją, bet neišreiškia magnetinio kompaso deviacijos gryname pavidale. Žemes magnetinio lauko vektoriaus projekcijos į laivo koordinačių ašys x, y, z. Pastovaus (magnetiškai kietos geležės) laivo magnetinio lauko vektoriaus dedamosios. Visų jėgų, įeinančiu į Puasono lygtys ir veikiančiu laivo magnetinį kompasą, iliustracija. 2. Išvardinti magnetinio kompaso deviacijos nustatymo budus ir aprašyti vieno iš jų atlikimo tvarką. Laivo analitinis kelio skaičiavimas ir vietos nustatymas pagal orientyru pelengavimą pagrindinai priklauso nuo to, kaip tiksliai rodo magnetinis kompasas (jeigu jis yra naudojamas šiems tikslams). Dėl šios priežasties reikalinga nustatinėti (ir naikinti) magnetinio kompaso deviacija ir tai daryti kaip galima dažniau. Praktiniais tikslais laivo magnetinio kompaso deviacija nustatoma vienu iš sekančiu metodu: 1. Pagal vieną vedlinę; 2. Pagal nutolusį orientyrą; 3. Pagal vedlinių vėjarą; 4. Pagal girokompaso parodumus; 5. Pagal dangaus šviesulius; 6. Kelioniniam kompasui – pagal pagrindinio kompaso parodymus. Deviacijos nustatymas pagal vedlinių vėjarą Vedlinių vėjarų yra aprūpinti kai kurie deviacijos bandymo poligonai. Taip nustatant magnetinio kompaso deviacija ant kiekvieno kurso galima paimti kelerius AKP reikšmes. Kaip deviacija, atitinkamame kurse, priimamas aritmetiškai vidutinis iš 4-5 deviacijų (aritmetiškas vidurkis), stiebiamų ant kiekvieno laivo kurso: Deviacijos nustatymas iš turinčiu bendrą galinį ženklą vedliniu vėjario. ; Čia: ATPi – Visų vedlinių atvirkštinių tikrųjų pelengų suma ant pasirinkto kurso, yra žinoma; AKPi – Visų vedlinių atvirkštinių kompasinių pelengų suma ant pasirinkto laivo kurso, gaunamas pelenguojant vedlinės; d – Magnetinio lauko metinis nukreipimas (склонение), gaunamas iš jūrlapio; n – Observacijų (jei užpelenuoti visos vedlinės, tai visu vedliniu skaičius) skaičius/kiekis. Deviacijos nustatymo tikslumas šio atveju yra aukštesnis negu imant vieno nutolusio orientyro ar vienos vedlinės pelengus, kadangi mažėja atsitiktinė paklaida ir pašalinama nepataikymo tikimybė. Jeigu viena iš observuotų deviacijų žymiai skiriasi nuo kitų šiame kurse, tai jį neįjungiama į skaičiavimus. 3. Giroskopo precesija. Presecija – tai pagrindinės giroskopo ašies judėjimas plokštumoje, statmenoje pastoviai ją veikiančios jėgos plokštumai. Toks judesys yra to lėtesnis, kuo greitesnis yra giroskopo sukimasis apie pagrindinę ašį ir kuo mažesnė pridėta jėga. Jeigu prie giroskopo pridėti jėga P, sukuriančią momentą L aplink kokios nors, nesutampančios su pagrindinę giroskopo ašimi, pavyzdžiui GK, ir vektoriaus GK galą pavadinti išorinės jėgos momento poliumi, o vektoriaus AB, sutampančio su pagrindine giroskopo ašimi galą A pavadinti giroskopo poliumi, tai giroskopo polius, kartu su pagrindinė giroskopo ašimi trumpiausiu atstumu judės prie išorinės jėgos momento poliaus, tai yra suksis AB-GK plokštumoje. Tai yra pagrindinis precesijos judesio apibrėžimas. Šis apibrėžimas dar vadinamas poliu taisyklė. Giroskopo precesijos greitis yra ne linijinio, bet kampinio pobūdžio o jo reikšme galima apskaičiuoti iš sekančios formulės: ; Taigi precesijos dėsnis formuluojamas taip: Precesijos kampinis greitis yra tiesiogiai proporcingas išorinių jėgų pridėjimo momentui L ir atvirkščiai proporcingas giroskopo kinetiniam momentui H. 4. Netiesioginio valdymo girokompaso struktūra ir veikimas. Girokompasu su netiesioginiu valdymu vadinamas toks girokompasas, kurio jautrusis elementas (astatinis giroskopas) valdomas per momentu daviklius pagal parodymus, gautus iš horizonto indikatoriaus sudaryto signalo, proporcingo giroskopo pagrindinės ašies nukreipimui nuo horizonto plokštumos. Jautrusis elementas, jungiantis rotorių 1 ir girokamerą 2, išpildytas kaip astatinis giroskopas, tai yra jo svorio centras sutampa su rotoriaus sukimosi centru (giroskopo pakabinimo tašku). Du laisves laipsniai jam aprūpinami kardaninių pakabų sistemą, sudaryta vertikalių žiedų 3 ir 4 pagalbą. Ant girokameros capfos 5 (ašies remiančios į guolį galo), centruojančios giroskopo pakabos Y-Y ašį pastatytas giroskopo horizonto indikatorius 8. Kai atsiranda giroskopo pagrindinės ašies OX pakelimo nuo horizontalios plokštumos - kampas β, tai horizonto indikatorius iškarto duoda proporcingą šiam nukreipimui elektros įtampos signalą. Šis signalas, per stiprintuvą 6 keliauja į elektromagnetinį momento daviklį 15, kuris prideda savo veikimo momentą prie giroskopo Y-Y ašies. Rezultate prie giroskopo bus pridėtas momentas, kompensuojantis atitinkama pagrindinės ašies nukreipimą ir jį vėl pereis į horizonto plokštumą. Schemoje yra pavaizduotas dar vienas signalo judėjimo kanalas: Horizonto indikatorius 8, - stiprintuvas 9, - vertikalaus momento daviklis 13. Šios grandies sukuriamas momentas yra skirtas jautriojo elemento svyravimu dempferavimui – gesinimui. 5. Girokompaso inercinės deviacijos rūšys, jų įtaka laivo valdymui. Plaukiojant, laivas dažnai kaičia savo judėjimo parametrus – kursą ir greiti, reiso eigoje keičiasi ir laivo plaukiojimo platuma. Rezultate girokompaso jautrusis elementas yra veikiamas tam rikrais inercijos jėgų momentais, kurie išveda jį iš pusiausviros padėties. Atsirandančios dėl inercijos momentu veikimo girokompaso paklaidos vadinamos inercinė deviacija. Inercinė deviacija būna dvejų tipų: Pirmos eilės ir antros eilės. Taip pat įvedamas supratimas apie suminė inercijos deviaciją, kuria yra niekas kitas kaip pirmos ir antros inerciniu deviacijų veikimo suma. Girokompaso paklaida, atsirandančia dėl girokompoaso negęstančių savaiminių švytavimų periodo nelygumo apskaičiuoto Šulerio periodui (T0≠T*=84,4min) vadinama pirmos eilės inercijos deviacija. Pagrindinės šios deviacijos savybė yra tą, kad jį pasiekia maksimalios reikšmes manevro pabaigos metų o paskui po laipsniu užgesta iki nulio. Pirmos eilės inercinė deviacija bus lygi nuliui aperiodiniams girokompasams ir neaperiodiniams, kai laivas manevruoja apskaičiuotoje platumoje, kai T0=T*=84,4min („Kurs“ tipo girokompasams šia platuma yra lygi φ=60º). Girokompaso paklaida laivui manevruojant, atsirandanti dėl įjungto jautriajame elemente švytavimu slopintuvo (skysčio pripildyto dvejų ertmių indo), vadinama antros eilės inercijos deviacija. Antros eiles inercijos deviacijos pagrindiniai ypatumai tai: Maksimalios reikšmes pasekimas apytikriai per 20-30min. po manevro pabaigos (per girosferos gęstančių švytavimų 1/4 periodo); Jos krypties vektorius, nepriklausomai nuo manevro krypties, visuomet rodo į pirminio giroskopinio meridiano pusę. Laivų girokompasai yra neaperiodiniai ir dažniausiai neturi prietaiso švytavimu išjungimui. Todėl laivui manevruojant atsiranda ir pirmos, ir antros eiles deviacijos. Tai reiškia kad laivavedžiui tenka susidurti su suminę girokompaso inercijos deviaciją. Suminė deviacija gali kauptis vykdant pakartotinus manevrus, todėl reikia turėti omenyje kad po manevro laivo girokompaso paruodimai dažniausiai nėra tikslūs. 6. Girotachometro su elektrine spyruokle paskirtis, įrengimas ir veikimas. Girotachometras – tai giroskopinis prietaisas skirtas objekto, ant kurio jis pastatytas, posūkio kampinio greičio matavimui. Dažnai naudojami to paties prietaiso pavadinimai yra „diferencialinis giroskopas“ ar „kampinio greičio daviklis“. Šiuolaikiniuose navigaciniuose girotachometrose dažnai naudojamas atstatomo momento prietaisas (sukuria atstatomąjį momentą pagal nukreipimo kampą β) yra ne mechaninė spyruoklė, o taip vadinama „elektrinė spyruoklė“. Prietaisas išpildytas pagal atvirkštinio ryšio schema ir funkcionuoja sekančiu būdu: Iš nekontaktinio, dažniausiai indukcinio tipo kampo daviklio ДУ 1 nuimamas elektrinis signalas (atsiranda jei yra objekto kampinis greitis), proporcingas giroskopo 2 posūkio kampui β. Signalas eina per stiprintuvą ir po sustiprinimo paduodamas į fazinį jautriąją lygintuvą ФЧВ 6 (У), toliau ant valdymo daviklio ДМ 3, rezultate sukuriamas atstatomasis momentas, proporcingas giroskopo posūkio kampui. Girotachometro parodymai nuimami ant stiprintuvo gnybtu voltmetru. Stiprintuvas su dideliu signalo stiprinimu leidžia gauti aukštą girotachomentro švytavimo dažnį, kas suteikia paskutiniajam gera amplitudinę charakteristiką, t.y. leidžia gauti parodymus esant mažiems β kampams (mažiems objekto kampiniams greičiams). Dempferavimas girotachometrose su elektrinė spyruoklė vykdomas talpinio atvirkštinio ryšio pagalba. Kondensatorius 5, vykdomas proporcinga kampui β fazes skirtumo poslinkį, vykdo dempferavimo elemento funkciją. Kartu kondensatorius 5 vykdo ir išeinančio signalo lyginimo filtro funkciją. Keičiant kondensatoriaus talpumą galima keisti laiko pastoviosios reikšme, tai yra prietaiso paruodimu uždelsimo laiko trukmę. Pagal IMO reikalavimus laiko pastovioji turi varijuoti mažiausia nuo 0 iki 10 sekundžių, tai pagrindžiama laivo skirtingomis plaukiojimo sąlygomis. 7. Pjezoelektrinis keitiklis, panaudojimas navigaciniuose prietaisuose. Hidroakustiniai keitikliai naudojami akustiniu švytavimu priėmimui ir paskleidimui. Prietaisai, kuriose yra naudojami hidroakustiniai keitikliai vadinasi akustinėmis imtuvais/siuntėjais, pagrindinės jų dalys tai antenos. Paskleidžiant akustinius signalus elektrinis prietaiso impulsas paverčiamas mechaniniu ir išleidžiamas į aplinka antenos pagalba. Priimant akustini signalą, signalo mechaniniai švytavimai priimami hidroakustinės antenos pagalba ir paverčiami elektriniais impulsais, kurie paskiau gali būti paversti į priimtina operatoriui formą. Šiais laikais hidroakustiniose prietaisuose dažniausiai yra naudojami pjezoelektriniai hidroakustiniai keitikliai. Pjezoelektriniu keitikliu veikimas pagristas pjezoefektu. Pjezoefektas – tai kai kurių medžiagų (kvarcas, pjezokeramika, bario titanatas, aliuminio dihidrofosfatas ir kt.) savybė deformuotis nuo elektros krūviu poveikio – atvirkštinis pjezoefektas, arba nuo deformacijos kaupti elektros krūvį, proporcingą tai deformacijai – tiesioginis pjezoefektas. Tiesioginis pjezoefektas naudojamas hidroakustiniose signalu imtuvuose, atvirkštinis – signalu siuntėjose. Dabar pjezoelektriniose hidroakustikose keitikliuose dažniausiai naudojama bario titanato pjezokeramika, kuria turi eile privalumu lyginant su kvarcu. Prie pjezoelektriniu keitikliu privalumu galima priskirti mažus gabaritus ir masę, aukštą jautrumą, galimybę dirbti ant aukštų dažnių, tarpusavio pakeičiamumas. Prie trūkumu galima priskirti žemą mechaninį tvirtumą, eksploatacijos temperatūros ribojimus, sudėtingą pagaminimo technologiją. 8. Doplerio lagas, veikimo principas, matavimo tikslumas. Doplerio lago veikimas pagristas dažnio ar bangos ilgio kitimo priklausomybe tarp stebėtojo ir skleidėjo jiems artėjant – dažnis padidėja, ar tolstant – dažnis sumažėja. Šis efektas buvo teoriškai pagristas 1842m. K.Dopleriu. Hidroakustinio doplerinio lago, matuojančio laivo absoliutinį (iki 200-300m gylyje) greitį, veikimo principas yra tame, kad iš laivo dugne įtaisytos antenos pasiustas ultratrumpas akustinis signalas su dažniu f0, kol nukeliaus iki dugno ir sugrįš atgal, sugaiš tam tikra laiką. Jeigu laivas juda, tai į imtuvo anteną sugrįš kito, fS dažnio signas, fD=fS-f0 vadinamas Doplerio dažniu, iš jo galima nustatyti laivo greitį: ; Čia: c – garso greitis, θ – antenos kampas su horizonto plokštuma, Vl – laivo greitis. Iš šios formulės tampa aišku, kad žinant paleisto signalo dažnį, priimto signalo dažnį, antenos kampą ir garso bangos judėjimo greiti atitinkamos temperatūros ir sūrumo vandenyje, galima apskaičiuoti laivo judėjimo greitį: ; Praktinis vieno spindulio Doplerio lago realizavimas surištas su eilę nepatogumų, pagrindiniai iš kurių yra nelinijinė fD priklausomybė nuo Vl, kampo θ keitimas nuo laivo kreno, diferento, esant jūros bangavimui ir kt. Praktikoje dažniausiai taikomi dvejų, trejų, keturių ir net šešių spindulių hidroakustiniai doplerio lagai. Paskutinieji statomi ant didelio tonažo laivu, kas žymiai palengvina jų eksploatavimą švartavimo operacijų eigoje. Doplerio lago greičio matavimo tikslumas nėra aukštas, o jo paklaida jūros vandenyje, priklausomai nuo aplinkybių, gali būti iki 4proc. ir net daugiau. Bet absoliutiniu režimu (iki 200-300m gyliu) ir esant laivo krenui, diferentui, supimui iki 2º-3º, dirbantis doplerio lagas duoda neaukštesne kaip 0,1-3proc. paklaidą. 9. Automatinio laivo valdymo pagal užduotą kursą sistemos struktūra ir veikimas. Automatinės valdymo sistemos (AVS) arba kurso valdymo sistemos yra pagrindinės laivo automatikos instaliacijos. AVS parūpina laivo saugų plaukiojimą, ekonominį naudingumą, sumažino vairo mechanizmu susidėvėjimą ir palengvina laivavedžio darbą, padeda apsieiti be jūreivio-vairininko. Kaip ir bet kokia valdymo sistema, kurso AVS į save įjungia trejus pagrindinius elementus: Valdymo objektą (VO) – laivą; išorinį atvirkštinį ryšį (AR) ir reguliatorių (R). Laivas, kaip valdymo objektas, yra veikiamas įvairiomis išorinėmis jėgomis, kurios daro įtaką laivo valdomumui. Tai pavyzdžiui vėjas, bangavimas, srovė, jie yra atsitiktinio pobūdžio ir priveda prie laivo nukreipimo φuž nuo užduoto kurso. Laivo kursas φ yra kontroliuojamas pagal kursą rodantį prietaisą, kuris sudaro išorinį atvirkštinį ryšį valdymo sistemoje. Sistemos įėjime tikrinamas užduotas kursas φuž ir faktinis/tikrasis kursas φ, jų skirtumas α paduodamas į reguliatoriaus įėjimą. Reguliatorius tarnauja tam, kad pagal užduotą dėsnį paversti užduoto kurso ir faktinio kurso skirtumą α į vairo plokštes posūkį β. Rankinio valdymo atveju reguliatoriaus funkcija vykdo vairininkas. Vairo plokštės posūkis įšauks laivo valdomą poveikį, kuris bus nukreiptas į išorinio poveikio kompensaciją. Tokiu būdu kurso AVS sudaro sekimo ir nukreipimu kompensacijos sistemą, veikianti priklausomai nuo laivą nukreipiančio nuo užduoto kurso išorinio poveikio. Automatinės kurso valdymo sistemos bendra schema 10. Autovairininko struktūrinė schema, veikimas automatiniame rėžime. Pačioje paprasčiausioje automatinio kurso valdymo sistemoje atvirkštinis rišis sukuriamas girokompaso ar distancinio magnetinio kompaso pagalba. Vieno iš šių prietaisų kurso davinių pastoviai matuojamas laivo diametralinės plokštumos nukreipimas nuo užduoto kurso linijos. Tokios sistemos reguliatorius į save jungia elektromechaninį arba elektroninį prietaisą, keičiančio laivo nuo užduoto kurso kampinį nuokrypį α į vairo plokštės pasukimo kampą β. Visas šiam tikslui naudojamas įrenginys vadinamas autovairininku. Autovairininko struktūrinė schema Šiuolaikiški autovairininkai vykdo dvi pagrindinės funkcijas: 1. Išlaiko laivą užduotojo kurso linijoje – stabilizacijos režimas; 2. Vykdo kurso pakeitimą prie užduotu parametru – sekos režimas. Nepriklausomai nuo laivo vairavimo mašinos ir naudojamo kurso AVS elementu konstrukciniu ypatumu, autovairininkas jungia į save šios pagrindinius mazgus: 1. Vairo valdymo dėsnio formavimo bloką (1); 2. Stiprinimo-keitimo prietaisą (2); 3. Vykdantįjį mechanizmą (3); 4. Vidinį atvirkštinį neigiamą ryšį (4). Stiprintuvas ir vykdantysis mechanizmas sujungti vidiniu atvirkštiniu neigiamu rišiu ir kartu sudaro vairo valdymo sekimo sistemą. Jos paskirtis – užtikrinti vairo posūkį atsižvelgiant į suformuotą valdymo formavimo bloke vairo signalą βuž. Jeigu laivas nukrypsta nuo užduoto kurso, tai nuo užduotos formavimo bloke reikšmės sudaromas tam tikras elektrinis signalas βuž, atitinkantis užduotam vairo plokštės posūkio kampui β. Šis signalas paduodamas į sekos sistemos įėjimą, kur sumojamas su neigiamu vidinio atvirkštinio ryšio signalu. Tokiu būdu į stiprintuvą 2 paduodamas signalu βuž ir β skirtumas. Nuo stiprintuvo signalas siunčiamas į vykdymo mechanizmą, kuris ir priveda laivo vairo mašiną į darbą. Prasideda vairo plokštės posūkis ir tiesiasi tol, kol βuž nesusiligins su β. Tokiu atveju sekimo sistemos įėjimo signalas bus lygus nuliui. Vairo posūkis įšaukia laivo korpusą veikianti hidrodinaminį poveikį, gražinanti laivą atgal į užduotą kursą. Šio atveju atsiranda valdymo signalo βuž susilpnėjimas, palyginant su vidinio atvirkštinio ryšio signalu β. Rezultate sekos sistemos įėjime signalas keičia ženklą, kas verčia vairą sugrįžti į pradinį padėtį, atitinkamai sumažėja ir vidinio atvirkštinio ryšio signalas β. Vairo judėjimas sustos kai laivo faktinis kursas susilygins su laivui užduotu kursu. Aprašytame atvejyje vairas veikia be posūkio prilaikymo. Navigacinės įrangos uždavinių sprendimo SAVARANKIŠKAS darbas 1. Nubrėžti magnetinių jėgų daugiakampį, apskaičiuoti deviaciją (grafiškai ir patikrinti analitiškai). Magnetinio lauko horizontali dedamoji H=320d.v., laivo kursas K=50º; λ=0,8; A=0,03; B=-0,25; C=-0,15; D=0,09; E=-0,06. Pirmiausiai, apskaičiuoju visų reikalingų jėgų vektorinius didžius: λ∙H=0,8∙320=256 d.v. – nukreipta pagal magnetinį meridianą; A`∙λ∙H=0,03∙256=7,68 d.v. – nukreipta į rytus nuo magnetinio meridiano; B`∙λ∙H=-0,25∙256=-64 d.v. – nukreipta laivo diametralinėje plokštumoje į laivagali; C`∙λ∙H=-0,15∙256=-38,4 d.v. – veikia į laivo kairįjį bortą 90º kampu; D`∙λ∙H=0,09∙256=23,04 d.v. – veikia 2K=100º kampu nuo magnetinio meridiano; E`∙λ∙H=-0,06∙256=-15,36 d.v. - veikia 2K-90º=100º-90º=10º kampu nuo magnetinio meridiano. Gautų vektorių didžius atitinkamai (kaip aprašyta) atidedu ant grafiko ir išmatuoju δ ir H`. Iš grafiko gaunasi, kad deviacija δ≈-9º; H`≈257 d.v.; KKu=41º. Patikrinu grafinį sprendimą analitiniu būdu: sin(δ)=A`∙cos(δ)+B`∙sin(K`)+C`∙cos(K`)+D`∙sin(2K`+δ)+E`∙cos(2K`+δ)= =0,0296-0,164-0,1132+0,086-0,0175=-0,1791; δ=arcsin(-0,1791)≈-10,3º; H`=λ∙H∙cos(δ)+A`∙λ∙H∙sin(δ)+B`∙λ∙H∙cos(K`)- -C`∙λ∙H∙sin(K`)+D`∙λ∙H∙cos(2K`+δ)-E`∙λ∙H∙sin(2K`+δ)= =256∙0,9877+0,03∙256∙(-0,1564)+(-0,25∙256∙0,7547)- -(-0,15∙256∙0,656)+0,09∙256∙0,2924-(-0,06∙256∙0,9563)= =252,85-1,2-48,3+25,19+6,74+14,69≈250 d.v. Iš formulių gaunu labai artimus (paklaida pagrindinai atsiranda dėl grafiniu brėžimu netikslumo) grafiniam sprendimui reikšmės, o tai reiškia kad uždavinys buvo atliktas teisingai. 2. Apskaičiuoti magnetinių BλH ir CλH jėgų didį, nustatyti deviacijos naikinimo magnetų šiaurinių polių kryptį (parodyti schematiniame brėžinyje). Magnetinio lauko stiprumas H=280; λ=0,95; X`=260; Y`=-150. Iškarto apskaičiuoju λ ir H apdagą: λ∙H=0,95∙280=266; Apskaičiuoju H`∙cosδ ir H`∙sinδ: H`∙cosδ=X`∙cos25º-Y`∙sin25º=260∙0,9063+150∙0,4226=235,638+63,39= =299,028; H`∙sinδ=X`∙sin25º-Y`∙cos25º=260∙0,4226-150∙0,9063=109,876-135,945= =-26,069; Iš dvejų lygčių sistemos išreiškiu deviacijos koeficientą B per C: H`∙cosδ=λ∙H+B∙λ∙H∙cosK-C∙λ∙H∙sinK; B∙λ∙H∙cosK=299,028-266+C∙λ∙H∙sinK; B=(299,028-266+C∙λ∙H∙sinK)/(λ∙H∙cosK); B=(299,028-266+C∙266∙0,4226)/(241,08); B=0,137+C∙0,4663; Išreiškiu koeficientą C ir istatau į lygtį B koeficiento reikšmę: H`∙sinδ=B∙λ∙H∙sinK+C∙λ∙H∙cosK; C∙λ∙H∙cosK=-26,069-B∙λ∙H∙sinK; C=(-26,069-B∙λ∙H∙sinK)/(λ∙H∙cosK); C=(-26,069-B∙112,42)/(241,08); C=-0,108-B∙0,4663; C=-0,108-0,4663∙(0,137+C∙0,4663); C=-0,108-0,0639-C∙0,2174; C(1+0,2174)=-0,1719; Apskaičiuoju C koeficientą: C=-0,1719/1,2174≈-0,14; Apskaičiuoju B koeficientą: B=0,137-0,1412∙0,4663≈0,07; Apskaičiuoju laivo kietos geležes magnetinės jėgos ir nustatau jų veikimo krytys: B∙λ∙H=0,07∙266=18,62 - nukreipta išilgai laivo diametralinės plokštumos į laivapriekį, kadangi B>0; C∙λ∙H=-0,14∙266=-37,24 – nukreipta statmenai laivo diametralinei plokštumai į kairį bortą, kadangi C

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!